Violeta Skierienė apie Vytauto Mačernio metus, karantino išbandymus ir Plungės bibliotekos išskirtinumus

Plungės bibliotekos pradžia siejama su 1906 m.  paminėta Plungėje veikusia legalia parapijos biblioteka,  tų laikų papročiu vadinama knygynu-skaitykla.  Biblioteka, kaip teigiama istoriniuose šaltiniuose, „priėmė visus, kas tik peržengdavo slenkstį, tačiau ėmė 50 caro kapeikų mokestį“ .

Šiandien Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, kaip teigia jos direktorė Violeta Skierienė,  užima itin svarbią vietą Plungės rajono gyvenime, telkdama gyventojus skaitymui, informacijai, žinioms,  kviesdama į įvairiausius renginius, organizuodama vietinius, regiono, respublikinius ir tarptautinius projektus.

Su direktorė Violeta Skieriene ir kalbamės apie bibliotekos veiklą, inovacijų diegimą, Vytauto Mačerni metus, iš Plungės rajono kilusius ar jame gyvenusius rašytojus, poetus, savo veikla turtinusius lietuvių kalbą ir garsinusius Plungę.

Gerbiama direktore, šiuos metus Seimas yra paskelbęs Vytauto Mačernio metais. Kaip tai atsispindi Plungės rajono viešosios bibliotekos veikloje?

Viešoji biblioteka poeto V.Mačernio jubiliejui pradėjo ruoštis dar praėjusiais metais, rengdama projektus įvairioms programoms. Sudarytas ir rajono kultūros įstaigų renginių planas. Bibliotekos parengtus šiai progai projektus iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir rajono kultūros rėmimo programa.  Birželio – rugsėjo mėnesiais planuojame pristatyti režisieriaus V. Masalskio jaunimo teatro sukurtą  teatrinę kompoziciją-performansą, skirtą V. Mačerniui; viešąją biblioteką papuošime skulptoriaus R. Inčirausko menine instaliacija – bareljefu  Vytautui Mačerniui.

Planuojamas vakaras-susitikimas „Vytautas Mačernis – poetas žemininkas, nepraradęs žemės“ (prelegentė – prof. Viktorija Daujotytė, vakaro moderatorius – kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas Darius Kuolys).
Žemaičių Kalvarijos miestelio V. Mačernio biblioteka parengusi skaitmenines Vytauto Mačernio vizijas. Tai skaitmeninis gidas su žaidybiniais elementais jaunimui, kuriuo galima naudotis ištisus metus. Biblioteka paskelbė fotografijų konkursą  „Aš ir V. Mačernio knyga“.

Žemaičių Kalvarijoje birželio – rugpjūčio mėnesiais planuojamas kūrybinis pleneras poeto Vytauto Mačernio atminimui. Plenerą organizuos Žemaičių Kalvarijos kultūros centras, „Gardų“ bendruomenė, Šarnelės kaimo bendruomenė, Žemaitijos nacionalinis parkas,  Žemaičių Kalvarijos miestelio V. Mačernio biblioteka.

Žemaičių Kalvarijos miestelio V. Mačernio biblioteka kartu su vietos bendruomene birželio mėnesį organizuos kasmetinę jaunojo kūrėjo konkurso „Sapnuojančio medžio pavėsy“, skirto poeto Vytauto Mačernio atminimui, dalyvių pagerbimo šventę, o spalio mėnesį Žemaičių Kalvarijos miestelyje vyks baigiamasis renginys V. Mačernio 100-osioms gimimo metinėms  „Sielos paveikslas“.

Bus išleista ir pristatyta konkurso „Sapnuojančio medžio pavėsy“ jaunųjų kūrėjų darbų knyga, kurios leidyba rūpinasi viešoji biblioteka kartu su Žemaičių Kalvarijos miestelio V. Mačernio biblioteka.
 
Kokias, su Vytauto Mačernio veikla ir gyvenimu susijusias vietas, patartumėte aplankyti, keliaujantiems po Lietuvą?

Žinoma, pirmiausia siūlome aplankyti Žemaičių Kalvarijos miestelį, susipažinti su biblioteka ir V. Mačernio muziejine ekspozicija, su gidu pasivaikščioti poeto takais, aplankyti jo gimtąją  Šarnelę. Tada nuvykti  į Telšius, Sedą ir surasti poeto atminties ženklus.
 
Vytautui Mačerniui skirti renginiai – Lietuvių kalbos dienų Plungės rajone puošmena, o kokiais kitais renginiais biblioteka ir jos filialai prisideda prie Lietuvių kalbos dienų?

Lietuvių kalbos dienų renginiai buvo planuoti vasario – gegužės mėnesiais,  bet dėl pandemijos teko pristatyti nuotoliniu būdu  arba atidėti vėlesniam laikui. Viešojoje bibliotekoje buvo planuotas renginys „Ėš babūnės kvartūga kėšenės“ su alsėdiške kūrėja Zita Dargiene. Dėl pandemijos renginys įvyks vėliau.

Vaikų bibliotekoje

Vaikų biblioteka sėkmingai įgyvendina projektą „Bibliotekininkė rekomenduoja“ (lietuvių autorių knygų vaikams pristatymas-rekomendacija) socialiniame tinkle Facebook vasario–gegužės mėnesiais:

vasario 15 – Aido Jurašiaus „Akmenukų pasakos“
vasario 21 – Gendručio Morkūno „Iš nuomšiko gyvenimo“
kovo 1 – Ilonos Ežerinytės „Sutikti eidą“
kovo 8 – Lauros Varslauskaitės „Mano didelis mažas aš“
kovo 15 – Neringos Vaitkutės „Klampynių kronikos“
kovo 22 – Ilonos Ežerinytės „Verksnių klubas“
kovo 29 – Rebekos Unos „Atjunk“
balandžio 12 – Daivos Vaitkevičiūtės „Trise prieš mafiją“
balandžio 19 – Ignės Zarambaitės „Stebuklingi senelio batai“

Pristatysime lietuvių autorių knygas vaikams ir jaunimui. Viena iš jų bus Kristinos Gudonytės „Ida iš šešėlių sodo“. Dar vienas virtualus renginys – „Knygos vaikams ir ne vaikams“ – suplanuotas gegužės 7 dieną.
Kaimo bibliotekose įvyko planuoti renginiai: knygų paroda „Gimtasis žodis pasakose“ (Stanelių kaimo biblioteka). Vaikų piešinių paroda „Raidžių paradas“ (Kantaučių kaimo biblioteka). Mokinių piešinių paroda „Nupiešiu lietuvių kalbos abėcėlę“ (Varkalių kaimo biblioteka). Visos rajono bibliotekos teikė nuorodas į virtualius lietuvių kalbos dienų renginius šalyje, pristatė virtualius skaitymus ir lietuvių autorių knygas.
 

Neskubėjimo festivalis

Kokiais kalbos puoselėtojais didžiuojasi Plungės rajonas?

Didžiuojamės iš mūsų krašto kilusiais ir su mūsų kraštu susijusiais žmonėmis: Žemaite, Juozu Tumu –Vaižgantu, Marija Pečkauskaite-Šatrijos Ragana, Sofija Čiurlioniene-Kymantaite, Pauliumi Jurkumi, Stasiu Anglickiu, Aleksandru Pakalniškiu, Pranu Geniu, Raimondu Jonučiu, Romualdu Lankausku, kraštotyrininke Eleonora Ravickiene, lietuvių knygotyrininku  Domu Kaunu ir daugybe kitų iškilių žmonių.
 
Jūsų manymu, kokią vietą Plungės rajono gyvenime užima biblioteka  ir kokio palaikymo sulaukiate iš rajono savivaldybės?

Manau, kad viešoji biblioteka užima itin svarbią vietą Plungės rajono gyvenime telkdama gyventojus skaitymui, informacijai, žinioms,  kviesdama į įvairiausius renginius, organizuodama vietinius, regiono, respublikinius ir tarptautinius projektus. Plungės viešoji biblioteka, įsikūrusi grafo Zubovo pastatytoje XIX a. pilaitėje-laikrodinėje, žaliuojančiame miesto parke, yra jauki, šilta, moderni, inovatyvi, besikeičianti ir nuolat kviečianti. Biblioteką pamėgo ir šalies bei užsienio turistai. Džiaugiamės rajono savivaldybės vadovų ir specialistų kasdieniu palaikymu, supratingumu ir pagalba organizuojant projektus, atstovaujant biblioteką šalyje ir užsienyje, bendradarbiaujant su Lietuvos bei užsienio partneriais.

Rakija klezner orkestras
 
Kaip gyventojų mažėjimas atsiliepia  rajono bibliotekos tinklui?

