Už ką sostinės daugiabučių gyventojai gali gerokai patuštinti kišenę?

Vakarais savo balkone čirškinate mėsą, dešreles ar daržoves, lojantį augintinį uždarote terasoje, o palanges puošiančias gėles laistote leisdami skysčiams tekėti ant kaimynų – gyvenant daugiabutyje, už šias ir kitas veiklas gresia baudos. Kaip ne tik jų išvengti, bet ir būti pavyzdingu kaimynu, pranešime spaudai dalinasi Vilniaus savivaldybė. 

Kepsninėms balkone ne vieta

Išpopuliarėjus kepsninėms, vis dažniau gyventojai naudoja įvairias kepsnines. Tačiau kieto kuro (anglimis ir malkomis) kepsninių, šašlykinių ir rūkyklų negalima naudoti ne tik nuosavo, bet ir nuomojamo buto patalpose, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastato stogo. Kūrenti galima 6 m spinduliu nuo pastatų – tai reiškia, kad aplink neturi būti ne tik pastato, bet ir tvoros, nes vėjo išpūsto žarijos gali uždegti šalia esančias degias medžiagas.

Už grilio kūrenimą, dėl kurio gali kilti gaisras, bauda siekia nuo 10 iki 70 eurų.

Šunims pavadėlis – būtinas

Jei daugiabutyje laikote augintinį, atminkite, kad kates, šunis ir šeškus svarbu ženklinti mikroschemomis, vakcinuoti ir registruoti gyvūnų augintinių registre. Gyvūnų negalima laikyti ir palikti be priežiūros bendrojo naudojimo patalpose, pavyzdžiui, balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse, bendro naudojimo patalpose (ar pagalbinėse ar ant daugiabučio stogo ir kt.).

Pavojingų veislių šunis būtina vesti už pavadėlio, uždėjus antsnukį. Kitus šunis – už pavadėlio, tačiau jiems antsnukis neprivalomas. Jei lipate į liftą, įsitikinkite, kad jame važiuojantys žmonės neprieštarauja, jog kartu būtų vežamas gyvūnas.

Už gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus galima skirti baudą nuo 30 iki 550 eurų.

Gyvūnų negalima vesti į vaikų žaidimo aikšteles, leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis gėlynuose. Augintiniui pasituštinus, turinį būtina iškart surinkti ir išmesti į mišrių atliekų konteinerius ar bendro naudojimo šiukšliadėžes.

Pasirūpinkite, kad jūsų gyvūnai netrikdytų aplinkinių asmenų ramybės, poilsio ar darbo, taip pat kad jie nekeltų grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui.

Už gyvūnų keliamą ramybės trikdymą gali būti skiriama bauda nuo 100 iki 1 000 eurų.

Jei bent vienas nesutinka – rūkyti draudžiama

Daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose (bendros laiptinės, koridoriai, balkonai, rūsiai, palėpės, bendri tualetai, dušai, virtuvės ir t. t.) draudžiama rūkyti, jei bent vienas daugiabučio namo gyventojas yra išreiškęs prieštaravimą dėl rūkymo.

Prieštaravimą daugiabučio namo gyventojas, nepriklausomai nuo to, ar jis deklaruotas bute ar ne, gali pateikti elektroniniu būdu, atsiųsdamas prieštaravimą el. paštu savivaldybe@vilnius.lt ar atvykęs į Klientų aptarnavimo centrą (tik jei gyventojas nedeklaruotas, prieštaravimas galioja 6 mėnesius nuo jo pateikimo dienos). 

Netrikdykite kitų namo gyventojų ramybės ar darbo vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu. Triukšmingų remonto darbų laikas – darbo dienomis nuo 7 iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 iki 17 val.

Per balkono ar lodžijos langus negalima dulkinti kilimų, grindų dangų, patalynės, drabužių ar kitų daiktų. Augalus balkonuose, lodžijose ar prie jų laistyti ir tręšti reikėtų taip, kad vanduo ar kiti skysčiai netekėtų ant kitų asmenų balkonų, langų, namo sienų ar kitų pastato elementų.

Už tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytus tabako gaminių vartojimo pažeidimus galima skirti įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 90 eurų. Už ramybės trikdymą gali būti skirta bauda nuo 80 iki 300 eurų, už netinkamą augalų priežiūrą – gali būti skirtas įspėjimas arba bauda iki 600 eurų. 

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius