Vilniuje pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas

Rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena. Minint šią istorinės atminties dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras surengė Tuskulėnų aukų pagerbimo valandėlę, kuri vyko Tuskulėnų koplyčioje – kolumbariume.

Tuskulėnų aukų atminimo dienos minėjime dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius, Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas brigados generolas Alvydas Šiuparis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Remigijus Černius ir kiti garbūs svečiai.

Renginyje dalyvavo Vilniaus miesto Žirmūnų ir Antakalnio gimnazijų moksleiviai ir mokytojai. LGGRTC jiems dėkoja už dalyvavimą istorinės atminties renginyje. Tikimasi, kad ateityje tai taps pilietiškumo pamokas skatinanti tradicija.

Tuskulėnų rimties parkas mena skaudžius istorijos įvykius, kai sovietų okupacijos metais šioje teritorijoje buvo slepiami represinių struktūrų nusikaltimai. Prieš 77 metus, šią dieną – rugsėjo 28-ąją – NKGB vidaus kalėjime Vilniuje budeliai pradėjo vykdyti mirties bausmes ir taip 1944–1947 m. nužudė 767 asmenis. Juos priglaudė bendros duobės Tuskulėnuose.

,,Norėtųsi, kad rugsėjo 28-oji būtų ne tik Tuskulėnų aukų atminties diena, bet ir visų žuvusiųjų už Lietuvos laisvę partizanų ir tremtinių diena, visų mūsų Lietuvos piliečių istorinės atminties diena,“ – renginyje kalbėjo LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Remigijus Černius.

Dauguma žmonių buvo nužudyti už savo politinius įsitikinimus ir tikėjimą laisvės idėja.

Mintys iš Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio. Tai jauno žmogaus ir jo bendražygių, gyvenusių tarp vilties ir nežinomybės, dramatiškas idealizmas, dvasios jėga ir sąmoningumas, nustelbęs kančios ir net mirties baimę.

„Aš dažnai pagalvoju, kas gi Tu esi, mano Tėvyne? Kodėl tavo vaikai tokie keisti, tokie savotiškai užsispyrę? Iš kur toji didelė pasipriešinimo jėga teka? Aš jaučiu, jog aš savo kraštą pamilsiu vis labiau ir labiau. Jeigu  man šiandien kas pasiūlytų laisvę Amerikoj, aš nevažiuočiau. Geriau žūti čia garbingai kovojant, negu rankas sudėjus laukti kažko iš kažkur nukrintant. Pagaliau mūsų kraujas nenueis veltui. Mes turėsime teisę visiems žiūrėti  tiesiai į akis, nes mes savo Tėvynės neapleidom. Na, ir kas gi mus nugalės, jei mes nebijom, jeigu mes nugalėjome mirtį.“

Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Tuskulėnų paslaptys buvo atskleistos – masinės kapavietės buvo aptiktos ir ištirtos. Dabar tai – atminties vieta, įamžinanti ir pagerbianti Tuskulėnų aukas, kovojusias vardan laisvos Tėvynės.

Šiandien, minėdami jų atminimo dieną, susirinkome pagerbti aukas ir pasimokyti iš jų to, ką tragiškomis akimirkomis jie išsaugojo giliai savyje – negęstančios meilės Tėvynei, tikėjimo, pagarbos žmogaus gyvybei, neįveikiamos ištikimybės savo įsitikinimams ir vertybėms. Aukų atminimas liudija skausmingą Lietuvos laisvės kovos istoriją ir ragina mus visus jos nepamiršti – tokias mintis išsakė renginio svečiai.

Pasisemkime besąlyginio ir tikro jausmo Tėvynei iš tų, kurie jai atidavė gyvenimą ir pasidalinkime su tais, kurie tokio jausmo dar ieško…

Tylos minute buvo pagerbtos Tuskulėnų aukos. Garbės sargybos kuopos kariai žuvusiųjų atminimui padėjo gėles. Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčios kunigas vikaras Viktoras malda pagerbė nužudytuosius Tuskulėnuose.

„Užtenka pažvelgti į partizanines kovas. Kiek buvo vyrų kaip ąžuolų ir drąsių kaip liūtų pirmomis dienomis. Iš tų šiandien savo tarpe tik vieną kitą tematome. Prieš akis slenka ir slenka žuvusiųjų veidai. Kiek jų daug. Ištisas mirusiųjų pasaulis. Kas supras ir aprašys šitą pasaulyje  dar negirdėtą karžygiškumą? Ar ateitis mokės įvertinti šių žmonių karžygiškumą? Dalis tautos supras, bet bus tokių, kurie visa tai su purvais sumaišys“, – Liongino Baliukevičiaus-Dzūko – Dainavos apygardos vado žodžius pacitavo renginio vedėjas, LGGRTC darbuotojas Gaudentas Aukštikalnis.

Tuskulėnų aukų atminimui skirtus kūrinius atliko Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos auklėtiniai ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Rasa Juzukonytė.

Po oficialios dalies koncertavo etnomuzikos ansamblis „Vilniaus Ūla“, vadovaujamas Janinos Bukontaitės.

Aldona Jakavonienė

Nuotraukos R. Kaminsko /LGGRTC