Gyventojų mažėjimas yra skaudus procesas, kuris palietė ir mūsų rajono bibliotekas. Šiuo metu bibliotekų tinklą sudaro viešoji biblioteka, miesto biblioteka ir 15 struktūrinių – teritorinių padalinių miesteliuose ir kaimuose. 2021 m. buvo uždarytos dvi kaimo bibliotekos, aptarnavusios gyventojus po pusę dienos. Siekiant užtikrinti sėkmingą  kaimo gyventojų aptarnavimą knygomis, periodiniais leidiniais, interneto prieiga ir darbu su kompiuteriais kartu su savivaldybės administracija planuojame ateityje turėti modernią mobilią biblioteką.

Prie bibliotekos vyksta Neskubėjimo festivalis
 
Šilutės rajone mokyklų bibliotekos jungiamos prie viešosios. Galbūt tokia praktika taikoma ir Plungės rajone, kaip ją vertinate?

Plungės rajone šiuo metu veikia viena jungtinė biblioteka. Anksčiau buvo trys sujungtos bibliotekos, bet užsidarė mokyklos. Šiais metais planuojama sujungti dar vieną miestelio ir mokyklos biblioteką. Bibliotekų jungimo procesas priklauso nuo konkrečių vietos sąlygų, jungimą reikia daryti labai atsakingai, tada pasiteisina.
 
Kaip keičiasi rajono gyventojų poreikiai ir kokią įtaką jie daro bibliotekos veiklai?

Gyventojai nori turėti jaukią, modernią, nuolat besikeičiančią biblioteką su skaitytojų poreikius atitinkančiu spaudinių fondu, užtikrinta interneto prieiga ir greitaveika,  kokybiškomis paslaugomis, įdomiais projektais ir kompetentingais darbuotojais. Tai mūsų bibliotekos nuolatiniai uždaviniai. Nemaži reikalavimai keliami ir miestelių bei kaimų bibliotekoms, todėl mūsų darbuotojai nuolat kelia savo kvalifikaciją, gerina esamas ir kuria naujas paslaugas.
 
Kaip ten bebūtų, biblioteka, visų pirma, susijusi su knyga. Kiek turimas knygų fondas pajėgus patenkinti rajon gyventojų poreikius?

Skaitytojas, atėjęs į biblioteką, nori gauti pageidaujamą knygą čia ir dabar. Nepaisant finansavimo naujų spaudinių įsigijimui kasmetinio didėjimo, dar negalime šimtu procentų patenkinti skaitytojų poreikių. Žinoma, siūlome ir elektronines knygas, ir elektronines duomenų bazes, bet tradicinis skaitytojas nori naujausios popierinės knygos. Viešoji biblioteka gali lengviau atliepti skaitytojų poreikius knygai, bet miestelių ir kaimų bibliotekų fondai turėtų žymiai geriau pasipildyti naujais spaudiniais. Knygas bibliotekai dovanoja ir gyventojai, ir verslo žmonės, bet tai fondus papildo tik truputį.
 
Kaip santykius su skaitytojais pakeitė vienas po kito sekantys karantinai?

Užklupusios pandemijos metu bibliotekos buvo uždarytos fiziniams lankytojams ir ėmė teikti paslaugas nuotoliniu būdu. Bibliotekos iš karto  per savo tinklus ėmė operatyviai skelbti patikimą informaciją apie COVID-19 situaciją šalyje ir pasaulyje, aktualią sveikatos apsaugos informaciją. Biblioteka ir filialai teikė aktualias nuorodas į Lietuvos ir pasaulio elektronines bibliotekas ir elektroninių šaltinių portalus, kūrė ir skleidė įvairų skaitmeninį turinį (virtualius turus po bibliotekas, virtualią kraštotyrinę informaciją, kultūros centro, Žemaičių dailės muziejaus, Turizmo informacijos centro teikiamą virtualią informaciją, virtualius knygų skaitymus, naujų knygų pristatymus, virtualius žaidimus, galvosūkius, nuorodas į virtualius spektaklius, koncertus). Bibliotekos skaitytojai nuotoliniu būdu galėjo prasitęsti knygas, pateikti užklausas. Aktyviai buvo išnaudojamos Facebook ir Yotube paskyros pristatant renginius: pasakų skaitymus, naujų knygų pristatymus, užsienio kalbų mokymus ir kt. Bibliotekos pandemijos laikotarpiu nemažai prisidėjo ir prie gyventojų nerimo mažinimo, priverstinio laiko namuose kokybės gerinimo.

Bibliotekos prisideda ugdant pažangią visuomenę ir mažinant skaitmeninę bei socialinę atskirtį. Jau daugiau nei 10 metų mokydamos gyventojus naudotis internetu ir skaitmeninėmis technologijomis, bibliotekos, tarp jų ir Plungės viešoji biblioteka, parengė juos išgyventi nelengvomis karantino sąlygomis: apsipirkti internetu, naudotis el. paslaugomis, virtualiai bendrauti ir kt. Labai svarbu, kad karantino metu bibliotekos vartotojai nesijaučia socialiai atskirti ir įgytas žinias gali pritaikyti praktiškai, o kilus klausimams visada turi galimybę kreiptis į bibliotekininkus. Plačiai nuskambėjo iniciatyva – karantino metu bibliotekos  savanoriškai ėmėsi 3D spausdintuvais spausdinti apsauginius skydus medikams. Į šią iniciatyvą aktyviai įsitraukė ir Plungės biblioteka.

Laisvėjant karantino sąlygoms, svarbu vėl grąžinti skaitytojus į biblioteką, padėti įveikti koronaviruso ir pandemijos baimę, vėl organizuoti įvairius renginius, vykdyti projektus.
 
Biblioteka saugote ir kelių asmenybių archyvus, koks jų kelias iki bibliotekos ir kiek tie archyvai prienami bibliotekos lankytojams?

Taip. Vienas tokių yra Dailininko Juozo Bagdono archyvas. J.Bagdonas gimė: 1911-12-11 Antrųjų Vydeikių kaime, Plungės r. Mirė: 2005-04-11 Plungėje, palaidotas Kaune.

Mokėsi Kauno meno mokykloje ir J. Vienožinskio studijoje. 1938–1940 m. Lietuvos dailininkų sąjungos reikalų valdybos sekretorius. 1941–1944 m. dirbo Vilniaus dailės muziejuje ir Dailiųjų amatų mokykloje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1948 m. – į Kolumbiją. Dėstė dailę Bogotos koledžuose, Nacionalinėje dailiųjų menų akademijoje (1953–1957), Apygardos meno mokykloje (1954–1957). Šiose mokyklose įkūrė keramikos skyrius. 1958 m. išvyko gyventi į Vašingtoną. 1960–1963 m. čia veikė Juozo Bagdono įkurta meno galerija. 1964 m. persikėlė gyventi į Niujorką. 1999 m. grįžo į Lietuvą ir iki mirties gyveno Plungėje. 2002 m. Juozas Bagdonas savo dokumentų archyvą ir knygų kolekciją perdavė Plungės rajono savivaldybės viešajai bibliotekai. Jį sudaro 19 albumų, kuriuose yra asmens dokumentai, nuotraukos, atvirukai, laiškai, straipsnių iškarpos, kvietimai, lankstinukai ir kiti įvairūs asmeniniai dokumentai sudėti chronologine seka, sunumeruoti. Vykdant šių dokumentų paiešką reikia įrašyti žodžio šaknį (pvz.: nuotr., laišk., Niujork., Brazdžion. ir pan.

Kitas – chirurgo dr. Boriso Efroso archyvas. Borisas Efrosas talentingas lietuvių chirurgas, padaręs pirmąją, planinę širdies operaciją (1958 m.), nusipelnęs Lietuvos gydytojas, Vilniaus chirurgų ir Lietuvos širdies ir krūtinės ląstos chirurgų draugijų garbės narys, medicinos mokslų daktaras. Gimė  1914 m. lapkričio 1 d. Plungės mieste, inteligentų žydų Gitos ir Izraelio Efrosų šeimoje. B. Efrosas buvo didelio talento chirurgas, operavęs krūtinės ląstos ir pilvo organus, atlikęs daug sudėtingų ortopedinių operacijų. 1968 metais dr. B. Efrosui pripažinta aukščiausia chirurgo kategorija. Per 40 chirurginio darbo metų jis atliko daugiau kaip 12 000 operacijų. Po jo mirties 2009 m. Plungėje Efrosų buvusio namo vietoje atidengta dr. Borisui Efrosui skirta atminimo lenta (finansavo Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondas). Tų pačių metų  gruodžio 11 d. Boriso našlė Tatjana Efros Plungės viešajai bibliotekai saugoti ir tvarkyti perdavė asmeninį dr. B. Efroso archyvą. B. Efroso archyvą sudaro: asmeniniai dokumentai, nuotraukos, apdovanojimai, laiškai, sveikinimai, medicininiai tyrimai, darbo rankraščiai, knygos rankraštis, moksliniai darbai, skaidrės ir kt.
Archyvai prieinami viešojoje bibliotekoje kraštotyros skaitykloje bibliotekos darbo valandomis.
 
Šiandien sunku įsivaizduoti gyvenimą be skaitmenizacijos, kaip šis procesas vyksta Plungės rajono bibliotekoje?

Skaitmenizacijos procesas tikrai yra labai svarbus ir nelengvas uždavinys. Mūsų bibliotekos kraštotyrininkė Otilija Juozapaitienė atsakingai organizuoja šią veiklą. Suskaitmeninta ir įkelta į  Virtualią kultūros paveldo sistemą epaveldas.lt 15 plungiškio gydytojo Stasio Adomavičiaus fotografijų. Suskaitmeninti ir pateikti  viešosios bibliotekos svetainėje 23 kraštotyriniai dokumentai (prisiminimai apie tremtinius ir knygnešius).  66 viešosios bibliotekos knygos ir 15 kraštotyrinių dokumentų įkelti į Virtualią kultūros paveldo sistemą epaveldas.lt.   Suskaitmeninta ir įkelta į virtualią kultūros paveldo sistemą epaveldas.lt.  Suskaitmenintos 78 plungiškio fotografo, kraštotyrininko Alfonso Beresnevičiaus fotografijos. Temos: Sąjūdžio nuotraukos; paminklų nuotraukos ir sakralinio meno nuotraukos. Viešojoje bibliotekoje saugomos 36  retos knygos; 15 kraštotyros darbų. 

Beje, bibliotekos veikla neatsiejama nuo joje dirbančių ar dirbusių žmonių. Kokiais žmonėmis labiausiai didžiuojatės?

Aš didžiuojuosi visu savo kolektyvu, nes kiekvienas, priklausomai nuo atliekamo darbo, įneša savo svarbų indėlį. O jeigu jau tektų išskirti, tai labai džiaugiuosi savo pavaduotoja Uršule Padagiene, vadybininke Gintare Gurevičiūte-Gaile, Vaikų literatūros skyriaus vedėja Kristina Pilitauskiene, Informacijos, inovacijų ir mokymo centro vedėja Virginija Liutikaite, Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Genovaite Matevičiūte, bibliotekos dailininke-fotografe Kristina Paulauskaite, Plungės mieto bibliotekos vyr. bibliotekininke Rita Junduliene, Platelių, Šateikių, Aleksandravo, Grumblių, Žlibinų, Varkalių, Žemaičių Kalvarijos bibliotekų darbuotojomis: Aušra Viliene, Margarita Gedviliene, Virginija Pokvytiene, Sigute Jackevičiene, Aldona Lučinskiene, Lina Macijauskiene, Inga Mylimiene. Kaip ir minėjau, turėčiau išvardinti beveik visus darbuotojus, o kur dar valytoja Aldona Sabaliauskaitė, kurios dėka bibliotekoje žydi daugybė gėlių… Džiaugiuosi, kad mano kolegos atsakingi, motyvuoti, pilni idėjų, kartais  beprotiškų. Bet užtat tikrai netenka liūdėti ar nuobodžiauti.
 

Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kolektyvas

Beje, Plungės biblioteka ne tik kultūrinis, bet ir turistinis objektas. Kodėl verta apsilankyti bibliotekoje ir ką joje galima pamatyti?

Plungės viešoji biblioteka, įsikūrusi miesto parke (beveik 60 ha) stovinčioje XIX a. pilaitėje, yra vienintelė Lietuvoje ir Europoje biblioteka, turinti restauruotą XIX a. vidurio bokšto laikrodį. Esame vienintelė pasaulyje biblioteka, kuri turi varpą, sujungtą su laikrodžiu ir kas valandą varpo dūžiais skelbiantį laiką. Įgyvendinome itin turistams  įdomius projektus: virtualią oranžeriją, hologramas, pristatančias pilaitės istoriją, paslėpėme parke geolobius ir kviečiame jų ieškoti. Sukūrėme vienintelį Lietuvoje – Plungės išmanųjį parką su trim lankymo turais: kultūros, augalų ir gyvūnų (www.plungesparkas.lt). Šalia pilaitės turime lauko akmenų (archeologai nustatė, kad tai  XVII a. dvarvietės pamatai) skaityklą, turime net bambukų giraitę, parke lakstančias voveraites, pelėdas, šikšnosparnius, žinoma, mūsų garsiąsias varnas, o Babrungo upėje plaukioja dančiasnapiai, įrašyti į Raudonąją knygą. Vedame ekskursijas bibliotekoje ir parke, turime puikias parodines erdves, organizuojame šalies ir užsienio menininkų parodas. Na, ir prisigyriau, cha, cha, cha… Bet iš tiesų, privalome didžiuotis tuo, ką turime išskirtinio ir dalintis šia žinia. Tada būsime įdomūs sau ir kitiems.

Dėkoju už pkalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė