Žemaičiai siekia įteisinti istorinės Žemaitijos regiono kalbos statusą

Šie metai Žemaitijoje paskelbti Žemaitiško rašto metais, kuo siekiama šia iniciatyva kalbamės su pedagogu, kalbininku dr. Juozu Pabrėža.

Gerb. profesoriau, šie metai Jūsų iniciatyva Žemaitijoje paskelbti Žemaitiško rašto metais. Kokios priežastys lėmė šį Jūsų sumanymą ir kokių tikslų siekiate?

Man labai malonu pažymėti, kad pastaruoju metu žemaičių kalba išgyvena didelį pakilimą, daromi rimti darbai dėl jos išsaugojimo, įtvirtinimo ir įteisinimo. Siekiama žemaičių kalbą įteisinti ne kaip antrąją Valstybinę kalbą, o kaip istorinio Žemaitijos regiono regioninę kalbą. Ypač pastebimai tuo klausimu ledai pajudėjo po 2020 m. Telšiuose Žemaitijos kongreso metu priimtos rezoliucijos „Dėl žemaičių kalbos, istorinio Žemaitijos regiono įteisinimo, išsaugojimo ir integracijos“. Rezoliucija buvo svarstoma LR Seimo Kultūros komitete, ne viename išplėstiniame Seimo laikinosios žemaičių grupės posėdyje. Laikinosios žemaičių grupės iniciatyva buvo sudaryta ekspertų grupė spręsti klausimą dėl žemaičių kalbos įteisinimo.

Vis dėlto Lietuvoje siekti žemaičių kalbos pripažinimo nėra taip lengva ir paprasta. Tačiau nelaukiant aukščiausios valdžios sprendimų, pačioje Žemaitijoje labai aktyviai vyksta prasmingi žemaičių kalbos tvirtinimo darbai. 2022-ius metus Žemaičių kalbos metais savo iniciatyva paskelbė septynios Žemaitijos savivaldybės. Sprendimas pasiteisino su kaupu: įvyko daugybė renginių, padaryta svarbių darbų, puoselėjant ir tvirtinant žemaičių kalbą. Puikūs rezultatai skatina šį darbą tęsti. Atkreiptas dėmesys į ne vieno išsakytą pastebėjimą, jog kalbėti žemaitiškai yra daug lengviau negu skaityti ir rašyti. Nuspręsta stiprinti mokymąsi rašyti žemaitiškai, gebėjimą skaityti žemaitiškus tekstus. Dėl to Žemaičių kultūros draugijos kvietimu pasiūlėme Žemaitijos savivaldybėms 2024-ius metus paskelbti Žemaitiško rašto metais.

Prie šios iniciatyvos prisijungė nemažai Žemaitijos savivaldybių. Kurios? Kaip sekėsi sudominti savivaldybes?

Maloniai nustebome, kad šią iniciatyvą palaikė beveik visos Žemaitijos savivaldybės ir 2024-ius metus Žemaitiško rašto metais paskelbė net 13 Žemaitijos savivaldybių: Telšių, Skuodo, Plungės, Kretingos, Rietavo, Mažeikių, Šilalės, Klaipėdos, Akmenės, Kelmės, Šiaulių rajonų bei Šiaulių ir Palangos miestų. Džiaugiuosi, kad ir Šiauliai, kuriuose gyvenu ir dirbu jau daugiau kaip 40 metų, prisijungė prie šios iniciatyvos. Ypač džiugu dėl to, kad dėl Šiaulių žemaitiškumo yra visokių nuomonių. Žemaitijos savivaldybių paskelbti Žemaitiško rašto metai, sudarytos programos ir numatytos priemonės sprendimui įgyvendinti leis dar geriau pažinti žemaičių kalbos grožį, sudarys geresnes galimybes įvairiais lygmenimis mokytis ir išmokti rašyti žemaitiškai, skatins visuomenę skirti daugiau dėmesio žemaitiškos rašybos pagrindams, jos populiarinimui, žemaitiškai kalbėsenai, prisidės prie žemaičių kalbos ir kultūros, Žemaitijos istorijos puoselėjimo.

