Vasario 17 d. faktai, vardadieniai, gimtadieniai, anekdotai

Vasario 17 d. gimė kalbininkė Jadvyga Kardelytė. Nuotr. autorius Remigijus Grinevičius

Tikroji laisvė prasideda ten, kur baigiasi baimė. Kai žmogus nebebijo rizikuoti, išreikšti save ir siekti savo svajonių, jis tampa laisvas.

Faktai:

1370 m. – Rūdavos mūšis tarp Algirdo ir Kęstučio kariuomenės ir Vokiečių ordino kariuomenės, vadovaujamos didžiojo magistro Vinricho fon Kbiprodės ir maršalo Heningo Šindekopfo. Žuvo Ordino vadai, lietuviai atsitraukė.

1387 m. – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos privilegija įsteigta  Vilniaus vyskupystė.

1562 m. – Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Juodajam ir Livonijos magistras Gotardas Ketleris perdavė Dauguvos žiočių pilį ir visas Ordino žemes, esančias už Dauguvos upės.

1809 m. – Vilniaus rotušėje atlikta Jozefo Haidno oratorija „Pasaulio sutvėrimas“. Pagrindinę partiją atliko garsi to meto dainininkė Krustina Gerhardi.

1919 m. – išleisti pirmieji spalvoti Lietuvos pašto ženklai, spausdinti Berlyne.

1921 m. – įsteigta neoficiali Lietuvos atstovybė Vatikane, pirmasis atstovas – daktaras Juozas Šaulys.

1923 m. – Antantės valstybės grąžino Klaipėdos kraštą Lietuvai.

1989 m. – įsteigta Lietuvos fotomenininkų sąjunga.

1999 m. – Hamburge atidarytas Lietuvos generalinis konsulatas tapo šimtąja Lietuvos konsuline atstovybe.

Vardadieniai:

Aleksas, Dona, Donalda, Donaldas, Donata, Donatas, Flavijus, Selma, Vaišvila, Vaišvilas, Viltė, Viltrūda.

Vasario 17 d. gimė:

1688 m. – lietuvių raštijos darbuotojas Fabijonas Ulrichas Glazeris (m. 1747 m.).

1806 m. – Lietuvos didikas, Lelijos herbo grafas, ekonomistas, istorikas, kolekcininkas, archeologas, Lietuvos archeologijos pradininkas, Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos ir Vilniaus senienų muziejaus steigėjas Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius (m. 1868 m.).

1866 m. – kunigas, pedagogas, visuomenės veikėjas filosofijos daktaras Juozas Stankevičius (m.1958 m.).

1901 m. – savanoris, aviacijos leitenantas, pirmasis Lietuvos karo lakūnas lietuvis, žuvęs karo mūšyje Juozas Kumpis (m. 1920 m.).

1905 m. – vargonininkė, dainininkė, chorvedė, pedagogė, kompozitorė Bronė Šalinaitė-Sukackienė (m. 1975 m.).

1916 m. – ekonomistas, ekonomikos daktaras, spaustuvininkas, Morkūno spaustuvės savininkas Mykolas Morkūnas (m. 1999 m.).

1916 m. – tapytojas Vladas Meškėnas (m. 2020 m.).

1929 m. – kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė Jadvyga Kardelytė.

1930 m. – pedagogas, literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras Juozas Jasaitis (m. 2010 m.).

1948 m. – matematikas habilituotas fizinių mokslų daktaras Antanas Laurinčikas.

1950 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Albertas Šimėnas.

1952 m. – teatro režisierius Gytis Bernardas Padegimas.

1952 m. – poetas, vertėjas Vladas Braziūnas.

1958 m. – ekonomistas, žurnalistas, diplomatas, politinis veikėjas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Valdemaras Katkus.

Pasijuokime:

Mokytoja klausia mokinių:

–Kas gali man pasakyti sakinį su žodžiu „neįmanoma“?

Petriukas iškelia ranką ir sako:

–Mokytoja, neįmanoma, kad jūs graži.

Mokytoja susiraukia ir sako:

Petriuk, tai neįmanomas sakinys!

Petriukas atsako:

–Na, juk patys sakėte, kad reikia sugalvoti sakinį su žodžiu „neįmanoma“.