Vaikui, kad jis surastų tinkamą žodį, reikalingas vaizdas

„Morkaėdis pilkis. Pilkas kreivaakis. Storas beuodegis. Žilas graužikas. Kreivasparnis valgo. Mišriadantis galvoja. Geltonkojė višta“, – tokius žodžius, kurdami darbelius Mažeikių rajono Viekšnių lopšelio-darželio „Liepaitė“ inicijuotai ir naujienų portale www.manokraštas.lt skelbiamoje virtualioje parodoje „Trijų žodžių galia“ panaudojo Kavarsko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai.

Nustebino gebėjimas išreikšti

„Galėjome daugiau darbų pateikti. Turime didelę grupę, bet nenorėjome darbeliais jūsų per daug apkrauti“, – nusijuokia mokiniams padėjusi kurti parodai skirtus darbelius Kavarsko pagrindinės mokyklos dailės mokytoja Kristina Striukienė, kai su parodos globėja Seimo nare prof. habil. dr. Vilija Targamadze apsilankėme mokykloje ir susitikome su joje dirbančiais pedagogais.

Kristina Striukienė motyvavo ir Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos ugdytinius, kurių dauguma tik rengiasi tapti mokiniais.

Kaip teigia pedagogė, vaikai patys kūrė darbelius. Kavarsko pagrindinės mokyklos mokinukai sakinius kūrė ant jų pačių sukurtų keramikinių darbelių nuotraukų.

„Labai nustebau, kaip išraiškingai mokiniai sumąsto. Už tai tikriausiai turiu būti dėkinga lituanistams, – mokinių gebėjimais džiaugiasi Kristina Striukienė. – Svėdasų gimnazijos priešmokyklinukams reikėjo daugiau pagalbos. Išsiaiškinę, kas pavaizduota piešinėlyje, o dažname darbelyje buvo pavaizduotas vienoks ar kitoks paukštis, aiškinamės, ką jis veikia. Bendraujant su priešmokyklinukais teko ir pavaidinti, kad vaikai surastų reikalingą žodį. Matyt, vaikui, kad jis surastų tinkamą žodį, reikalingas vaizdas.“

Parodos globėja Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė mokytojai įteikė padėkos raštą ir dovaną.

Naujienų portalo www.manokraštas.lt rengiamose virtualiose parodose dalyvauja jaunesnio amžiaus mokinukai, tad Kavarsko pagrindinės mokyklos pedagogai išreiškė pageidavimą rengti ir vyresniems moksleiviams tinkančias parodas.

Kūrybingumui ugdyti reikalingos priemonės

Vos įėjus į mokyklą pasitiko mokinių darbų paroda. „Visos priemonės, naudotos šiems darbeliams sukurti, buvo pirktos iš projekto lėšų. Dalyvavimas įvairiuose projektuose padeda apsirūpinti reikalingomis priemonėmis, bet tų projektų skaičius gan ribotas. Keramikos būreliui įsigyti reikalingas priemones ir medžiagas lengviau, nes šio būrelio veikla finansuojama iš lėšų, skirtų neformaliajam švietimui. Jei turėtume pakankamai priemonių ir medžiagų, sukurtume daugiau ir įvairesnių darelių, nes vaikai mielai pasineria į kūrybą. Tačiau priemonių vaikų kūrybingumui lavinti labai trūksta. Ir, manau, su tokia problema susiduria ne tik mūsų mokykla. Ypač sunku kaimo mokykloms. Kaimo žmonių mažesni uždarbiai, nereta šeima gyvena vien iš pašalpų. Ne kiekvienas tėvas važiuos į rajono centre esančias parduotuves pirkti spalvoto popieriaus ar flomasterio. Būtų puiku, jei mokyklos turėtų galimybių įsigyti dailės užsiėmimams reikalingų priemonių. Deja, kol kas lieka tik su apgailestavimu prisiminti užsienio šalių mokyklose turimas priemonės – atidarai priemonių spintą, o ten didžiulis pasirinkimas spalvoto popieriaus, teptukų, dažų, flomasterių“, – lūkesčiais dalijasi pedagogė.

Kol mes kalbamės, prie jos pribėga tai vienas, tai keli mokinukai. Vienas tikslinasi, ar kitą dieną vyks būrelio užsiėmimas, nes mokytoja mokykloje pasirodė ne tą dieną, kaip įprasta, kitas prašo birželio pradžioje vykstantį užsiėmimą perkelti bent diena vėliau, nes jam tą pačią dieną vyks sporto varžybos, o jis nori dalyvauti ir ten, ir ten. „Žinoma, ir dalyvauti dailės užsiėmimuose vaikus reikia sumotyvuoti. Todėl mes laikas nuo laiko suplanuojame išvykas arba ekskursijas. Per jas dalis vaikų pirmą kartą pamato ir Gedimino pilį, ir Valdovų rūmus“, – patirtimi dalijasi Kristina Striukienė, dailės mokanti net trijose Anykščių rajono mokyklose.

Nepaisant pedagogės užimtumo, Kavarsko pagrindinė mokykla jos rūpesčiu nesiskundžia – mokyklą puošia ne tik vaikų darbų parodos, bet ir pačios Kristinos sukurti dirbiniai iš pačių paprasčiausių gamtoje randamų priemonių.

Ties riba…

Nepaisant nuoširdaus pedagogų triūso mokyklos dalis mokyklų tyliai gęsta. Ir Kavarsko pagrindinė mokykla atsidūrė prieš dilemą – galės ar ne formuoti pirmą klasę, nes trūksta dviejų mokinukų. Pasak Kavarsko miesto gyventojų, jų mokyklos nykimas prasidėjo, kai Anykščių rajono taryba nusprendė joje įkurti daugiafunkcį centrą ir į mokyklos patalpas įkelti vaikų darželį. Iš pradžių sprendimas lyg ir neatrodė prastas, bet po kelerių metų gyvenimas pasisuko kiek kitaip. Vaikų, kuriems reikalingas darželis, Kavarske padaugėjo, bet visų pageidaujančių poreikių mokyklos pastate įkurdintas darželis negalėjo patenkinti. „Kai tėvai pradėjo savo vaikus vežti į Anykščiuose esančius darželius, rinkosi ir Anykščiuose esančias mokyklas. Taigi vaikas į Kavarską nebegrįžo. To pasekmė – teko atsisakyti formavimo vienos, paskui kitos klasės. „Šiemet mokykla išleidžia 71-ąją abiturientų laidą ir, deja, paskutinę“, – vaikštinėjant po mokyklą apgailestauja pedagogai.

Neaiški ir Svėdasų bei Troškūnų gimnazijų ateitis. Mokyklų išsaugojimo galimybės buvo aptartos ir Seimo narės prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės ir Anykščių rajono savivaldybės mero Kęstučio Tubio susitikime.

Su pedagogais – apie švietimo aktualijas

Susitikime su Kavarsko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro pedagogais Seimo narė apžvelgė švietimo aktualijas, domėjosi mokyklos pasirengimu įtraukiajam ugdymui, skatino atkreipti dėmesį į socialinės-kultūrinės atskirties vaikus, kurie kol kas net nėra aiškiai apibūdinami. Seimo narė pasidalijo nerimu dėl naujos PUPP-a tvarkos, pagal kurią prasčiau išlaikiusiems egzaminus mokiniams teks rinktis profesines mokyklas. „Tačiau dalyje savivaldybių nėra jokios profesinės mokyklos ar jos filialo. Nepakankama ir profesinių mokyklų rengiamų specialybių pasiūla. Be to, dalis tėvų tokio amžiaus vaikų nenori išleisti iš namų ir dėl saugumo, ir dėl finansinių galimybių, – Kavarsko pagrindinėje mokykloje kalbėjo V. Targamadzė. – Reikėtų apsispręsti ir dėl baigiamųjų egzaminų: ar reikia užduočių, padedančių įvertinti bendrojo ugdymo žinias, ar olimpiadinių. Ne viskas gerai ir su konsultacijomis, nes mokykliniai autobusai dažniausiai nelaukia tų vaikų, kurie konsultuojasi.“

Tiek Seimo narės, tiek pedagogų nuomone, neigiamos įtakos mokymosi rezultatams turi ir nepažangių mokinių perkėlimas į kitą klasę. Vaikų nenorą mokytis sumažino ir anksčiau buvęs mokininio krepšelis. „Tikiuosi, kad kitą kadenciją į Seimą ateis žmonės, kuriems rūpės ugdymas“, – susitikime sakė politikė, apgailestaudama, kad dabartinė daugumą neieško švietimui reikalingų sprendimų, o viską matuoja finansais.