Žemaitiškas raštas turi savo ypatumų, kuriems netinka įprastinės programos? Ar yra kompiuterinė programa, kuria galima taisyklingai žemaitiškai rašyti? Jei taip, kokia?

Specialių kompiuterinių programų nereikia. Svarbiausia žemaitiško rašto naujovė – uždėti ilgumą žyminčius brūkšnius ant balsių: ā, ē, ī, ō. Tokius žymėjimus galima įsivesti minėtomis raidėmis papildant įprastinę klaviatūrą arba toje pačioje klaviatūroje brūkšnius ant raidžių nesunkiai galima uždėti per alt + tam tikrų skaičių kombinaciją.

Kadangi esate žemaitiško rašto kūrėjas, kokie svarbiausi šio rašto ypatumai?

Svarbiausia taisyklė yra ta, kad rašyti reikia taip, kaip tariama ten, iš kur kilęs autorius. Pavyzdžiui, tuos pačius žodžius „duona“, „pienas“ šiaurės žemaičiai rašys „douna“, „pėins“, o pietų – „dūna“, „pīns“. Įsidėmėtina, kad ilgai tariami balsiai žymimi trumpųjų balsių raidėmis, uždedant ant jų ilgumą reiškiančius brūkšnius, pvz.: rīts „rytas“, dūms „dūmas“, vāks „vaikas“, sakē „sakei“. Taip pat svarbu, kad žemaičių rašybai nereikalingos nosinės raidės ą, ę, ų, į. Ilgai tariamus tokius balsius žymime minėtomis ilgosiomis raidėmis su brūkšniais, pvz.: žōsės „žąsis“, siūstė „siųsti“, bluogū „blogų“, šī „šį“. Visi žemaičių rašybos ypatumai yra surašyti mano knygoje „Žemaičių kalba ir rašyba“.

Kurdamas šį raštą pasikliovėte savo kūrybingumu ar turėjote šaltinių, į  kuriuos galėjote atsiremti?

Žemaičių rašybą kūrėme kartu su prof. Aleksu Girdeniu. Žiūrėjome senuosius S. Daukanto, S. Stanevičiaus, kitų žemaitiškai rašiusių senųjų autorių tekstus. Nemažai rėmėmės žemaičių bendrinės rašomosios kalbos kūrėju J. A. Pabrėža. Pradžioje buvome nusižiūrėję net į vieną išskirtiniausią J. A. Pabrėžos rašybos principą – ilgųjų balsių žymėjimą dvigubomis raidėmis, pvz.: sveeks „sveikas“, mataa „matai“. Vėliau vis dėlto apsisprendėme atsisakyti daug kam akį rėžusių dviraidžių ir ilguosius balsius žymėti brūkšniais virš raidžių. Beje, taip ilgieji balsiai pagal Telšių kunigų seminarijos klieriko B. Jurgučio pasiūlytą rašybą buvo žymimi kai kurių autorių karo metais ( 1940–1944 ) leistame savaitraščio „Žemaičių žemė“ skyrelyje „Žemaitėškuoji kertelė“. Taigi po Atgimimo ir mūsų pasiūlytoji žemaičių rašyba buvo tobulinama, tikslinama. Dabar žemaičių kalbos rašyba jau yra nusistovėjusi ir pagal ją leidžiama spauda, prozos, poezijos, dramaturgijos knygos.

Žemaičių rašto metai – tai tarsi tęsinys anksčiau buvusių Žemaičių kalbos metų, kaip vertinate Žemaičių kalbos metų rezultatus?

