Žeimelio apylinkėse mokslininkai domėjosi išlikusiais T. Grotuso atminimo ženklais

Sausio 15 dieną Pakruojo rajono savivaldybėje apsilankiusi Lietuvos mokslų akademijos (LMA) delegacija, vadovaujama Lietuvos mokslų akademijos prezidento, prof. Valdemaro Razumo, su savivaldybės vadovais ne tik aptarė  iš Pakruojo rajono kilusio pasaulinio garso  mokslininko Teodoro Grotuso atminimo įamžinimo galimybes, bet ir patys vyko į Žeimelio apylinkę, kurioje dar yra išlikę T. Grotuso gyvenimo pėdsakų.
Delegaciją, kurią sudarė Prano Gudyno restauravimo centro direktorė, prof. Jūratė Senvaitienė, LMA Fizikos sekcijos pirmininkas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus, LMA Chemijos sekcijos pirmininkas, Teodoro Grotuso fondo valdybos pirmininkas prof. Aivaras Kareiva, Chemijos instituto direktorius, prof. Rimantas Ramanauskas, LMA Chemijos sekcijos pirmininko pavaduotojas, prof. Albertas Malinauskas, Teodoro Grotuso fondo valdybos narys prof. Juozapas Algimantas Krikštopaitis bei LMA fotografė Virginija Valuckienė lydėjo mero pavaduotojas Gediminas Grybė ir Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Birutė Vanagienė.
Pirmiausia nuvykta į Gedučių dvarą, kuriame T. Grotusas atliko svarbius fizikos ir chemijos bandymus. Dvare įrengtoje laboratorijoje atrastas fotochemijos dėsnis, ištirtas elektrolizės reiškinys, taip pat atlikta daug kitų bandymų, kurie mokslininkams svarbūs iki šių dienų. Delegacija įvertino Gedučių dvaro būklę ir restauravimo galimybes ateityje. Europos fizikų iniciatyva Gedučių dvaras įtrauktas į saugomų vietų kuriose buvo atlikti svarbūs mokslo atradimai, sąrašą.Sutvarkytas dvaras galėtų tapti turistų ir chemijos ar fizikos studentų traukos centru.
Nuvykusi į Žeimelį delegacija apžiūrėjo miestelio aikštę, kurioje galėtų stovėti paminklas, skirtas T. Grotuso atminimui ir jo mokslo pasiekimamas įamžinti. Kraštietis skulptorius Kęstutis Balčiūnas sukūrė originalaus dydžio  krėsle sėdinčio mokslininko figūrą, kuri šiuo metu yra Žeimelio „Žiemgalos“ muziejuje. Tokia pat skulptūra galėtų stovėti miestelio aikštėje. Mokslininkų dėmesio sulaukė ir T. Grotuso pavarde pavadinta gatvė Žeimelyje. Delegacijos atstovai apgailestavo, kad gatvių, pavadintų šio iškilaus mokslininko garbei, nėra didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
„Žiemgalos muziejuje svečius maloniai priėmė vedėja Daiva Skrupskelytė, kuri daugiau papasakojo apie muziejuje stovinčią T. Grotuso skulptūrą, supažindino su išlikusia medžiagą apie mokslininko gyvenimą, pristatė kitus muziejaus eksponatus. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) delegaciją maloniai nustebino naujas ir modernus muziejus, esantis mažame Lietuvos miestelyje.
Susipažinus su išlikusiais T. Grotuso gyvenimo ženklais, dar kartą aptartos atminimo įamžinimo galimybės. Muziejaus vedėja D. Skrupskelytė prašė nuošalyje nepalikti žeimeliečių, kurie miestelyje galbūt nuolatos negyvena, bet mielai prisideda prie miestelio vardo garsinimo. „Yra gyvenančių užsienyje, tačiau savo miestelio jie nepamiršta, todėl, manau, su malonumu prisidėtų prie paminklo statybos ir kitokių įamžinimo būdų, tereikia visiems susitelkti ir galėtume turėti ne tik gražų ir prasmingą paminklą, bet ir turistų traukos centrą“, – kalbėjo D. Skrupskelytė.
Simonos Lipskytės informacija ir nuotraukos

Mero pavaduotojas Gediminas Grybė kartu su Lietuvos mokslų akademijos prezidentu, prof. Valdemaru Razumu apžiūri Gedučių dvarą.
 Delegacija apžiūrėjo Žeimelio aikštę.
„Žiemgalos“ muziejaus vedėja Daiva Skrupskelytė delegacijos nariams papasakojo apie T.Grotuso paminklą ir mokslininko atminimo įamžinimo svarbą žeimeliečiams.
Delegacijos nariai domėjosi muziejuje išlikusiais T. Grotuso dokumentais ir kita medžiaga.