Vingio parke globėjai dalijosi savo patirtimis ir istorijomis: globa – tai misija ir savirealizacija

Šeštadienį Vilniaus Vingio parke būriavosi daug šeimų, kurių amžius, poreikiai, pomėgiai ir daugybė dalykų skiriasi. Tačiau jas sieja viena – vienokia ar kitokia forma jas sujungė globa. Vieni dalijosi istorijomis, kaip naujas narys, ar net keli, papildė šeimą, o kiti, dar svarstantys ar laukiantys galimybės, klausėsi jų patirčių. Budinti globėja Inesa atviravo, kad tapti globėja tiesiog subrendo, o to vertę jaučia ne tik vaikai, bet ir ji pati bei jos šeima.

Rasti kiekvieno vaiko raktą

Inesa įsitikinusi, kad globėjo, kaip ir mokytojo ar gydytojo, profesija, turi būti pasirinkta iš pašaukimo. „Ji tokia, kuri daro įtaką žmonių gyvenimui ir ateičiai. Dėl asmeninių vertybių ir savybių kiekvienas iš mūsų pasirenka tą veiklos sritį, kurioje gebėtų save realizuoti. Aš save atradau globos srityje.“

Kiekvieną svarbų žingsnį mūsų gyvenime, pasak moters, lydi baimės ir dvejonės, tai natūralu. O kad jos būtų išsklaidytos, svarstė Inesa, reikia įsitikinti, ar tikrai yra taip baisu, kaip atrodo. „GIMK mokymų metu kiekvienas gali įsivertinti, ar tikrai gebės tapti globėjais. Viso globos proceso metu globėjas nėra vienas, visuomet gali kreipti pagalbos į Globos centro specialistus“, – kas ją ramino ir kas galėtų nuraminti kitus, įvardijo globėja.

Kadangi Inesa pasirinko dirbti budinčia globėja, pas ją vaikai atkeliauja laikinai. Moters šeimoje ilgesnį ar trumpesnį laiką – nuo 3 iki 9 mėn. – praleido jau 5 paaugliai, šiuo metu gyvena 14-os mergaitė.

Paklausta, ar jos negąsdina laikinumas, tai, kad, prisirišus prie globotinio, dažnai teks skirtis, Inesa tikino visiškai apie tai negalvojanti, nes jos siekis – per duotą laiką, kuo daugiau pažinti, suteikti tam paaugliui dalykų, kurių jam reikia. Taip pat, atkreipė dėmesį moteris, ši jos ir visos šeimos patirtis – naudinga jos paauglėms dukroms: „Jie vieni iš kitų mokosi, mato pasaulį kur kas plačiau.“

Kalbėdama apie tai, ką globa suteikia pačiai Inesai, kaip asmenybei, moteris išskyrė prasmę, savirealizaciją ir įdomumą. Kiekvienas vaikas, pasak globėjos, yra unikalus ir reikia rasti raktą – kaip prie jo prieiti, kaip su juo bendrauti, ko jam trūksta.

„Kadangi esu budinti globotoja, nežinau kiek laiko vaikas bus mano šeimoje, stengiuosi kuo greičiau jį pažinti, perprasti turimus gebėjimus ir įgūdžius, individualius emocinius ir fizinius poreikius bei juos atliepti.  Kai randu atsakymus, žinau, kokia linkme toliau turi dirbti, kad galėčiau padėti vaikui pasijausti saugiai, atsiverti ir po žingsnelį atsigauti bei tobulėti“, – aiškino moteris.

Kiekvienas vaikas, anot Inesos, ateina su savo gyvenimo istorija, įgyta patirtimi ir traumomis, todėl tai skatina mus tobulėti, ieškoti naujų bendravimo, emocinės pagalbos ir ribų brėžimo metodų. Kad sukurti pasitikėjimu grįstą ryšį, reikalingas prie kiekvieno vaiko individualus priėjimas.

„Budinčio globotojo veikla ypatinga tuo, kad globėjas tampa tarsi baltu puslapiu vaiko gyvenimo knygoje. Kartu su juo perskaito jo gyvenimo istoriją, įsivertina, ką reikia padaryti, kad būtų teigiamų pokyčių. O toliau reikia kartu kurti ir įgalinti, įteikti vaikui į rankas įrankius – spalvotus pieštukus, kad naujas puslapis būtų kupinas spalvų. Vaiką reikia išmokyti matyti ne tik kraštutinumus – juodą ir baltą, bet ir kitas nuostabias spalvas šiame pasaulyje, pajusti teigiamas emocijas, išplėsti akiratį, motyvuoti tobulinti savo stiprybes. Vaikams mes padedam atkurti, o kartais net ir įgyti pasitikėjimą savimi“, – asmenine patirtimi dalijosi moteris.

Globėjų daugėja, o padėka jiems – didžiulė

Šeštus metus globėjams rengiamas renginys šiemet įvyko Vingio parke, Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė džiaugėsi tradicija ir pabrėžė, kad taip norima dar kartą tiems žmonėms išreikšti didžiulę padėką.

2008 m. net 1260 Vilniaus vaikų augo globoje, iš jų 467 vaikai gyveno vaikų socialinės globos įstaigose, o šiandien šis skaičius siekia 880, iš kurių 235 vaikams nustatyta globa Vilniaus bendruomeniniuose globos  namuose. „Akivaizdu, situacija gerėja. Visgi dar daugiau nei 200 vaikų poreikis augti šeimoje nėra patenkintas, jie laukia savo globėjų šeimos. Dažniausia tai yra vyresni nei 10 metų vaikai bei didesnės brolių ir seserų grupės“, – esamą situaciją komentavo vicemerė.

Bendras globojamų vaikų skaičius, pasak S.Bieliūnės, mažėja, o šeimose globojamų vaikų skaičius, lyginant su bendru globojamų vaikų skaičiumi, kasmet vis didėja. Tendencija džiuginanti ir tai lėmė ne viena priežastis.

„Per pastaruosius 15 metų keitėsi ir visuomenė, ir pati vaikų globos sistema: iš institucinių vaikų globos namų vaikai persikėlė gyventi į bendruomeninius vaikų globos namus, didėjo dėmesys šeimoms, susiduriančioms su sunkumais, vyko pagalbos bei paslaugų šeimoms ir globėjams plėtra“, – dėstė vicemerė.

Pasak jos, visuomenė neabejotinai keičiasi, keičiasi ir požiūris į įvairius reiškinius, tarp jų ir į globą. Matyti, kad šviesėja požiūris į globą, tam padeda ir sėkmingų istorijų viešinimas, pamažu sklaidosi mitai.

„Noriu pasidžiaugti ir padėkoti visiems globėjams, giminaičiams ir žmonėms, nesusijusiems giminystės ryšiais su vaikais, kad pasiryžo pasidalinti savo namais ir meile su tėvų globos netekusiais vaikais. Jūsų visų dėka pasaulis tampa gražesnis: globėjai keičia vaikų likimus ir kuria šviesesnę jų ateitį“, – globėjams dėkojo vicemerė.

S. Bieliūnė akcentavo, kad dar juntama ne viena priežastis, kodėl žmonės dvejoja, ar ryžtis šiam žingsniui, tačiau neretai tai informacijos stoka bei nepagrįstos baimės, kurios visuomenėje jau sklaidosi.

„Visos baimės ir nerimas yra normalu, priimant labai svarbų sprendimą globoti, tačiau norėtųsi „normalizuoti“ šį aspektą ir pabrėžti, kad labai panašūs klausimai kyla ir žmonėms, kurie laukiasi, ar augina savo biologinius vaikus. Svarbiausia – būti nuoširdžiam ir atidžiam, kurti santykį su vaiku, neklijuojant jokių etikečių. Kilus sunkumų, svarbu jų neignoruoti ir spręsti tiek savarankiškai, tiek pasitelkus specialistus. Tie patys dalykai svarbūs visose šeimose, nepriklausomai, ar vaikas globojamas ar ne“, – įsitikinusi vicemerė.

VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ (Globos centras) dirba su 123-imis Vilniaus miesto globėjų šeimomis. Globėjų šeimų skaičius išlieka panašus, tačiau reikėtų pastebėti, jog, deja, mažėja šeimų, norinčių nuolatinai globoti vaikus, nesusijusius jokiais giminystės ar emociniais ryšiais.

„Visgi daugiausia ketinančių globoti yra giminaičiai arba emociniais ryšiais su vaiku susiję asmenys. Deja, mažėja šeimų, kurios ryžtasi „svetimo“ vaiko globai, o globos institucijose Lietuvoje vis dar auga apie 1200 tėvų globos netekusių vaikų“, – neraminančia statistika dalijosi Globos centro vadovė Lina Vegėlienė.

Paprašyta įvardyti dažniausiai vis dar girdimus mitus apie globą, pašnekovė išskyrė kelis esminius:

• Skirtingų kartų požiūriai į vaiko auklėjimą, jo priežiūrą, drausminimą, į globėjo vaidmenį ir pareigas, t.y. vyresnės kartos asmenys sunkiau priima šiuolaikinių vaikų įpročius, kultūrą, pomėgius ir pan.
• Gajūs mitais, stereotipai apie tėvų globos netekusius vaikus, pačią globą, labai daug išankstinių nuostatų.
• Dažnai šeimos turi susiformavusius nepagrįstus lūkesčius sau ir vaikui, kurie trukdo priimti informaciją, sprendimus dėl globos bei gali turėti įtakos ir vėliau globojant vaikus.

L. Vegėlienė atkreipė dėmesį, kad vis dar egzistuoja nepagrįstos stigmos apie tėvų globos netekusius vaikus. Pasak globos centro vadovės, labai daug išankstinių nuostatų, vyrauja negatyvi nuomonė, dažnai manoma, jog priklausomybių ar kitų problemų turinčių tėvų vaikai būtinai paseks jų pėdomis.

„Tačiau reikėtų nepamiršti, jog vaikui, jo vertybėms, įpročiams ir socialiniam elgesiui didžiausią poveikį turi kokybiški santykiai su suaugusiais, aplinka, kurioje jis auga, nuoseklus bendravimas, saugumas ir tinkamas vaiko poreikių tenkinimas. Ypač sunku rasti namus, šeimą paaugliui, nes įprastas paauglių elgesys dažnai vertinamas kaip netinkamas ir nepriimtinas.

Dažnai žmonės mano, jog su mažesnio amžiaus vaikais lengviau pavyks užmegzti emocinį ryšį nei su paaugliu. Taip pat manoma, jog kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau jis turės trauminių patirčių ir daugiau bus išmokęs netinkamo elgesio modelių. Vis tik iš patirties matyti, kad ir patys paaugliai yra linkę kurti su suaugusiais kokybiškus santykius ir sėkmingai integruotis į šeimos gyvenimą, tačiau tam reikia tinkamo pasirengimo, profesionalumo, lankstaus požiūrio, o kartais ir specialistų pagalbos tiek globėjams, tiek ir paaugliui“, – įžvalgomis dalijosi L. Vegėlienė.

Pašnekovė pasidžiaugė, kad Vingio parke šurmuliavęs globėjų renginys yra proga ir galimybė pasidžiaugti savo šeimos ir vaiko teigiamais pasiekimais, giliau suvokti savo reikšmę ir svarbą globojamo vaiko gyvenime. „Tai galimybė atitrūkti nuo rutinos, pasijusti globėjų bendruomenės nariu, bendrauti su kitomis globėjų šeimomis, dalintis savo patirtimi ir mokytis iš kitų patirčių. Neformalioje aplinkoje šiuos tikslus pasiekti yra kur kas lengviau ir paprasčiau“, – kalbėjo globos centro vadovė. Ji pridūrė, kad pati iniciatyva yra labai svarbi ir informuojant, šviečiant visuomenę bei akcentuojant suaugusių žmonių vaidmenį ir svarbą tenkinant tėvų globos netekusių vaikų poreikius.

Nuotraukos Aurimo Šidlausko.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius