Šv. Marijos Magdalenos atlaidai – antroji nemateriali Klaipėdos rajono vertybė

Klaipėdos rajoną pasiekė ilgai laukta Lietuvos nacionalinio kultūros centro žinia – Veiviržėnų Šv. Marijos Magdalenos atlaidai įtraukti į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Į šį Sąvadą įtraukiami Lietuvoje išlikę unikalūs, istoriniu, kultūriniu, etnologiniu ir kitais požiūriais vertingi, bendruomenėms reikšmingi nematerialaus kultūros paveldo elementai.

Šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose švenčiami nuo 1785 m. Miestelio gyventojai ilgametes savo šeimų ir giminių tradicijas prisimena ir liturginę bažnyčios šventę rengia liepos 22 dienai artimiausią sekmadienį. Rengiantis atlaidams bendruomenė pina gėlių vainikus, jais puošia bažnyčią, altorių. Šventinių Mišių kulminacija – iškilminga procesija Veiviržėnų miestelio gatvėmis, suburianti visų amžiaus grupių tikinčiuosius – nuo vaikų iki senelių. Po bažnytinių iškilmių tikintieji renkasi prie istorinio klebonijos pastato, kur vyksta šventinė programa – mugė, koncertas, kitos kultūrinės veiklos.

Daugumai Veiviržėnų gyventojų Šv. Marijos Magdalenos atlaidai siejasi su šeimos ir giminės susitikimų laiku. Kaip vietos tapatybės elementas ši tradicija jungia miestelio bendruomenės religinį, istorinį ir kultūrinį paveldą, brandina vietos bendruomenės tapatumą.

Įtraukti į Sąvadą šią vertybę paraišką pateikė Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapija, klebonas Vidmantas Gricius, medžiagą padėjo rinkti menotyrininkė Regina Šiurytė-Šimulienė. Vertybės saugotojai – Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos bendruomenė. Vertybių paskelbimo ir sertifikatų įteikimo iškilmės numatytos kovo 28 d. Vilniaus Rotušėje.

Šiemet Sąvadą papildė net vienuolika reiškinių – tiek visuotinai Lietuvoje, tiek nedidelėse vietos bendruomenėse praktikuojamų. Šiuo įrašymu Sąvadą taip pat papildė Gintaro gaudymas Lietuvos pajūryje, Klojimo teatro tradicija Tautkaičių krašte, Lietuvos heraldikos tradicija, Lietuvos žydų (litvakų) jidiš tarmės vartosenos tradicija Lietuvoje, šiupinio šventė Mažojoje Lietuvoje, Šukionių kaimo Mojavos (Gegužinės pamaldos), tradicinis žmogaus ir miško ryšys Lietuvoje, arimo arkliais tradicijos gaivinimo Lazdijų krašte ir kafijos gėrimo kultūros gaivinimo Mažojoje Lietuvoje praktikos bei lietuviškos pirties akademija.

„Šv. Marijos Magdalenos atlaidai – jau antrasis į Nematerialaus vertybių sąvadą įtrauktas Klaipėdos rajono elementas. Klaipėdos rajono etninės kultūros centro kolektyvo pastangomis ten jau turime savo tradicijomis ir autentiškumu išsiskiriančią Kisinių kapinių šventės tradiciją. Galime tik didžiuotis, kad bėgant metams vietos žmonės nepamiršta ir aktyviai puoselėja savo unikalų kultūrinį paveldą“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Gintarė Plungienė