2022-iais metais paskelbti Žemaičių kalbos metai net viršijo mūsų lūkesčius: su pakilimu vyko daugybė renginių, padaryta prasmingų darbų, tvirtinant žemaičių kalbą. Paminėsiu tik kelis. Telšių rajono savivaldybė, pirmoji paskelbusi Žemaičių kalbos metus ir patvirtinusi Žemaičių kalbos metų minėjimo programą, jai įvykdyti paskyrė apie 100 tūkstančių eurų. Pagal tą programą buvo sukurti ir įrengti trys meno ženklai, skirti žemaičių kalbai. Didžiojoje  Žemaičių sienoje atidengta nauja plokštė – paminklas žemaičių kalbai ( autorius – dailininkas Mindaugas Šimkevičius ). Toje plokštėje iškalti mano pasiūlyti 18 tipiškiausių žemaitiškų žodžių: nuotrīnė „dilgėlė“, pliuoris „alyva“, kriupis „rupūžė“, ledspėra „baltoji kielė“, staibis „blauzda“, ožtrėns „su prieskoniais sudėti taukai“, ledžinga „pačiūža“ ir kiti. Kiti du ženklai buvo žemaičių kalbai skirtos plaketės, kurios įrengtos Masčio ežero pakrantėje.

Tradiciškai puikius žemaičių kalbos puoselėjimo darbus vykdo Skuodo žemaičiai, kurie pelnytai yra vadinami žemaičių kalbos ir rašto tvirtove. Skuodas garsėja respublikiniu žemaitiškos kūrybos konkursu „Koram žemaitėškā“, kuriuos nuo 2001-ųjų kas antrus metus organizuoja Romualdo Granausko viešoji biblioteka su Žemaičių kultūros draugija. Jau 23-ieji metai Skuode kasmet rengiamas Žemaitijos regiono konkursas „Skaitīmā žemaitėškā“. 2024 m. vasarį, minint tarptautinę gimtosios kalbos dieną, skuodiškiai aštuntą kartą pakvietė rašyti ( gyvai ar per nuotolį ) žemaičių kalbos diktantą. Garsėja Skuodas ir žemaitiškų knygų leidyba – išleistas nemažas pluoštas poezijos, prozos, dramaturgijos knygų žemaičių kalba. Daug įvairiausių renginių, skirtų Žemaičių kalbos metams, vyko ir kitose Žemaitijos savivaldybėse.

Galbūt žemaičių kalba, žemaičių raštas galėtų būtų aktyviau taikomi ugdymo procese, stiprinant vaikų tapatumo suvokimą?

Šventa teisybė. Nepaprastai svarbus dalykas yra žemaičių kalbos integravimas į švietimo sistemą. Ir čia yra daugybė kelių ir takelių. Pirmiausiai, žemaičių kalbai puikiausiai galėtų atsirasti vietos formaliojo švietimo sistemoje. Juk kiekviena mokykla pasidaro savo ugdymo planą, kuriame gali būti numatyta, tarkime, vieną valandą per savaitę skirti žemaičių kalbos ir rašybos mokymui. O kiek įvairiausių žemaičių kalbos mokymosi galimybių yra per neformalųjį švietimą – fakultatyvus, būrelius, klubus, žemaitiškus skaitymus ir panašiai.

Gražių pavyzdžių jau yra. Telšių švietimo centras parengė ir išbandė 40 valandų trukmės kompetencijų tobulinimo programą pedagogams „Žemaičių istorija, kalba, kultūra“. Toje programoje 24 valandos yra skirtos žemaičių kalbos ir rašybos mokymui mokyklose. Remiantis programos metu įgytomis žiniomis, buvo sukurtas pamatas žemaičių kalbos plėtojimui – mokomųjų programų pavyzdžiai darbui su skirtingo amžiaus grupių mokiniais įvairaus profilio ugdymo įstaigose. Panašias programas vykdo ar planuoja vykdyti ir kitos Žemaitijos savivaldybės. Puikią dovaną Plungės rajono ir kitiems žemaičiams Žemaičių kalbos metų proga padovanojo plungiškė mokytoja lituanistė Rita Barniškienė, parengusi ir išleidusi metodinę mokomąją knygą mokykloms „Žemaitė gīvenėms“, kurioje patraukliai aprašomi žemaičių papročiai, tradicijos ir, svarbiausiai, mokoma žemaičių kalbos ir rašybos.

Belieka priminti taiklų žemaitišką posakį: „Je žemaitis ožsėspėrs – ėr i dėbėsi ispėrs!” Esu šventai įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau žemaičiai savo atkakliu užsispyrimu ir valia įtvirtins ir įteisins savo tautiškumo kertinį kūlį – gimtąją Žemaičių kalbą.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė