Vitaminas D vis dar apipintas mitais: kaip iš tiesų jį vartoti ir kokių klaidų reikėtų vengti?

Vitaminas D gali būti atpažįstamas kaip viena veiksmingiausių priemonių norint sustiprinti savo imunitetą, o taip pat jis dažnai prisimenamas žiemą, kai trūksta saulės. Visgi vaistininkė Jovita Aleknienė pasakoja, kad apie šio vitamino įvairiapusiškumą kalbama per mažai. Ji atskleidžia, kokių dar naudų mūsų organizmui turi vitaminas D, pataria, kaip teisingai jį vartoti, bei paneigia dažniausius mitus dėl jo poveikio.

Mitas: vitaminą D galima pasisavinti tik iš saulės

Vaistinėse apsilankę žmonės vis dar dažnai kaip geriausią vitamino D šaltinį išskiria saulę. Tuo tarpu vaistininkė Jovita Aleknienė pasakoja, kad netgi vasarą retas lietuvis gali savo organizmą prisotinti šiuo vitaminu.

„Mūsų klimato sąlygos nėra dosnios saulės spinduliais, o negana to turime trumpą vasarą. Nors organizmas gali vitaminą D pasigaminti iš ultravioletinių spindulių, mes bet kuriuo atveju gauname per mažai saulės, o vasarą išsiilgę deginimosi neretai ja mėgaujamės be apsaugos priemonių. Tačiau net jeigu visus metus pas mus vyrautų vasara, norėdami pasisavinti vitamino D iš saulės, turėtumėme kasdien iki 30 minučių laiko praleisti saulėje, ypač 10-16 valandomis“, – pasakoja J. Aleknienė.

Vaistininkė priduria, kad tokios pastangos pasisavinti vitaminą D iš saulės mums gali turėti kitų pasekmių. Tai ne tik skatina greitesnį odos senėjimą bei pigmentines dėmes, bet ir padidina odos vėžio riziką. Dėl to, anot vaistininkės, daug sveikiau ir naudingiau užtikrinti vitamino D kiekį organizme vartojant vitaminus.

Mitas: užtektinai vitamino D galima gauti iš maisto

Vaistininkė pasakoja, kad norint pasisavinti vitaminą D, jį pirmiausia reikėtų vartoti valgio metu, kadangi šis yra tirpus riebaluose. Anot jos, norint dar efektyvesnio rezultato, greta galima valgyti sočiųjų riebalų turinčius maisto produktus.

„Lašiša, silkė, sardinės, kiaušiniai, grybai ir natūralus jogurtas – visi šie produktai savyje turi daugiau sočiųjų riebalų. Norint geriau įsisavinti vitaminą D, patariama jį vartoti tokių maisto produktų valgymo metu. Visgi kartais tenka susidurti su kalbomis, kad iš šių maisto produktų galima pilnai prisotinti organizmą vitaminu D. Deja, tai netiesa, kadangi iš maisto mes šio vitamino pasisaviname vos iki 10 proc. Jie tampa kur kas veiksmingesni tik tada, kai vitaminą D vartojame kartu su jais, bet ne atskirai“, – pasakoja J. Aleknienė.

Mitas: kuo daugiau vitamino D – tuo geriau

Vitaminas D atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant mūsų sveikatą, tačiau vaistininkė priduria, kad per didelis šio vitamino kiekis gali sukelti sveikatos problemų. Anot jos, dažniausiai vitamino D perdozuoja greito efekto norintys žmonės, kurie viršija ant pakuočių nurodytas vitaminų vartojimo dozes.

„Iš pradžių perdozavus vitamino D gali atsirasti tokie simptomai kaip apetito praradimas, vidurių užkietėjimas, troškulys, dezorientacija, galvos svaigimas, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, raumenų silpnumas, pakilęs kraujo spaudimas. Šie simptomai gali atsirasti dėl hiperkalcemijos – t. y. kalcio kiekio pertekliaus organizme, kuris susidarė dėl vitamino D perdozavimo. Taip pat gali sutrikti kepenų ir virškinamojo trakto veikla. Todėl prieš vartojant šį vitaminą patariama pasitikrinti jo kiekį kraujyje bei dėl vartojimo pasitarti su gydytoju arba vaistininku“, – pataria J. Aleknienė.

Rolanda Lipnevičiūtė