Vaiko pinigų tendencijos Europoje: Liuksemburgas ir Vokietija – lyderės, Lietuvai yra kur pasistiebti

Vaiko pinigai – tai finansinė parama, daugumoje Europos šalių skiriama bent vieną vaiką turinčioms šeimoms. Kol vieniems ši išmoka tampa solidžiu mėnesinių pajamų šaltiniu, kitiems tai – labiau simbolinis priedas vaiko poreikiams patenkinti. Kurioje barikadų pusėje yra Lietuva, o kokios tendencijos vyrauja lietuvių emigrantų pamėgtose Europos valstybėse? Naujausiomis aktualijomis ir svarbiausiomis įžvalgomis vaikų pinigų tema dalinasi mokesčių ekspertė, įmonės „Tax Back Solution“ direktorė Judita Knoche.

Vaikų išmokos dydis: Baltijos šalims yra kur augti

Ieškantiems valstybės, kurioje vaikų išmokos didžiausios, J. Knoche atskleidžia: „Be abejonių – Liuksemburgas. Čia bazinė mėnesinė išmoka siekia beveik 300 eurų. Be to, skiriami ir papildomi priedai, kurie nustatomi pagal vaiko amžių. Tokiu atveju šeima prie jau minėtų 300 eurų gali gauti iki 57 papildomų eurų per mėnesį už vieną vaiką“. Visgi verta pažymėti, kad, nors vaiko išmokos suma išties solidi, vaiko išlaikymas Liuksemburge gali atsieiti ir iki 750 eurų per mėnesį. Šiuo atžvilgiu Liuksemburgas – viena brangiausių valstybių šeimoms visoje Europoje.

Antrojoje pozicijoje – Vokietija, kurioje kas mėnesį vienam vaikui išmokama 250 eurų suma. Įdomu tai, jog parama gali būti skiriama net tiems vaikams, kurie šioje šalyje negyvena. „Įmonėje dažnai susiduriame su atvejais, kai vienas iš tėvų dirba Vokietijoje, o kitas kartu su vaikais gyvena Lietuvoje. Dalis gyventojų nežino, jog vienu metu galima pretenduoti net į dvi išmokas: tiek Vokietijoje, tiek kitoje Europos Sąjungos šalyje. Tuomet Lietuvoje vaikams skiriama pilna vaiko pinigų suma, o Vokietijoje padengiamas išmokų skirtumas. Šiandien maksimalus skirtumas, mokamas už kiekvieną vaiką, būtų apie 165 eurai.“, – primena direktorė. Ši galimybė aktuali ir šeimoms, kai bent vienas iš tėvų gyvena Norvegijoje.

Panašių sumų kas mėnesį gali tikėtis ir Danijoje (212 Eur), Šveicarijoje (207 Eur) gyvenančios šeimos. Dosnios paramos negaili ir kitos lietuvių emigrantų pamėgtos valstybės – Suomija (183 Eur), Norvegija (148 Eur), Nyderlandai (124 Eur), Švedija (107 Eur).

Tuo tarpu Baltijos šalyse išmokos kiek mažesnės. Latvijoje vaiko pinigai svyruoja nuo 25 Eur turintiems vieną vaiką iki 100 Eur už kiekvieną vaiką, kai šeimoje jų – keturi ar daugiau. Estijoje vienam vaikui kas mėnesį skiriama 80 eurų. Lietuvoje vaiko pinigų išmoka atspindi bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje pastaruosius keletą metų BSI dydis kito ne kartą, o kartu su juo augo ir vaiko pinigams skiriama suma. Pavyzdžiui, 2023-iaisiais metais BSI lygus 49 Eur, o vaiko pinigai sudaro 1,75-ąją jos dalį, tad šiandien išmokos dydis yra 85,75 eurai.

Ar į išmoką pretenduoja tik vaikai iki 18 metų?

„Tai priklauso nuo Europos valstybės, kurioje gyvena šeima. Gana dažnai vaiko pinigai gali būti skiriami net ir perkopus pilnametystę“, – teigia J. Knoche. Pavyzdžiui, Lietuvoje vaiko pinigai mokami iki kol vaikui sukanka 18 metų, arba iki kol įgyjamas vidurinis išsilavinimas. Jei mokinys turi specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal Švietimo įstatymą bendrojoje lavinimo įstaigoje jis gali tęsti mokslus iki 23-ejų metų.

Norvegijoje vaiko pinigai be išimčių skiriami tik iki 18-os metų, o Suomijoje – iki 17-os. Šiuo atžvilgiu dosniausia Vokietija – išmoka suteikiama ne tik atsižvelgiant į amžių, bet ir vaiko norą siekti išsilavinimo. Studijuojantiems vaiko pinigai gali būti mokami net iki 25-erių, o jaunuoliams, registruotiems užimtumo tarnyboje – iki 21-erių metų. Vaiko pinigai ilgesniam laikotarpiui skiriami tuomet, kai pateikiami reikalingi dokumentai. Dažniausiai tai – mokymąsi bendrojo ugdymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje įrodanti pažyma arba dokumentas apie registraciją užimtumo tarnyboje.

Prašymas dėl vaiko pinigų – visada teikiamas tik tėvų?

„Nebūtinai. Tiek Lietuvoje, tiek ir kai kuriose Europos valstybėse dėl išmokos gali kreiptis ir pats vaikas – reikia tik tėvų sutikimo. Tiesa, Vokietijoje, Danijoje ir Švedijoje paraišką teikti gali tik vaiko tėvai ar globėjai“, – atsako mokesčių ekspertė.

Norvegijoje ir Suomijoje patys kreiptis dėl išmokos gali vaikai nuo 15-os metų, o Lietuvoje –nuo 14-os iki 18-os metų su tėvų ar globėjų sutikimu. Tėvų sutikimas nereikalingas emancipuotiems bei susituokusiems nepilnamečiams.

Vaiko pinigų susigrąžinimas – galimybė, kuria pasinaudoja ne kiekvienas

„Jei prašymo dėl vaiko pinigų pateikti anksčiau nespėjote, nerimauti nereikėtų, nes šeima jai priklausančią sumą gali susigrąžinti ir atgaline data už jau praėjusį laikotarpį“, – patarimu, kuris dažnam tampa naujiena, dalinasi Judita Knoche. Tiesa, vaiko pinigų susigrąžinimo terminai kiekvienoje šalyje skiriasi, tad svarbiausia – domėtis taisyklėmis, aktualiomis ten, kur pretenduojate į išmoką. Pavyzdžiui, Suomijoje ir Vokietijoje vaiko pinigus galima susigrąžinti už 6 praėjusius mėnesius iki prašymo pateikimo datos, Norvegijoje – net už praėjusius trejus metus, o Lietuvoje išmoka gali būti skiriama atgal už vienerius metus.

Irmina Kvecytė

pexels.com nuotr.