Švietimo įstatymo pakeitimų grėsmės – vaikų rūšiavimas ir kaimo gimnazijų mažinimas

„Bet kuriuo atveju reikia pirma pasirengti pokyčiams ir išmokti valdyti norimą pokytį įgyvendinti, įvertinant įvairius aspektus – nepamirštant ir vaiko brandos, ir ugdymo kokybės, ir socialinio ekonominio kultūrinio statuso įtakos“, – akcentuoja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.

Prieš kelias dienas Seimui buvo pateiktas Švietimo įstatymo pakeitimų projektas, kuris sukėlė įvairių abejonių. „Valstybės garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą ir pasiekusiam visų vykdytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ne žemesnį kaip patenkinamą pasiekimų lygį. Asmeniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą ir vykdytų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu pasiekusiam slenkstinį pasiekimų lygį, yra garantuojamas vidurinis ugdymas kartu su profesinio mokymo programa“, – skelbia Švietimo įstatymo pakeitimas. Ko siekiama šia pataisa? Surūšiuoti vaikus? Uždaryti kaimo gimnazijas?

Įteisinamas vaikų rūšiavimas?

„Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria šiuo metu bendrojo ugdymo sistema – nuoseklus mokinių pasiekimų žemėjimas, ypač matematikos. Lietuvos mokinių pasiekimai tarptautiniu mastu nėra labai aukšti, tai patvirtina Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (PISA) rezultatai. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad mokinių skaitymo, matematinio ir  gamtamokslinio raštingumo rezultatai yra žemesni už EBPO šalių vidurkį ir išryškino pasiekimų atotrūkius  atsirandančius dėl nepalankios mokinio socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos, ugdymo netolygumų, priklausančių nuo vietovės, kurioje yra mokykla (didmiestis, miestas, kaimas), nuo mokyklos steigėjo (privati ar valstybinė) ir kt. Prastėjančius mokinių rezultatus atskleidžia ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatai: 2022 m. matematikos PUPP įvertinimo balais vidurkis yra 4,3 iš 10 balų, patenkinamo pasiekimo lygio nepasiekė 39,6 proc. mokinių, o aukštesnį pasiekimų lygmenį pasiekė tik 4,0 proc. mokinių“, – įstatymo pataisos atsiradimas apibūdinamas Seimui pateiktame Aiškinamajame rašte.. 

„Perskaičius siūlomą įstatymo pakeitimą iš pirmo žvilgsnio lyg ir viskas gerai. Prasčiau besimokantis nepatenka į gimnaziją, o yra nukreipiamas į profesinį mokymą. Kažkas panašaus kaip sovietiniais metais. Bet ar leidžiama vaikui pasitaisyti?..  Neišlaikyti ar prastai išlaikyti galima dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, sveikatos būklės. O ar leidžiama mokiniui intensyviai pasimokyti, suteikiant jam konsultacijas, ir perlaikyti PUPP? Galų gale labai didelis skaičius yra neišlaikančių PUPP. Kokios to priežastys ir kaip jos šalinamos? Ar galima visą kaltę dėl prastų rezultatų suversti vien vaikui? O kur Nacionalinės švietimo agentūros, atsakingos už mokytojų profesinį tobulinimą/si, pastangos? Nejau Lietuvoje tokie jau negabūs vaikai, kad beveik keturiasdešimt procentų neišlaiko matematikos ir dvidešimt procentų – lietuvių kalbos? Kokios ugdyme spragos? Kaip jos šalinamos? O ir ką gali pasiūlyti profesiniame mokyme tiems, kurie neišlaikė PUPP? Keliolika programų? O ką siūlo peržengusiems  slenkstį? Kokias ateities programas? Nepamirškime, kad jie turėtų mokytis ir bendrojo ugdymo programoje. Tai sieks brandos atestato. Bet profesiniame mokyme Valstybinių brandos egzaminų rezultatai visai prasti. Daug neišlaikančių. Kitaip tariant, tokiam siūlymui nepasirengta“, – teigia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.

„Bet koks bandymas rūšiuoti vaikus turi neigiamą pusę. Tikriausiai visi prisimename prieš kurį laiką buvusią tvarką, kai vaikas turėjo pasirinkti humanitarinę ar realinę klasę. Ar kas aiškinosi, kaip toks skirstymas atsiliepė vaikams, kurie vėliau suprato, kad mokykloje rinkosi ne tą kryptį“, – Seimo narei pritaria Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius.

Skaitant aiškinamąjį raštą kyla abejonė, ar įstatymo pakeitimo rengėjai įvertino kiekvieno vaiko individualią raidą. Vieniems vystymosi tempas vienoks, kitiems – kitoks, ir daliai vaikų gabumai gali atsiverti artėjant įpusėjus antrąjį savo gyvenimo dešimtmetį.

Pagaliau ir tėvų požiūris. Dalis jų mato, kad vaikas nėra pajėgus pasiekti mokslo aukštumų, bet jiems saugiau, kai jis, kol dar bręsta, mokosi gimnazijoje, o ne išvažiuoja mokytis į kažkurią profesinę mokyklą.

Daugiau nei keistai atrodo ir argumentavimas žemais mokymosi rezultatais. Juk nuo to, kad dalis vaikų bus išsiųsti į profesines mokyklas, visuomenės išsilavinimo nepadidins. Tik gimnazijų rezultatai bus geresni.

Tad gal vertėtų pamąstyti apie ugdymo kokybę, o neužtrenkti gimnazijos durų prasčiau besimokantiems vaikams? „Tokioje įstatymo pataisoje galima įžvelgti ir tam tikrų lobizmo pėdsakų. Ar tik galimai nekyšo ir didžiųjų verslų, kurie skundžiasi, kad trūksta kvalifikuotų specialistų, ausys? O gal aukštojo mokslo interesas, kad išsigrynintų gebantys studijuoti? Be abejo, stojančiųjų į aukštąsias srautas sumažėtų, bet gal geriau mažiau, bet pasirengusių studijoms. Bet kuriuo atveju reikia pirma pasirengti pokyčiams ir išmokti valdyti norimą pokytį įgyvendinti, įvertinant įvairius aspektus – nepamirštant ir vaiko brandos, ir ugdymo kokybės, ir socialinio ekonominio kultūrinio statuso įtakos ir kiti dalykai“, – svarsto Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.

Grėsmė kaimo gimnazijoms

„Gilinantis į įstatymo pakeitimus, susidaro įspūdis, kad stengiamasi panaikinti kaimiškose vietovėse esančias gimnazijas. Nepamirškime, kad ateityje srautas turės būti dvidešimt vienas mokinys. Kalbama apie regionų gaivinimą, o tuo pačiu jis naikinamas. Juk jei kaimuose nebeliks gimnazijų, jaunos šeimos tikrai nesikels ten gyventi“, – kalba Seimo narė, nesutikdama su rengėjų pateiktu Švietimo įstatymo pakeitimu.

 „Jei bus priimtas toks Švietimo įstatymo pakeitimas, geriausiu atveju mūsų rajone liks tik viena gimnazija. Jau reikalavimas nuo 2024 metų gimnazijoje suformuoti dvi gimnazines klases, jei nebus atšauktas, privers beveik visas gimnazijas reorganizuoti į pagrindines. Jau šiais metais nesusirinkus reikalingam mokinių skaičiui Naujamiesčio gimnaziją reorganizavome į Naujamiesčio mokyklą. O jei pagal įstatymą bus atrenkami vaikai, galintys mokytis gimnazijose, mūsų rajone, geriausiu atveju, liks tik viena gimnazija. Ir ne todėl, kad gerai besimokančių vaikų mažai, o atsirandantys atstumai tarp gimnazijų. Juk matome, kad į mokyklą vežiojami vaikai praranda galimybę dalyvauti neformaliojo švietimo užsiėmimuose. Savivaldybė nebeturime galimybių du kartus siųsti autobusą vaikams parvežti. Išaugusios elektros ir šildymo kainos vis labiau kelia galvos skausmą, kaip išgyvensime iki Naujųjų metų. Todėl, manau, neturėtų būti priimami įstatymo pataisymai, kurie dar didesnę vaikų dalį nutolintų nuo gimnazijų, – mintimis dalijasi Panevėžio rajono vicemeras Antanas Pocius ir priduria. – Daug kartų ir su Seimo, ir su Vyriausybės nariais esame kalbėję, kad kaimo ugdymo įstaigoms reikalingas kitoks finansavimas, bet kol kas viskas sprendžiama vadovaujantis didžiųjų miestų patirtimi. Apskirtai švietimo finansavimas problemiškas. Rajone turime mokyklą, kurioje vienoje klasėje trūksta vieno vaiko. Vietoj 8 yra tik 7. Pasirinkimas nedidelis – arba išformuoti klasę, arba skirti lėšų jos išlaikymui iš rajono biudžeto. Panevėžio rajono savivaldybė tos klasės gyvavimą finansuoja.“

Karolina Baltmiškė