Tarpukario kurortas ateitį sieja su piligriminiu turizmu

„Tytuvėnai prieškaryje buvo populiarus žydų kurortas. Ir dabar galvodami apie miestelio ateitį, neatsisakome vilčių gauti kurorto statusą. Tik reikalavimų kartelė labai aukštai užkelta, – kalba Kelmės rajono Tytuvėnų seniūnijos seniūnas Romas Čerkauskas ir nusišypsojęs priduria.– Užtat tapti populiaria turistine vietove turime visas galimybes. Mūsų perlas – bažnyčia su vienuolynu, nuostabus kraštovaizdis, ežerai ir sengirės.“
Ansamblio prisikėlimas
Šiandien lankydamasis Tytuvėnuose net neįtarsi, kad vos prieš trejus metus įsisiautėjusi ugnis buvo smarkiai apgadinusi bažnyčios ir vienuolyno ansamblį. „Atstatymui prireikė 3 mln. litų paramos. Buvo skirta lėšų iš šalies ir rajono biudžeto. Ansamblio prikėlimui aukojo privatūs rėmėjai, tikintieji“, – apie sėkmingą ansamblio atkūrimą pasakoja seniūnas. „Tuoj po gaisro žmonės gal buvo kiek ir nuliūdę, ir nusivylę, bet paskui, kai pamatė, kaip viskas gražėja, kad viskas atstatoma geriau ir gražiau negu buvo, nebeliko ankstesnių nuotaikų, – seniūną papildo Tytuvėnų parapijos klebonas Rimantas Žaromskas. – Viliamės, kad rasime lėšų ir kitiems darbams. O jų turime labai nemažai. Kuo skubiau reikia gelbėti arkadų Kryžiaus kelią. Vienintelis toks Lietuvoje. Būdamos atvirame ore arkados po kiekvienos žiemos vis labiau nyksta. Reikia tvarkyti vienuolyno ūkinius pastatus, vartus. Senosios klebonijos pastatas nors viduje ir suremontuotas, bet iš išorės labai prastai atrodo. Vasarą vyko mišioms patarnaujančių berniukų stovykla. Jie žiūri į pastatą, kuriame juos įkurdiname, ir kalba tarpusavyje: „Namas kaip iš siaubo filmo“. Kai suėjo į vidų, nuotaikos pasikeitė, nes ten viskas sutvarkyta, bet išorė… Tačiau pastatas yra kultūros paveldo objektas, o tai gerokai apsunkina remontą.“
Įvažiuojančius į Tytuvėnus nuo Šiluvos, pasitinka medžių prieglobstyje dunksantis švento Jurgio kalnelis. „Tai ankstesnės bažnyčios vieta. Ir pamatai dar yra išlikę. Pasakojama, kad dabartinio ansamblio fundatorius Andriejus Valavičius, sykį važiuodamas ir pamatęs, kad per lietų žmonės po atviru dangumi meldžiasi, nes visi netelpa į mažytę bažnytėlę, nusprendęs pastatyti naują“, –keturių šimtmečių senumo istorijos puslapį praskleidžia seniūnas.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavininkas ir Žemaičių žemės teismo teisėjas Andriejus Valavičius Tytuvėnus įsigijo 1609 metais. Galimas dalykas, kad iš lūpų į lūpas per šimtmečius keliavęs pasakojimas turi realų pagrindą. Išlikę dokumentai liudija, kad 1614 m. gegužės 1 d. A. Valavičius surašė Tytuvėnų bernardinų vienuolyno fundacijos aktą ir statyboms skyrė 10 tūkst. auksinų. Tačiau nesulaukęs net statybų pradžios, tų pačių metų rugsėjo 7 dieną, jis mirė. Apie ansamblio fundatorių šiandien primena bažnyčios viduje esantis antkapinis paminklas. A. Valavičiaus įsipareigojimus perėmė du jo broliai. Vėliau vienuolyno statyba rūpinosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas Jeronimas Valavičius. Jo iniciatyva 1618 m. buvo pradėta statyti mūrinė bažnyčia.
Pasak vienuolyno kronikos, bažnyčios vietą nulėmė stebuklas. Būsimasis jos statybų vadovas Tomas Kasparas su pameistriu ant kalnelio pamatė šviesulį, kurio nepajėgė užgesinti įsisiautėjęs vėjas. Tai buvo suprasta kaip pranašiškas ženklas, rodantis, kurioje vietoje turi būti pastatyta bažnyčia ir vienuolynas.
Statybos ir vidaus įrengimas truko apie 17 metų. 1634 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius bažnyčią konsekravo Švč. Mergelės Marijos dangaus angelų karalienes titulu.Vėliau ansamblis buvo ne kartą remontuojamas, pildomas naujais statiniais. Tačiau, kai 1863 m. kovo 24 dieną Tytuvėnų bažnyčioje buvo perskaitytas sukilėlių atsišaukimas, Rusijos caro valdžia apkaltino vienuolius sukilimo dalyvių rėmimu. Michailo Muravjovo įsakymu vienuolynas buvo panaikintas, o bažnyčia uždaryta. Dalis pastatų buvo perduota pravoslavu bažnyčiai, dalis – nugriauta. Buvo nugriautas noviciato pastatas, vandens malūnas ir užtvanka, alaus darykla, vežiminė, daržinė, kiti pastatai, sunyko daržai ir sodas.
Sovietmečiu vienuolyno pastate buvo įkurdintos įvairios įstaigos. Nuo 1953 m. čia veikė žemės ūkio technikumas, vidurinės mokyklos internatas. XX a. antrojoje pusėje paveldosaugininkų rūpesčiu prasideda kai kurių pastatų restauravimas. Tačiau svarbiausi restauravimo darbai įsisuka po 2007 metų. Buvo perdengti galerijų, koplyčios, vienuolyno ir bažnyčios stogai, restauruotas vienuolyno gyvenamasis namas ir jo sienų tapyba, įrengtas bažnytinio paveldo muziejus. Tačiau ansamblį smarkiai nuniokojo 2012 m. sausio 26 d. kilęs gaisras, po kurio ansamblis jau prikeltas.
Architektūros ypatumai
Bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje puikiai deri vėlyvoji gotika, renesansas ir barokas. Ypač puošnus bažnyčios interjeras. Įrengti devyni įvairiais lipdiniais išdabinti altoriai, sakykla, krikštykla. Didžiojo altoriaus centre – stebuklingas Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslas. Jį XVII a. trečiajame dešimtmetyje nutapė nežinomas Lietuvos dailininkas. XVIII a. pradžioje atvaizdas papuoštas sidabro aptaisais. Abipus malonėmis garsėjančio paveikslo įkomponuotos šventųjų Bernardino Sieniečio, Pranciškaus Asyžiečio ir Jono Kapestrano skulptūros. Bažnyčios istoriją primena kiti altoriai.
1771-1780 m. buvo pastatytas uždaras stačiakampis kiemas su arkadinėmis galerijomis. Jose įrengtas 39 stočių Kryžiaus kelias. Iš jų 14 lipdytinių ir 25 nutapytos. Daugeliui stočių reikalingas skubus restauravimas. Arkadinės galerijos viduryje XVIII a. pabaigoje pastatyta Šventųjų laiptų koplyčia. Joje įrengti 30 pakopų laiptai, kuriais maldininkai užkopia keliais. Kiekvienoje pakopoje sudėtos iš Palestinos atvežtos Šventosios Žemės relikvijos. Relikvijos saugomos ir prie kiekvienos arkados stoties.
Menotyrininkų teigimu, Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos dangaus angelų karalienės bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansamblis pagal savo meninę išvaizdą ir architektūrinių stilių jungtį yra originalus meno paminklas ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaurės Rytų Europos meno kontekste. Tai neišsemiamas istorijos, kultūros, architektūros ir dailės paminklų lobynas.
Piligrimų centras
Vienuolyno pastato priežiūra rūpinasi Piligrimų centras. „Ši viešoji įstaiga ir buvo sukurta, kad galėtume ansamblio atstatymui gauti ES paramos lėšų. Jei ne ši parama, tikriausiai viskas atrodytų taip pat varganai, kaip atrodė, kai prieš šešetrius metus čia pradėjau dirbti,– pabrėžia kunigas R. Žaromskis. – Be to, viešoji įstaiga rūpinasi piligrimų priėmimu. Lankytojų nemažai. Taigi Piligrimų centras juos priima. Jei reikia, suteikia nakvynę, nes vienuolyne įrengtos tam skirtos patalpos.“
Kol kas Piligrimų centras nakvynę gali apnakvydinti iki 20svečių, bet tiek klebonas, tiek seniūnas tikisi, kad turistų apgyvendinimui pavyks pritaikyti vienuolyno ūkinius pastatus.
Kitas Piligrimų centro rūpestis – supažindinti svečius su Tytuvėnais ir miestelio apylinkėmis. Pasak seniūno R. Čerkausko, pamatyti yra ką. Neseniai Tytuvėnų regioninis parkas atidarė Akmenų Rūžos pažintinį taką. Pastatytas apžvalgos bokštas. Apylinkėse yra sutvarkytų piliakalnių, kitų įdomių objektų, gražus kraštovaizdis. Netoli ir Marijos apsireiškimu garsėjanti Šiluva. Kelmės ir Raseinių rajonų merų noras – sujungti Tytuvėus ir Šiluvą dviračių taku.
Piligrimų centras yra parengęs nemažai edukacinių programų, kuriomis domisi ir vaikai, ir suaugusieji. Iš jų populiariausios – rožinio suvėrimas, girų ragavimas. Centro darbuotojo Virginijaus Pikučio teigimu, norintiems degustuoti centro siūlomas giras pasirinkimas tikrai nemažas – daugiau kaip 120 įvairių natūralių girų rūšių. Jos gaminamos iš vieno ingrediento. Tai gali būti mėlynės, vyšnios, kitos uogos ir vaisiai, rabarbarai, kmynai, kiaulpienės. Tinka ir džiovinti egzotiniai vaisiai. „Visas net sunku išvardinti. Ketinu pabandyti padaryti girą iš burokėlių, tik kažin. Ar ją kas gers“, – šypteli girų meistras Virginijus.
Centre įrengta kavinė tarnauja ir miestelio svečiams, ir tytuvėniškiams. Miestelio gyventojai dažnai čia užsisako gedulingus pietus.
Besikeičiantis miestelio veidas
„Tytuvėnai – jaukus miestelis. Ypač pastaraisiais metais jis gražėja ir tvarkingėja. Pasinaudojant ES parama paklotas vandentiekis, nuotekų surinkimo tinklai. Kažkur apie 5 mln. litų po žeme užkasėme. Bet užtat šiandien žmonėms patogiau gyventi. Dvi gatves iš pagrindų sutvarkėme. Ir išasfaltavome, ir šaligatvius paklojome, ir apšvietimą įrengėme. Viena gatvė veda link paplūdimių, kita sutvarkyta gatvė tarnauja kaip apvažiavimas keliaujant į Raseinius Šiek tiek sumažėjo sunkiasvorių mašinų, važiuojančių per miestelį, skaičius. Intensyvus judėjimas nėra naudingas miesteliui. Nuo sukeliamos vibracijos ypač kenčia bažnyčios ir vienuolyno ansamblis Prie vienuolyno įrengėme automobilių stovėjimo aikštelę. Iš viso į Tytuvėnus jau esame investavę apie 15 mln. litų, neskaičiuojant bažnyčios ir vienuolyno ansamblio. Tikimės, kad pavyks gauti lėšų ir kitais metais sutvarkyti miestelio centre esančią aikštę. Dar nelabai tvarkingi centrinių gatvių šaligatviai. Juos jau pradėjome keisti. Norime iš miestelio išguiti gelžbetoninius stulpus ir įrengti modernesnį ir ekonomiškesnį apšvietimą. Tvarkant aikštę planuojame įrengti dar vieną mašinų stovėjimo aikštelę, kuri tarnautų į bažnyčią atvykstantiems jaunavedžiams, aukštiems bažnyčios svečiams, – planais dalijasi Tytuvėnų seniūnas.–Turime vilčių, kad pavyks sutvarkyti ir prie vienuolyno esantį tvenkinį. Pagal visus sumanymus darbai turėtų prasidėti jau kitais metais. Tvenkinys bus išvalytas, nes dabar jis labai užžėlęs, prie jo bus įrengti takai, vaikų žaidimo aikštelės, apšvietimas. Pajudėjo ir daugiabučių modernizavimas. Baigiame atnaujinti keturis namus. Jų turime apie 30. Tiesa, jie nėra dideli. Po 6-8 butus, kuriuose buvo apgyvendinami Tytuvėnų durpyno darbuotojai.“
Prižiūrėti miestelio viešąsias erdves padeda dirbantys viešuosius darbus. „Jei ne šie žmonės, su dviem seniūnijos darbuotojais tikrai nespėtume seniūnijai priklausančių plotų prižiūrėti. Jų turime apie 40 ha“, – pabrėžia seniūnas ir pasidžiaugia, kad labai didelis seniūnijos pagalbininkas yra bendruomenė, pastaraisiais metais įgyvendinusi projektų bemaž už 500 tūkst. litų. Vienas ryškiausių projektų – sutvarkyti bendruomenės namai. Čia rengiamos parodos, susitikimai. Jaukia poilsio vieta tapo pastato rūsys. „Malonu, kad mūsų bendruomenė įsikūrė be didesnių raginimų“,– pabrėžia seniūnas ir priduria, kad miesteliui labai reikalingas naujas kultūros centras su biblioteka, nes esamas kultūros centro pastatas savo išore jau darko miestelio vaizdą. Juo labiau, kad miestelio kultūrinis gyvenimas vis labiau aktyvėja. Populiarėja miestelio tradicinė „Tytuvos“ šventė. Ypač daug svečių sutraukia jau dvylika kartų vykęs tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis, kurio metu koncertuoja garsiausi pasaulio atlikėjai, kaip violončelininkas Davidas Geringas, klarnetistas Rogeris Vigulfas, arfininkė Florans Sitruk, nekalbant jau apie garsiausius ir pasaulyje pripažinimą pelniusius mūsų šalies menininkus.
Turtinga žmonėmis
Kiekvienam renginiui reikalinga jį atitinkanti terpė. Klasikinės muzikos festivalis į Tytuvėnus, seniūno manymu, atkeliavo neatsitiktinai. Miestelyje gyvena daug šviesių, išsilavinusių ir darbščių žmonių. „Mūsų pažiba – rašytojas Vladas Kalvaitis. Pas mus gyveno ir kūrė garsus Lietuvos kryždirbys Pranas Belaglovis. Turime daug šviesių mokytojų, dailininkų. Šie metai Tytuvėnuose paskelbti dailininkės Sofijos Dembovskytės-Romerienės metais. Šiemet sukanka 130 metų nuo jos gimimo. Pačius gražiausius ir produktyviausius savo gyvenimo metus ji praleido Tytuvėnuose. Čia gyvendama ji sukūrė gausybę peizažų ir portretų, kurie šiandien žavi įvairių pasaulio šalių muziejų ir galerijų lankytojus. Čia gimė visi penki jos vaikai. Gaila, kad iki šiol jos atminimas neįamžintas Tytuvėnuose. Šiemet ėmėmės iniciatyvos miestelio skvere pastatyti dailininkės atminimą įamžinančią skulptūrą. Jos sukūrimui ir pastatymui reikia apie 42 tūkst. eurų. Belgijoje dar gyvena jos sūnus. Pas mus buvo atvykęs jos anūkas iš Kanados. Jie ketina prisidėti prie paminklo. Didžiąją dalį skirs Kelmės rajono savivaldybė. Tačiau apie 10 tūkst. eurų turime susirinkti iš rėmėjų“,– rūpesčiais pasidalija seniūnas.
Miestelio problema – senėjimas
„ Skaudžiausia mūsų problema – miestelis sensta. Kolūkių laikais aplinkinių kaimų gyventojai Tytuvėnuose pirkosi namus. Dabar jie jau garbaus amžiaus. Kita rykštė – emigracija. Kai prieš 15 metų pradėjau dirbti seniūnu, Tytuvėnuose gyveno per 3,5 tūkst. žmonių, dabar čia gyvenamąją vietą yra deklaravę per 2 tūkstančiai. Dalis jų gyvena užsienyje arba kituose miestuose. Per metus miršta beveik tris kartus daugiau negu gimsta. Tačiau dalis naujagimių gimsta emigrantų šeimose. Jie tik Tytuvėnuose yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Atvažiuoja, pasigimdo, ir išvažiuoja išsiveždami mažylį“,– nelinksmą miestelio šiandienos paveikslą praskleidžia seniūnas.
Kol kas pagrindiniai darbdaviai, seniūno teigimu, yra Tytuvėnų gimnazija, poliklinika, miškų urėdija, regioninis parkas. Kiek stambesnė įmonė – Tytuvėnų durpynas, vasarą įdarbinantis nemažai tytuvėniškių. Yra kelios medienos perdirbimo įmonės. Po kelis žmones ir jose įsidarbina. Kelmės rajono savivaldybės planuose – Tytuvėnuose prie geležinkelio sukurti pramonės parką, kas padėtų pritraukti investuotojus, o atsiradus naujoms darbo vietoms, Tytuvėnai taptų patrauklesni ir jaunoms šeimoms. Daug vilčių miestelio atsigavimui teikia ir vis labiau populiarėjantis turizmas. „Kiek žinau, mūsų Piligrimų centre per vasarą pastaruoju metu apsilanko tiek pat turistų, kiek ir Šiaulių turizmo informacijos centre“, – sako seniūnas Romas Čerkauskas, tarsi užtvirtindamas, kad turizmo vystymas – teisingas Tytuvėnų pasirinkimas.