Vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Bildučiai“ Ignalinoje

Kiekvieną rudenį Ignalinoje skamba bildutiška dainelė ir  miestas prisipildo užburiančios teatrinės nuotaikos. Linksmai pašėlę, ryškiaspalviai ir geraširdžiai „Bildučiai“ – tokie laukiami, išsiilgti mažųjų ir vyresnių ignaliniečių. Spalio 24-25 dienomis Ignalinos kultūros ir sporto centre surengtas jau 21-asis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Bildučiai“ vėl dovanojo nepamirštamą šventę. Ignaliną aplankė 7 svečių teatrai iš Klaipėdos, Plungės, Jurbarko, Šiaulių, Alytaus, Skapiškio, Troškūnų. Buvo parodyti 9 spektakliai. Dviejų spektaklių premjeras pristatė Ignalinos teatro IKI jaunesniųjų ir vyresniųjų grupės. Dešimtys dainuojančių ir šokančių vaikų, grupių ir kolektyvų festivalio dalyvius linksmino pertraukų metu. Puikia dovana visiems tapo grupės „Stipriai kitaip“ koncertas. Šiais metais festivalis išplėtė savo ribas. Pirmąją šventės dieną du teatrai svečiavosi  Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje ir Dūkšte, o pasibaigus programai visi dalyviai linksminosi vakaronėje.

Festivalio atidaryme, kuris pradėtas menine šokio kompozicija ir tradicinėmis Bildučių linksmybėmis,  buvo pristatyti  Ignaliną aplankę teatrai, į sceną pakviesti jų režisieriai.  „Dėkojame organizatoriams už tokią gražią šventę, už galimybę Ignalinoje parodyti puikių teatrų spektaklius, už tai, kad auginate visapusiškas asmenybes ir šiam kilniam tikslui aukojate savo laiką, sveikatą, jėgas…“, – sveikindamas šventės dalyvius ir svečius sakė Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Kindurys. Teatrų režisieriams jis dovanojo specialiai šiai progai iškeptus bildutiškus saldumynus. Buvo pasveikinta ir šio festivalio įkvėpėja, pagrindinė organizatorė ir siela režisierė Jolanta Narbutaitienė. Tai jos  energija bei pastangomis Ignaliną džiugina  ši puiki šventė, kuriamos teatro kultūros tradicijos.

Abiejų festivalio dienų programas pradėjo vaikų teatrai. Galima tik pasidžiaugti, kad mažiesiems žiūrovams dovanoti tikrai puikūs, spalvingi ir labai talentingai režisuoti spektakliai. Pirmieji vaidino  geri ignaliniečių bičiuliai ir kasmetiniai festivalio dalyviai – Alytaus „Drevinuko“ mokyklos- darželio teatro studija „Drevinukas“. Suvaidinta Anzelmo Matučio muzikinė pasaka   „Buratinas“  (režisieriai Ieva Ivanauskienė, Jonas Gaižauskas)  buvo nuoširdi,  linksma, poetiška ir muzikali.  Alytiškiai kaip visada stebino artistų gausa ir puikiais kostiumais.

Spektakliuose gražiai panaudoti liaudiški motyvai: liaudies pasakų tematika, kostiumai, scenografija ir kalba. Troškūnų vaikų ir jaunimo teatro studija „Mes“ parodė spektaklį pagal Galinos  Germanavičienės inscenizuotą pasaką „Vėjo botagas“ (rež. Jolanta Pupkienė). Tai nuotaikingas pasakojimas apie geraširdžio, bet padykusio berniuko Juzės nuotykius. Jis iškeliauja į pasaulį ieškoti dykos duonos ir galiausiai, daug nuotykių ir pamokų patyręs, supranta, kad svetimu arkliu toli nenujosi, o dyka duona ne tokia jau ir gardi.

Kupiškio rajono  Skapiškio vaikų ir jaunimo teatro studija „Ku-kū“ suvaidino Balio Sruogos pasaką  „Aitvaras teisėjas“  (rež. Vita Vadoklytė).  Toks gražus buvo vaikiškas naivumas, išsakytos svarbios vertybės bei pagrindinė spektaklio mintis: „Būsi geras ir teisingas, bus gyvenimas laimingas…“.

Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos teatras „Iki“ dovanojo puikų premjerinį spektaklį „Bulvinė pasaka“ (rež. Jolanta Narbutaitienė) pagal Daivos Čepauskaitės pjesę. Romantiškasis poetas ridikėlis išvaduoja pelių pagrobtą gražią ir drąsią bulvių karalaitę ir viskas baigiasi vestuvėmis. Pelės gi nutveria į vestuves atvykusį užsienio svečią – makaroną. Nuotaikingas vaidinimas žavėjo jaunųjų aktorių sugebėjimu visa širdimi atsiduoti vaidmeniui. Įdomi spektaklio detalė – vaizdą sustiprino ne tik garsas ir muzika, bet ir kvapas. Spektaklio personažams, drebantiems iš baimės, nusileidus į rūsį, nuo scenos žiūrovų pusėn padvelkė rūsio ir bulvių kvapu.

Iš penkių jaunimui skirtų spektaklių, daugelio žiūrovų nuomone, patys stipriausi ir įdomiausi buvo Klaipėdos jaunimo centro teatro studijos „Aušra“ keliaujanti  komedija  pagal Jaronimo Lauciaus literatūrinę pasaką  „Apie trečią brolį Joną“ (rež. Edita Prakuliauskienė-Milinienė  ir   Ignalinos gimnazijos teatro „Iki“ šiuolaikinė pasaka pagal Renatos Šerelytės pjesę „Dvylika brolių“ (rež. Jolanta Narbutaitienė). Puikios žinomų pasakų interpretacijos su nuolatine gero juoko doze, labai stipri vaidyba nusipelno didžiausių pagyrų. Dažniausiai žiūrovų simpatijas laimi teatrai, pasirinkę nesudėtingą tematiką arba gvildena aktualią, jiems suprantamą problemą.

Jaunimo teatrams ir jauniems jų žiūrovams visada aktualios mokyklinio gyvenimo, bręstančios asmenybės, savojo „aš“ paieškos, pirmų jausmų ir nusivylimų, jaunatviško blaškymosi ir pasaulio netobulumo interpretacijos. Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Saula“ jaunimo grupė  kaip tik ir  pasirinko tokią tematiką, parodę dramą pagal Džeromą Deividą Selindžerį ir Justą Tertelį  „Sudie, idiotai“ (rež. Romas ir Sigita Matuliai). Spektaklio idėją nusako pagrindinio veikėjo Martyno finalinis monologas „Jūs gi negirdite manęs. Jūs išvis nematot šalia esančio žmogaus. Jūs jį identifikuojate. Jums žmonės yra numeriai, skaičiai. Juk svarbiausiai viską gerai apskaičiuoti, kad po to galėtumėt mėgautis sočiu gyvenimu…“. 

 Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Vaivorykštė“ Marijos Korenkaitės dramoje „Pabėgimas į Akropolį“  (rež. Birutė Šneiderienė) atskleistas jaųnų žmonių veržimasis į spindintį, viliojantį ir tarsi visus gyvenimo džiaugsmus suteikiantį pramogų pasaulio spindesį. Nepažintas pasaulis vilioja, nepatirti jausmai jaudina, o pirmieji bandymai užmegzti tikrus šiltus santykius  sumindomi į purvą.                     

Šiaulių moksleivių namų vaikų ir jaunimo studija „Kompanija šauni“  pasirinko labai sudėtingą Bertoldo Brechto epinę dramą „Kaukazo Kreidos ratas“   (rež. Dalė ir Virginijus Dargiai). Šio kūrinio esmė – meilė. Pjesėje meilės sąvoka analizuojama labai plačiai – meilė vaikui, moteriai, tėvynei. „Kaukazo kreidos ratas“ – dar viena gėrio ir blogio kova, ištikimybės ir pasiaukojimo kelias, kuriame svarbiausia išlaikyti  žmogiškumą. Tai ir paprasta, ir labai sunku. Moksleivių teatrui visgi nelabai pavyko atskleisti tuos dalykus.                          

Savotišku spektakliu galima būtų pavadinti ir grupės „Stipriai kitaip“ koncertą. Šaunūs vaikinai – Vidas Bareikis, Ainius Storpirštis ir Pranas Dapšauskas – puikiai bendrauja su publika, turi nepaprastą fantaziją ir savo keistai įdomiomis ir kvailai protingomis dainomis kuria spalvingą spektaklį. Toks jausmas, kad kūryba vyksta čia ir dabar… 

Kitas pertraukas tarp spektaklių užpildė trumpučius koncertus surengę Ignalinos kultūros ir sporto centro, taip pat mokyklų dainininkai,  šokėjai, svečiai iš Visagino ir Švenčionių. Smagu buvo matyti ir pačius mažiausius, ir jau mokyklas baigusius „Bildučių‘ draugus. Visi drauge jie sukūrė tikrai spalvingą programą.

Didelė ir graži šventė baigėsi, tačiau paliko daug gerų emocijų, susitikimų džiaugsmo, bičiuliškos šilumos. Festivalio uždaryme į sceną buvo pakviesti visi Ignalinoje viešėję teatrai, jiems įteiktos padėkos, atminimo dovanos. Teatrų vadovai dėkojo organizatoriams, savo dovanas perdavė šventės šeimininkei Jolantai Narbutaitienei. Su pačiais geriausiais linkėjimais „Bildučiai" atsisveikino iki kitų metų.

 Lina Kovalevskienė