Zarasų krašto ūkininkai sėkmingai pasikinkė kooperacijos arkliuką

Apie ūkininkų kooperaciją, kaip apie perspektyvią bendradarbiavimo formą, Lietuvoje kalbama jau nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Vis tik ji tarp Lietuvos žemdirbių netapo labai populiari, nors yra ir teigiamų pavyzdžių. Zarasų rajone sėkmingai veikiančio kooperatyvo „Sartų lankų jautiena“ vadovas Gintaris Petrėnas atskleidė, kas paskatino šio krašto ūkininkus vienytis ir su kokiais trukdžiais teko susidurti jį kuriant.

Penkerius metus dirbantis kooperatyvas po truputį vis plečiasi, įgyvendina naujus projektus. Angusų veislės mėsinius galvijus auginančius ūkininkus vienijantis kooperatyvas per šį laikotarpį išaugo nuo 5 iki 9 narių, turi savo mėsos išpjaustymo cechą, Zarasuose veikia kavinė ir parduotuvė, neseniai atidaryta brandintos jautienos prekybos vieta Kaune esančiame turguje.

Kooperatyvo ūkininkų užauginama jautiena išsiskiria kokybe – galvijai auginami ypač geromis sąlygomis. Laikomi palaidi, ganosi natūraliose pievose. Žiemą šeriami tik natūraliais ūkyje užaugintais ir pagamintais pašarais

Susivienijus – daugiau galimybių

Kooperatyvo įkūrėjas ir jo vadovas G. Petrėnas sako, kad jį  ir jo kolegas ūkininkus vienytis paskatino palankesnės sąlygos dirbti kartu nei atskirai. „Dirbant pavieniui netenkino kaina mokama už užaugintus mūsų galvijus. Pagalvojome, kad galime patys turėti savo išpjaustymo cechą ir išvežioti mėsą klientams šviežią, o ne šaldytą. Be to, dirbant kartu paprasčiau užtikrinti nuolatinį tiekimą stambesniems klientams ir išlaikyti nepriekaištingą kokybę. Įkvėpė ir kelionė į užsienio valstybę, kur jau seniai išvystyta mėsinė galvijininkystė ir matyti, kad natūraliai užauginta galvijų mėsa yra pateikiama išskirtinėse lentynose, labiau vertinama negu kombinuotais pašarais šeriamų. Susitelkus lengviau pasiekti to paties ir čia, Lietuvoje. Ne tik lengviau nusipirkti reikalingą įrangą, padengti nuomos, transporto išlaidas, bet ir pasidalinti darbais“, – pasakojo pašnekovas.

Tenka susidurti ir su sunkumais

Nors šiems Zarasų krašto ūkininkams pavyko suprasti bendradarbiavimo naudą ir pasiryžti vienytis, tokiame kelyje yra ir nemažai iššūkių, kurie daugelį kitų stabdo nuo šio žingsnio. Pasak G. Petrėno, pirmiausia turbūt todėl, kad deklaruojamas rūpestis kooperacija – tik imitacija. O nejausdami realaus rūpesčio, paskatinimo ir patys ūkininkai vangiai rodo tokią iniciatyvą.

 „Dar vienas svarbus aspektas – stambiems ūkiams kooperacija neaktuali, tą nori daryti tik smulkūs ūkiai. Tačiau susikūrus kooperatyvui iš karto atsiranda didelės išlaidos, o pelnas joms padengti dar negeneruojamas. Nedideliems ūkiams sunku tam rasti finansų, nes kooperatyvui niekas nenori skolinti. Arba jei skolina, tai už neįmanomas palūkanas. Mūsų kooperatyvas negalėjo pasinaudoti jokia parama, nes vis neatitikome kokių nors kriterijų: tai per mažai narių, tai neturim valdos ar dar kas nors“, – apie kooperacijos sunkumus kalbėjo G. Petrėnas.

Sunkumus įveikti padėjo vizitai į kitas šalis, domėjimasis kaip kooperuojasi ūkininkai Lenkijoje, Čekijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje.

Angusai tinka geriausiai

Visi į kooperatyvą susijungę ūkininkai dirba savo ar nuomojamas žemes – bendros valdos nėra. Tačiau visi augina būtent angusų veislės galvijus ir naudoja tik natūralius pašarus. Tam, kad pirkėjai visada būtų garantuoti, kad gaus tokią pat ir kokybišką mėsą.

„Iš pradžių  ūkininkavome  su šeima, turėjome įkūrę pieno ūkį, tačiau jau domėjomės mėsinių galvijų auginimu ir pradėjome veisti. Mėsinių galvijų ūkį plėtėme pamažu ir žiūrėjome, kuri veislė geriausiai tiktų mūsų kraštui.  Nutariau, kad geriausiai būtų angusų veislės galvijai. Juos galima auginti lauko sąlygomis šiltuoju metų laiku, jie puikiai ištveria ir žiemas. Juo labiau, kad jų mėsa pripažinta kaip pati skaniausia. Šie galvijai anksti ima kaupti riebalus, o tai labai svarbu norint gauti geros kokybės jautieną – kuo ji riebesnė, tuo minkštesnė, sultingesnė. Šiuo metu jo ūkyje yra apie 180 tokių galvijų. Gyvulius šeriame tik natūraliais pašarais – vasarą žole, žiemą šienu ir šienainiu“, – pasakojo kooperatyvo vadovas.

Kokybiškos jautienos poreikis auga

Nenuostabu, kad kokybiška produkcija sulaukė sėkmės. Be išpjaustymo cecho Zarasuose buvo atidaryta kooperatyvui priklausanti kavinė, kurioje patiekalai ruošiami iš „Sartų lankų jautienos“. Neseniai prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusiame Centriniame Kauno turguje pradėjo veikti kooperatyvo prekybos vieta, kurioje parduodama brandinta jautiena ir kita produkcija iš šios mėsos.

„Didmiesčiuose natūraliai užauginta jautiena dabar tampa vis paklausesnė. Jaunos šeimos ieško kokybiškos mėsos vaikams, bando įvairius patiekalus. Jautieną labai mėgsta ir grilių naudotojai, kuriuos turėti dabar labai madinga. Beje, mes tiekiame ne tik jautieną, bet ir kitokią produkciją iš šios mėsos: rankų darbo koldūnus su jautiena iš vietinių ūkininkų sumaltų miltų Šlyninkos malūne, virtas jautienos dešreles, šaltai rūkytas jautienos dešras, paplotėlius mėsainiams“, – vardijo G. Petrėnas.

Aina.lt: