Vilniaus žemaičių svečiai – Žemaičių dailės muziejus

Žemaičiai, kur jie bebūtų, visada išlieka žemaičiai. Tad gyvendami sostinėje jie prieš 35-erius metus susibūrė į Vilniaus žemaičių kultūros draugiją (VŽKD) ir kiekvieną mėnesį susirenka pabendrauti, pasidalyti žemaičiams svarbia informacija, prisiminti savo gimtąją kalbą. Tad balandžio 19 dieną Mokytojų namuose vyko eilinis žemaičių susitikimas, kuriame kalbėta apie Žemaitijai svarbų, galima sakyti neeilinį, renginį – birželio 22 dieną Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje, atidaroma IX pasaulio žemaičių dailės paroda.

Pristatyti būsimą parodą atvyko visas būrys plungiškių, kurių rūpesčiu plėtojama nuostabi tradicija – į dienos šviesą iškeliama pasaulio žemaičių kūryba. Viena gal kiek primiršta, kita – dar ne visiškai atrasta.

Žemaičius iš Plungės ir Vilniaus pasveikino VŽKD tarybos pirmininkas dr. Bonifacas Vengalis ir pasidžiaugė, kad apie būsimą parodą sostinės žemaičiams pasakos jos organizatoriai: Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Skurdauskienė, komunikacijos ir rinkodaros specialistė Eglė Tamošauskaitė, IX Pasaulio žemaičių parodos kuratorė doc. Neringa Poškutė-Jukumienė, dailėtyrininkas, buvęs pirmosios Pasaulio žemaičių dailės parodos vienas iš organizatorių dr. Viktoras Liutkus, kultūros istorikas dr. Dangiras Mačiulis, žurnalistė Monika Petrulienė.

Kaip pažymėjo organizatoriai, parodoje bus eksponuojami 45 darbai. Parodą bus galima apžiūrėti iki šių metų pabaigos.

Paroda žada malonių netikėtumų

Kaip pažymėjo parodos kuratorė doc. Neringa Poškutė-Jukumienė, tai, kad žemaičiai menininkai susirenka į vieną vietą, yra labai svarbus ir sveikintinas reiškinys. „Mes, šios parodos rengėjai, siekėme užtikrinti plačią dalyvių geografiją ir tai, kad jie pagal savo kilmę būtų žemaičiai, – kalbėjo parodos kuratorė. – Esame numatę užpildyti 7 parodos erdves. Kviestinius autorius – pasaulinio garso žvaigždes iš užsienio – įkurdinsime pirmajame kunigaikščių Oginskių rūmų aukšte. Ten bus eksponuojami Rūtos Jusionytės (Prancūzija) , Audriaus Plioplio (Kanada), Indrės Šerpetytės (JK), Kęstučio Dapkaus (JAV), Edvardo Racevičiaus (Vokietija) kūriniai.

Antrajame rūmų aukšte esančios parodų salės bus skirtos jau mirusių žymių žemaičių dailininkų kūrybai, Rimanto Dauginčio kūrybos retrospektyvai.

Žirgyne ketinama įkurdinti dailininko Žilvino Kempino instaliaciją „Tūba“, pelniusią pripažinimą Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje.

Laikrodinėje įsikurs konceptualios grafikos atstovas Evaldas Mikalauskis. Parke savo darbus eksponuos skulptoriai, tarp kurių yra Donatas Jankauskas, Mindaugas Jankauskas, Andrius Janulis, Rimantas Minkinas ir kt.

Parodos lankytojų lauks ir jaunųjų menininkų erdvė, kurioje fotografijos, tapybos, grafikos ir animuotų vaizdų kūrinius, atspindinčius žemaitiškąsias etnines ištakas, pristatys 17 autorių.

Neblėstantis muziejininkų entuziazmas

Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas apžvelgė parodų organizavimo istoriją.

„Mūsų parodinė veikla prasidėjo 1993 metais, kai į Plungę iš JAV buvo atvežti 54 dailininko Juozo Bagdono paveikslai. Nuo tos dienos užsikrėtėme menais ir pradėjome galvoti apie muziejų. 1994-aisiais, perdažę šviesesniais dažais dalį mėlynai-žalių rūmų sienų, paremontavę įlūžusias grindis, jau rengėme antrąją Pasaulio žemaičių dailės parodą. Tų pačių metų liepos 16 d. buvęs Kultūros ministerijos sekretorius Vytautas Balčiūnas ir tuometinis Plungės savivaldybės tarybos pirmininkas Gintaras Morkis pasirašė muziejaus steigimo sutartį. Taigi šiais metais mes švęsime muziejaus įsteigimo trisdešimtmetį. V. Balčiūnas tada pasakė, kad Žemaičių dailės muziejus yra Žemaitijos Versalis. Tas įvardijimas prigijo, ir mes nuo tos dienos užsibrėžėme tikslą atgaivinti rūmus. Pradėjome galvoti, kaip patiems verstis. Mūsų muziejininkai pradėjo rašyti projektus, kad gautų lėšų iš Europos Sąjungos fondų, ir tas darbas nenuėjo perniek. 2006 m., gavę finansavimą, mes pradėjome atkūrinėti visą kunigaikščių Oginskio rūmų kompleksą, – parodų ir rūmų istoriją prisiminė direktorius. – Ir vėliau patys rašėme projektus, patys dirbome finansininkais, patys tvarkėmės. Visos sukrapštytos lėšos buvo nukreipiamos į rūmų ir į dvaro atkūrimą. Šiemet, sukaupę apie 1,5 mln. eurų, numatėme įrengti rūbines, žiūrovams skirtus sanitarinius taškus, įdiegti naujų išmaniųjų technologijų (kažką panašaus, kas padaryta įgyvendinant M. K. Čiurlionio angelų projektą). Manome, kad visa tai atsiras jau 2026 metais. Tikimės rūmų palėpėje šiemet įrengti kino salę. Renkame medžiagą apie meną, kultūrą, Žemaitijos istoriją, taip pat filmuotą medžiagą, kurią būtų galima rodyti plačiajai visuomenei. Esame nemažai ką nuveikę ir tvarkydami parką, atnaujindami laikrodinę. Galvojame ir apie kitų dvaro sodybos statinių įveiklinimą. Turime dvi rūmų oficinas, kurios muziejaus reikmėms bus naudojamos ateityje.“

Įspūdžiais apie ankstesnes parodas ir lūkesčiais apie rengiamą dalijosi ir kiti susitikimo dalyviai, kviesdami sostinės žemaičius sėsti į traukinį ir atvažiuoti į Plungę parodos ir Žemaičių dailės muziejų apžiūrėti.

Žemaičiai rūpinasi žemaičiais

Susitikime dalyvavo ir Seimo laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.

„Šiai grupei vadovauju jau aštuonerius metus. Žemaičių paprašyta Seime šią grupę ir atkūriau. Kaip tik tada Žemaitija rengėsi švęsti 800 metų paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose sukaktį. Taigi 2016 metais Seimo nariai žemaičiai mielai susijungė į grupę. Labai daug dėmesio skyrėme, kaip suteikti statusą žemaičių kalbai, žemaitiškam rašymui ir, be abejo, pasirengimui jubiliejui. Teko prisidėti ir prie pašto ženklo išleidimo, ir įvairių Žemaitijai skirtų knygų leidybos ir parodų organizavimo. Vienas iš tokių – pasaulio žemaičių tapybos darbų parodos organizavimas Plungėje. Buvo numatytos lėšos parodos katalogui išleisti. 2020 metais Plungėje buvo atidaryta pasaulio žemaičių kūrybos paroda.  Kaip man sakė Žemaičių dailės muziejaus darbuotojai, šios parodos katalogas yra paskelbtas internete, – po parodos pristatymo ir pasidžiaugusi nuosekliai plėtojama tradicija naujienų portalui manokraštas.lt sakė Rimantė Šalaševičiūtė. – Džiugu, kad tokios parodos kas ketveri metai organizuojamos.“

Pastaruoju metu atsirado ir kitų žemaitiškų iniciatyvų. 2022-ieji buvo Žemaičių kalbos metai, šiemet paskelbti Žemaitiško rašto metai. „Žemaičių kalbos metų paskelbimas buvo bendra Seimo laikinosios žemaičių grupės ir Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva. Žemaičiai norėjo, kad jų būtų pripažinta žemaičių kalba, o ne tarmė. Aš pati mėginau įrodinėti, kad mūsų kaimynai – latviai, lenkai, kitos šalys, greta valstybinės kalbos yra įteisinusios ir konkretaus regiono istorinę kalbą. Tačiau nebuvo pripažinta, kad tai svarūs argumentai. Nusprendėme eiti kitu keliu – kad Žemaičių kalbos metus paskelbtų savivaldybės. Iš 12 savivaldybių 7 tuos metus paskelbė Žemaičių kalbos metais. Šiuos metus paskelbti Žemaitiško rašto metais inicijavo Juozas Pabrėža su Žemaičių kultūros draugija.“

Karolina Baltmiškė

Nuotr. autoriai Bonifacas Vengalis, Karolina Baltmiškė