Vidiškių dvare – žodžio ir muzikos šventė

Jau devintą kartą Vidiškių gimnazijos bendruomenė kvietė maloniai laiką praleisti jaunųjų kūrėjų šventėje „Rudeniniai skaitymai“. Skaitymai tradiciškai vyko įspūdingoje Vidiškių dvaro aplinkoje. Šio renginio sumanytojos, organizatorės  – gimnazijos bibliotekininkė Vitalija Medzevičienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Neringa Mudėnienė ir Danguolė Šalkauskienė.

Rudens ir žodžio šventę pradėjo Ignalinos rajono literatų klubo ,,Lelija“ narė Olga Paukštienė. Ji skaitė, dainavo ankstyvoje jaunystėje ir neseniai sukurtas jautrias ir romantiškas eiles, dainas. Visus pasveikinę renginio vedėjai Solveiga ir Pijus prisiminė Janiną Degutytę ir jos nuostabias eiles ,,Aš nenoriu drungno vandens…“, kalbėjo apie kūrybos dievišką grožį ir prasmę.

Vėliau buvo kviečiami jaunieji kūrėjai – nuo jauniausių iki vyriausių. Savo širdeles atvėrė penktokės Gabija, Ugnė, Vilija ir Rugilė. Pasaką apie laumių miestelį skaitė Mija. Austėja dainavo Ievos Norkutės, A. Jonyno žodžiams sukurtas dainas. Vyresnieji gimnazistai – Brendonas, Augustė, Goda, Urtė, Austėja – skaitė išjaustas ir išgyventas eiles, kuriose tiek daug jaunatviškų ieškojimų ir didelių vilčių. Iš jaunuolių lūpų skambėjo žodžiai apie rudenio liūdesį, nerimą,  norą jaustis mylimam, ko nors vertam, apie mažas laimės akimirkas, kurios nušviečia kasdienybę, galintį sužeisti ir prikelti  žodį, vilties kibirkštėlę,  kurią reikia nešti per gyvenimą…
,,Kaip iš mažos gilės užauga galingas ąžuolas,  iš mažyčio šaltinėlio  gimsta plati upė, taip iš mažo žmogučio išauga didelis žmogus, kūrėjas…“,– sakė visais savo mokiniais pasidžiaugusi gimnazijos direktorė Jūratė Sveikauskienė. Ypač ji džiaugėsi tais, kurie sugeba į šalį padėti mobilųjį telefoną, atsitraukti nuo kompiuterio ir užrašyti savo jausmus ir mintis. Direktorė dėkojo puikioms mokytojoms, sugebančioms atrasti ir paskatinti kuriančius vaikus.

Šventėje dalyvavę savivaldybės meras Laimutis Ragaišis,  Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė padėkojo jaunimui už dovanotas gražias akimirkas, šviesą, už buvimą kartu, drąsą kurti ir ta kūryba dalintis, tobulėti ir ieškoti savęs. Jie kvietė nepamesti kūrybos, nes ir netapę poetais ar rašytojais, kuriantys žmonės visada suras reikiamą žodį kalbėdami, rašydami, pristatydami save. Tai pravers visuose darbuose.  Renginio pabaigoje jaunieji literatai ir svečiai pakviesti  tradicinių vaišių – obuolių pyrago ir mėtų arbatos.

Lina Kovalevskienė