Vilniaus festivalyje koncertuosianti Elina Nechayeva: „Muzika yra mūsų egzistencijos pagrindas“

Vilniaus festivalis birželio 9 d. kviečia į koncertą „Skambūs linkėjimai iš Estijos“. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje svečiai iš Estijos – „Glasperlenspiel Sinfonietta“, koloratūrinis sopranas Elina Nechayeva, dirigentas Andres Kaljuste – klausytojams pateiks kamerinės muzikos kokteilį. Vakaro programoje – Vienos klasikų ir šiuolaikinių estų kompozitorių kūriniai: Jaano Räätso Koncertas kameriniam orkestrui Nr. 1, Peeterio Vähi „To the Mother“ („Motinai“), Wolfgango Amadeus Mozarto motetas „Exsultate jubiliate“, Arvo Pärto „Summa“ kameriniam orkestrui ir Josepho Haydno Simfonija Nr. 60 C-dur.

Viena Vilniaus festivalio viešnių Elina Nechayeva sako šio koncerto Vilniuje laukianti su jauduliu, nes abiejų festivalyje skambėsiančių kūrinių atlikimas jai visuomet prilygsta ypatingai džiaugsmo būsenai. Savo pačios misiją suvokianti kaip užduotį per muziką pasauliui skleisti grožį, gėrį ir viltį, E. Nechayeva pasidalino mintimis ne tik apie artėjantį koncertą, bet ir apie savo sielos muziką bei bendradarbiavimo tarp Baltijos šalių svarbą.

Pradėkime pokalbį nuo koncerto Vilniaus festivalyje, kur atliksite du kūrinius: P. Vähi „To the „Mother“ ir W. A. Mozarto motetą „Exsultate jubiliate“. Kuo ypatingi šie kūriniai?

Labai džiaugiuosi galėsianti Lietuvos publikai atlikti šiuos nuostabius kūrinius. P. Vähi kompozicija „Motinai“ originaliai buvo sukomponuota obojui solo. Tačiau vieną gražų vasaros vakarą, vakarieniaujant su draugų kompanija, man kilo idėja paeksperimentuoti obojaus partiją dainuojant. Tąkart užduotis buvo savo balsą traktuoti kaip instrumentą ir kartu išgyventi kuo platesnę skalę emocijų, kuriuos sukelia žodis „motina“. Antroji kompozicija, kurią atliksiu Vilniaus festivalio koncerte, W. A. Mozarto „Exsultate jubilate“, yra visai kitokio pobūdžio: tai šventiškai pakilus kūrinys. W. A. Mozartas – vienas mano mėgstamiausių kompozitorių, tad visuomet nepaprastai mėgaujuosi atlikdama jo muziką, kuri man skamba tarsi būtų iš kitos planetos.

Viena iš šių kompozicijų – estų kompozitoriaus. Kaip jaučiatės užsienyje atlikdama estų kompozitorių muziką? Ar svarbu ją skleisti svetur?

Atlikdama estų kompozitorių muziką, visada jaučiu ypatingą pasididžiavimo jausmą. Manau, kad labai svarbu giliau pažinti savo šaknis ir šiomis žiniomis dalintis su pasauliu. Muzika yra galingas įrankis, nutiesiantis tiltus tarp skirtingų kultūrų ir suburiantis žmones draugėn, todėl savomis muzikinėmis tradicijomis dalintis su kitomis kultūromis yra labai svarbu. Estijos muzika pasižymi unikalia muzikine kalba ir įstabia muzikos istorija. Norintiems patirti unikalų vienybės jausmą, kurį sukuria muzika, nuoširdžiai patariu apsilankyti Estijos dainų šventėje – tai pats didžiausias chorinės muzikos renginys pasaulyje!

Kokia jūsų patirtis su lietuviška muzika? Ar teko kada nors ją atlikti?

Labai norėčiau geriau pažinti lietuvišką muziką ir įtraukti ją į savo repertuarą. Būtų malonu ir dažniau koncertuoti Lietuvoje. Tačiau iki šiol mano lietuviškoji patirtis nėra labai didelė – teko bendradarbiauti su grožio industrijos atstovais, reklamuoti kosmetikos produktus.

Kaip manote, ar nevertėtų mums – Baltijos šalims – muzikiniuose kontekstuose bendradarbiauti daugiau ir glaudžiau?

Baltijos šalis jungia folkloro tradicijos panašumai, kurie galėtų tapti atspirties tašku glaudesniam bendradarbiavimui. Manau, kad kūrybinis bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių galėtų praturtinti įvairių muzikinio pasaulio atstovų suvokimą apie muziką – apsikeičiant žiniomis apie savo šalių muzikines tradicijas ir muzikos komponavimo bei atlikimo technikas, skirtumai galėtų susilieti į originalų vientisą lydinį, iš kurio gal gimtų net naujas unikalus muzikinis stilius. Be to, manau, kad bendradarbiavimas palengvintų ir regioninės muzikos sklaidą užsienio kontekstuose: suvienijusios jėgas, Baltijos šalys pasauliui parodytų savo kultūrų įvairovę ir turtingumą.

Kaip suvokiate savo kaip vokalistės misiją plačiąja prasme?

Jaučiuosi turinti labai stiprią ir svarbią misiją. Noriu, kad muzika pasaulį padarytų geresnį. Visų pirma, labai svarbu klasikine muzika sudominti jaunąją kartą. Antra, pati kuriu dainas, kurios klausytojui siunčia svarbią žinutę apie meilę, viltį, džiaugsmą – savo kuriamą muziką suvokiu kaip aplinką, kuri klausytojus sujungia gilesniu, dvasiniu lygmeniu. Pavyzdžiui, viena iš mano sukurtų dainų pavadinimu „Plan€t B“ turi labai konkretų tikslą – pakviesti klausytoją saugoti ir mylėti mūsų planetą Žemę. Pajamos, surinktos už šią dainą, skiriamos tarptautinei organizacijai „World Cleanup Day“ („Pasaulinė valymo diena“), kuri kasmet Estijoje organizuoja socialinę akciją, siekiančią mažinti aplinkos taršą.

Esate pristatoma kaip kylanti operos žvaigždė. Kas yra operos žvaigždė šiandien? Ar svarbu žinomumas ir šlovė?

Mano nuomone, norint pasiekti didesnę auditoriją, žinomumas yra labai svarbus. Klasikinė muzika klausytojui daro labai stiprų poveikį, tad esu laiminga galėdama būti to poveikio dalimi. Kartu žinomumas ir šlovė klasikinės muzikos atlikėjui nėra patys svarbiausi dalykai –svarbiausia yra menininko atsidavimas savo profesijai ir pačiam menui, taip pat gebėjimas sukurti ryšį su klausytoju ir svarus įnašas į muzikinę bendruomenę.

Jūsų muzikinė veikla apima ne tik klasikinės muzikos kontekstus – dalyvavote „Eurovizijoje“. Kodėl?

Aš esu nuotykių ieškotoja – man patinka eksperimentuoti su muzika. Taip jau susiklostė, kad mano eksperimentas su daina „La Forza“ baigėsi laimėjimu Estijos nacionalinės „Eurovizijos“ atrankoje. Turiu prisipažinti: šiek tiek bijojau, kad po dalyvavimo „Eurovizijoje“ nebebūsiu vertinama kaip rimta klasikinės muzikos atlikėja. Bet, gavusi gausybę palaikančių žinučių, kuriose jauni žmonės išreiškė dėkingumą už tai, kad mano dalyvavimas „Eurovizijoje“ paskatino juos domėtis opera, jaučiausi priėmusi patį geriausią sprendimą.

Klasikinė ir populiarioji muzika dažnai yra laikomos skirtingais pasauliais. Ar sutiktumėte su tuo?

Klasikinės ir populiariosios muzikos pasauliai išties yra labai skirtingi. Pradėkime nuo istorinio konteksto: klasikinė muzika turi labai ilgą ir turtingą istoriją, o populiarioji muzika yra sąlyginai naujas reiškinys. Skirtumai atsiskleidžia ir kalbant apie muzikinės kalbos sudėtingumą, atlikimo stilių, klausytojų auditoriją. Man pačiai labai patinka iš abiejų sričių atsirinkti aspektus, kurie, mano manymu, yra vertingiausi, ir juos sujungti. Kartais tokio junginio rezultatas būna naujas, netikėtas ir jaudinantis.

Be operos ir „Eurovizijos“ formato kūrinių atliekate ir operetę, kamerinę muziką, džiazą. Stilistiškai toks repertuaras – labai platus. Ar nesunku vokalistui dažnai keisti muzikos stilius?

Man labai patinka keliauti per skirtingus žanrus ir tyrinėti skirtingas vokalo technikas, jų niuansus. Tačiau žanrų ir stilių kaitaliojimas yra nelengvas, sumanumo reikalaujantis procesas – juk keičiant stilių savo balsą kaskart tenka naudoti vis kitaip. Dreifuodama tarp skirtingų muzikinių pasaulių, privalau visada būti atvira ir lanksti. Tai mane labai įkvepia ir suteikia laisvės ir kūrybiškumo jausmą.

Kokia yra jūsų sielos muzika?

Mano sielos muzika yra ta, kurią kuriu pati. Didieji praeities meistrai komponavo dangiškai magišką muziką, bet jie į savo kūrybą nesudėjo mano minčių ir patirčių, kuriomis per muziką noriu dalintis su pasauliu. Vis dėlto klasikinė muzika mano kūrybai padarė neabejotinai didelę įtaką – W. A. Mozarto, Johanneso Brahmso, Piotro Čaikovskio muzika rezonuoja su giliausiomis mano sielos kertelėmis.

Koks yra muzikos tikslas Žemėje?

Sakoma, kad pirmiausia buvo garsas. Pasaulio sukūrimas prasidėjo nuo garso, o muzika ir yra garsas. Man patinka galvoti, kad muzika yra mūsų egzistencijos pagrindas. Viskas Žemėje turi vibracijas, tam tikras bangas – muzikiniai garsai taip pat. Todėl, mano manymu, muzikos tikslas yra kurti ir skleisti harmoniją, meilę, grožį ir džiaugsmą. Muzika yra universali kalba, kuri su mumis kiekvienu komunikuoja skirtingais būdais. Muzika gali veikti kaip pramoga, kaip emocijų išlaisvinimas, taip pat – kaip būdas išreikšti savo patirtį ir dalintis ja su pasauliu.