Šv. Martyno atlaidai Skaistgiryje

Skaistgirio Šv. Jurgio parapija kasmet švenčia Šv. Martyno atlaidus.

Senoliai sakydavo iki Šv. Martyno būtina baigti visus lauko darbus, atsiskaityti su samdiniais, o atlaidų dieną skubėti š parapijos bažnyčią susikaupti maldai, padėkoti už derlių. Joniškio kultūros centro Skaistgirio skyriaus renginių organizatorė Vida Norkuvienė su mėgėjų teatro aktoriais ir Birutės Dauginytės vadovaujamu folkloro kolektyvu atlaidų išvakarėse kvietė visus pavakaroti kartu su Martyno šeimyna.  Vakarotojai ne šiaip sau rinkosi, bet gardžiausias arbatas atsinešė pristatyti, skaniausius pyragus pavaišinti kaimynus, paklausyti dainų, pokštavimų. Ne vieni vakarojo, svečių iš Pajūrio miestelio pasikvietė. Jų būryje ir kraštietis Liucijus Norkus.  Kokia laimė, kai vėl po šešių dešimtmečių broliai Donatas ir Liucijus Norkai  užtraukė dainą kartu kaip jaunystėje Skaistgiryje. Vakaro metu Skaistgirio seniūnė Virginija Kaikarienė padėkas už puoselėjamą grožį sodybose įteikė skaistgiriečiams  Eugenijai Jondžienei , bei Dianai ir Vaidotui Kriščiūnams, Lankaičių kaimo gyventojams Nijolei ir Edvardui Vikniams,  reibiniečiams Daivai ir Audriui Vaitekūnams, Aurelijai ir Gintarui Baltuliams iš Maldenių . Padėką už pavyzdingai prižiūrimą bendrovės teritoriją pelnė  Alsių žemės ūkio bendrovė. Kiekvieno apdovanotojo sodybą papuoš dekoratyviniai augalai.
 Apdovanojimus palydėjo skambios dainos, vingrios melodijos. Vakaro pas Martyną metu vieni prisiminė pyragų skonį, kiti senolių išmintį, o štai Roma Grybauskienė prisiminė antaninių obuolių skonį, kurie pūpsodavo jos vaikystės sode. Kartu su jų skoniu ji priminė ir laikinumo esmę, gyvenimo trapumą. Atėjus laikui išrinkti gardžiausią arbatą, užvirė diskusijos. Po jų, komisija vis tik paskelbė arbatos karaliene alsietę Zofiją Šliožienę. Ji savo arbatą pavadino ,, Švelnumas“. Tai arbata susidedanti iš obuolių žievelių, rugiagėlių žiedų, šilkžolės.  Skaniausių pyragų titulą pelnė alsietės Juzės Pelienės  ir lankaitietė Nijolės Viknienės kepiniai. Skaistgirio seniūnaitijos stalas buvo etniškiausias. Seniūnaitės Virginos Jakutienės,  tautodailininkės Virginijos Kutkienės ir Zofijos Pličaitės  sumanymu arbatžolės pristatytos Vidmanto Kutkos drožtuose šaukštuose ant lino takelio, o arbata vaišinta iš porcelianinių puodukų puoštų levandų žiedais. Prisėdi prie šio stalo tarsi močiutės gonkelėse ir gurkšnoji kvapnią arbatą žvelgdamas į rudenėjančio sodo gilumą kur tarp lapų pūpso sultingi obuoliai. Lankaičių kaimo bendruomenė  atsivežė bene įvairiausią arbatžolių asortimentą. Išradingos ir darbščios lankaitietės su savo vedle Onute Bandariene. Nuo pavasario iki rudens jos ruošėsi į svečius pas Martyną, pridžiovino vaistažolių, pririnko ir pridžiovino uogų, sėklų, obuolių. Ir pateikė viską skoninguose indeliuose.  Nuo alsiečių stalo dvelkė romantika. Arbata gurkšnota prie žvakių šviesos užkandant pyragu.  Kartu su jais gurkšnojant arbatą mintimis nuklysti į paupius, pamiškes, klausai paskutinių besiruošiančių kelionei paukščių klegesio, iš miško ataidinčio aido. Išradingos bendruomenės moterys vadovaujamos Dalios Dubro  ir seniūnaičio Rimanto Stankūno.  Reibiniečiai per laikus išsiskiriantys vaišingumu ir tą vakarą jų stalas lūžte lūžo nuo vaišių. Laimutės Džiugienės obuolių sūris tirpo burnoje, pyragėliai tinginiu vadinami viliote viliojo, o ir vienkąsniai sumuštinukai labai tiko sužvarbus rudens vakarą  prie garuojančios arbatos.  Jei jau į svečius važiuoti , tai netuščiomis, jei svečius priimti, tai atlapa širdimi ir ne tuščiu stalu, viena per kitą sakė Reibinių  seniūnaitė Juzė Rimkuvienė ir bendruomenės pirmininkė Lina Liberytė Kipšienė. Joms pritarė ir gausus būrys reibiniečių. Martyno šeimyna visus vaišino troškintais kopūstais su bulvių koše ir rūkytomis dešrelėmis. Pasak Martyno gaspadinės tokios vaišės būdavo grįžus iš atlaidų.
 Sekmadienio vidudienį bažnytiniai varpai skelbė atlaidų pradžią. Kas pėsti, kas važiuoti skubėjo į parapijos bažnytėlę. Atlaidus vedė kaimyninės Žagarės parapijos klebonas kunigas Andrius Valčiukas, homilijos metu kvietęs nepamiršti maldos, tikro dvasingumo. Šv. Mišių metu giedojo choristė Jolanta Rapečkaitė Gižienė ir Skaistgirio parapijos bažnytinis choras vadovaujamas vargonininkės Birutės Dauginytės.  Parapijos klebonas kunigas Andrius Trakšelis dėkodamas svečiui, sakė, kad dabar su Andriumi  Valčiuku juos skiria vėl dešimt kilometrų kaip vaikystėje. Abu augę Kražių krašte, abu buvo pastebėti būti žvejais ir štai vėl abu netoli vienas kito veda tikinčiuosius tikėjimo keliu. Po atlaidų parapijiečiai ir svečiai pasidžiaugė atsinaujinusiu bažnyčios šventoriumi, aplankė kapinėse atgulusius artimus, pažystamus, draugus.  Vakarėjo, kai ištuštėjo miestelio gatvės, nutilo atlaidų šurmulys.

 Autorės nuotraukos. 4 Kunigai Andrius Trakšelis ir Andrius Valčiukas atlaidų dieną.
1996 Liucijus Norkus viduryje su bendraminčiais iš Pajūrio po pusės amžiaus vėl daina pasveikino gimtą kraštą.
2001 Arbatos karalienė Zofija Šliožienė.
2003 Gardžiausi pyragai Juzės Pelienės
2006 Nijolė Viknienė ne tik už pyragą girta, bet ir už tvarkingą sodybą
.2007 Etniškiausias skaistgiriečių stalas.
2022 Su apdovanojimais sodybų šeimininkai ir seniūnė Virginija Kaikarienei, bei raštvedė Rimvalda Kaikarienė.

Vida URBONIENĖ