Valstybės scenos meno įstaigų asociacija ne tik patars, bet ir ieškos sprendimų

Neseniai įkurtai Valstybės scenos meno įstaigų asociacijai, šiuo metu vienijančiai šešiolika narių bei visada laukiančiai naujų, vadovauja taryba bei pirmąja jos pirmininke išrinkta veiklioji profesionalė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Ji ir pasakoja apie naujai susikūrusios asociacijos kasdienius darbus, gražias planuojamas veiklos kryptis ir ateities lūkesčius.

Kada ir kokių kilnių siekių vardan buvo įkurta Valstybės scenos meno įstaigų asociacija?

Valstybės scenos meno įstaigų asociacija įsikūrė tik šių metų rugsėjo mėnesį. Iki tol veikė analogiška asociacija, tačiau juridiškai ji baigė savo gyvavimą, tad prireikė steigti naują.

Ši asociacija jungia ir atstovauja valstybines, nacionalines profesionalaus scenos meno įstaigas, teatrus ir koncertines įstaigas. Narėmis gali tapti ir Savivaldybių koncertinės organizacijos ar teatrai ir kiti juridiniai asmenys, pripažinti profesionaliais teatrais ar koncertinėmis įstaigomis. Kiekvienas prašymas jungtis yra svarstomas, o sprendimas priimamas Valstybės scenos meno įstaigų asociacijos taryboje.

Tai – savanoriškas, savarankiškas susivienijimas, išsirinkęs tarybą iš septynių narių bei jos pirmininką.

Asociacijos narių palaikoma ir drąsinama ėmiausi pirmininko pareigų ir atsakomybės. Valstybės scenos meno įstaigų asociacija apjungia solidžias ir valstybės patikėtą piliečių kultūros labui misiją vykdančias koncertines įstaigas, teatrus bei meno kolektyvus. O tai reiškia – daug kasdienio ir svarbaus administracinio darbo, kurį kasdien nudirba  taip pat ir vykdantysis direktorius.  

Asociacija atstovauja savo narius  valstybinėse institucijose; dalyvauja įvairiuose teisėkūros procesuose, t.y. pataria ir išreiškia nuomonę apie scenos meno įstaigų veiklą reglamentuojančius įstatymus, teisės aktų kūrimą ir priėmimą, siūlo ekspertus įvairioms komisijos, taryboms prie Kultūros ministerijos. Interesų atstovavimas asociacijos narių ir valstybės labui yra dalis nacionalinį kultūros interesą atstovaujančios asociacijos misijos ir viena iš jos funkcijų.

Valstybės scenos meno įstaigų asociacijai patikėta ir daugybė kitų svarbių funkcijų. Pavyzdžiui, projektai, kuriais siekiama pagerinti atstovaujamų įstaigų darbuotojų finansinę, socialinę padėtį, įstaigų finansavimą. Bendrąja prasme, asociacija domisi viskuo, kas vyksta profesionalaus scenos meno lauke, o tada reaguoja ir veikia atsižvelgdama į bendrus narių interesus, kurie, savo ruožtu, atspindi nacionalinį kultūros puoselėjimo interesą.

Kokias meno įstaigas jungia asociacija? Gal laukiate ir naujų narių?

Asociacija šiuo metu jungia 16-a profesionalių Valstybės scenos meno įstaigų: Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, Nacionalinį Kauno dramos teatrą, valstybines įstaigas – Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą, Lietuvos valstybinį pučiamųjų orkestrą, Kauno filharmoniją, Šiaulių valstybinį kamerinį chorą „Polifonija“, Valstybinį chorą „Vilnius“, Kauno valstybinį muzikinį teatrą, Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą ir kt. Mūsų esami ir būsimi nariai yra  dramos ar lėlių teatrai, koncertinės įstaigos, chorai, ansambliai. Asociacijos jungiamų kolektyvų žanrų įvairovė – labai didelė.

Veikiame tik trečias mėnuo, tad tai tik pradžių pradžia. O darbų jau teko nuveikti labai daug. Greitu laiku pasirodys daug teisės aktų, įstatymų įsigaliojančių nuo 2024 m. sausio 1 d., kaip pavyzdžiui Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlygio už darbą įstatymas. Mes, kaip asociacija, labai aktyviai dalyvavome svarstymuose, diskusijose, teikėme siūlymus įstatymo rengėjams, Kultūros ministerijai, nes tai tiesiogiai susiję su atlikėjų darbo apmokėjimo sistema. Iki šiol veikusi sistema, mūsų manymu, buvo tinkamai sustyguota, motyvuojanti. Siekėme išlaikyti esmines jos nuostatas. Ir mums pavyko.

Nuolat gauname raštus iš Kultūros ministerijos su planuojamais pakeitimais ir naujovėmis. Esame puikūs pagalbininkai Kultūros ministerijai, nes pastarajai nereikia eikvoti laiko ir pastangų kreipiantis į kiekvieną scenos meno įstaigą atskirai. Asociacija ne tik informaciją išplatina, bet ir ją surenka, pavyzdžiui, apibendrina scenos meno profesionalų nuomones bei pateikia atsakymus Kultūros ministerijai.

Artimiausias planas – žinoma, asociacijos narių plėtra.

Asociacijos veiklos kryptys?

Atsinaujinusi asociacija aktyviai veikia, tad kartu atsinaujina ir darbo kryptys. Pradėjome nuo greitų reakcijų, nuomonių išreiškimo  suinteresuotoms valstybės institucijoms. Šiuo metu asociacija dirba lyg gaisrininkų komanda: kyla žiežirbos, o mes jas skubiai gesiname, t.y. sprendžiame neatidėliotinas šios srities problemas, kurios reikalauja profesionalaus dėmesio ir veiksmų. Kiek vėliau imsimės įsisenėjusių ir, sakyčiau, esminių problemų. Pastarųjų sprendimas, suprantama, reikalauja išsamios ir kruopščios analizės. Tarpe šių problemų yra kultūros darbuotojų socialinės problemos, atlikėjų paruošimo spragos, ir kt.  Šios problemos žinomos, tačiau nebuvo variklio ar valios jas spręsti.

Iš principo,  asociacijos atstovaujamos veiklos sritys labai plačios. Pirmame asociacijos narių suvažiavime sugeneruota daugybė veiklos idėjų. Ateityje Valstybės scenos meno įstaigų asociacija planuoja inicijuoti ir savus projektus, kurie būtų įdomūs ir naudingi visiems mūsų nariams.

Tarp strateginių projektų – nauji, dar neplėtoti veiklos barai.

Gal bendradarbiausite su panašiomis užsienio asociacijomis?

Žinoma. Nes analogiškų susivienijimų, asociacijų pasaulyje tikrai yra. Galų gale, kiekvienas iš asociacijos narių priklauso kokiam nors pasauliniam savo srities organizacijų tinklui. Tai – mūsų ateities perspektyva.

Gal planuojate ir stengtis pritraukti lėšų ar skatinti verslą remti menininkus? Kad verslo parama menui vis labiau taptų gero tono ar mados ženklas, o ne parama vargstantiems.

Tai irgi yra vienas iš mums labai svarbių klausimų. Ta kryptimi planuojame sistemingai dirbti.

Gal iš valstybės pusės trūksta tam palankių įstatymų?

Būtina inicijuoti tam tikrų įstatymų patobulinimą ar atsiradimą, o tai, žinia, nebūna greiti procesai. Ši sritis mums labai svarbi, tad planuojame pradėti nuo klausimų kėlimo, o tada nuosekliai ieškosime sprendimų.

Greičiausiai teks pasirūpinti ir pačios asociacijos įvaizdžiu ar „ūkiu“.

Turime susikurti savo prekės ženklą, internetinę svetainę, kur talpinsime nariams aktualią, teisinę, metodinę, veiklą pristatančią informaciją Siekiame, kad visa informacija būtų sukaupta vienoje vietoje bei taptų lengvai prieinama jos ieškantiems.

Žaneta Skersytė