Sukurtas Dzūkijos (Dainavos) metų ženklas

Pažymint Dzūkijos (Dainavos) atmintinus metus, sukurtas Dzūkijos (Dainavos) metų ženklas! Ženklo sukūrimo iniciatorė – Dzūkijos (Dainavos) regioninė etninės kultūros globos taryba. Ženklo autorė – dailininkė, Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkė Gintarė Markevičienė.

Vienas svarbiausių ženkle naudojamų simbolių: dzūkams itin brangaus augalo – grikio – sėkla. Šis simbolis kalba apie mažume slypinčią stiprybę, kartu – apie gebėjimą išlikti visokiomis sąlygomis.

Dzūkijos metų ženkle grikio sėkla primena širdelę, o joje – Lietuvos, Dzūkijos ir Dainavos girios kontūrai. Tai simbolizuoja, kad dzūkai – itin jautrūs, širdingi ir vaišingi, o kiekvieno iš jų širdyje užtenka vietos ir Dzūkijos miškams, ir visai Lietuvai.

Ženklo simboliai susidėlioja į figūrą, kuri įgauna Dzūkijos (Dainavos) etnografinio regiono herbo svarbios detalės – kario (krašto gynėjo) laikomos alebardos – formą. Tai nusilenkimas protėviams, gynusiems Dainavos žemę. O tai, kad alebardos kotas palaipsniui virsta juostos raštu, primena apie ypatingą dzūkų kūrybingumą.

Ženklo detalių smulkumas, pastelinės spalvos kalba apie Dzūkijos (Dainavos) žmonėms būdingą subtilumą.

Etninės kultūros globos taryba kartu su Dzūkijos (Dainavos) regionine etninės kultūros globos taryba kviečia visus šiemet Dzūkijos (Dainavos) metų ženklą kuo plačiau naudoti: leidiniuose, renginių atributikoje, interneto svetainėse, susirašinėjimo dokumentuose, ant suvenyrų ir t. t. Ženklą galima atsisiųsti iš Etninės kultūros globos tarybos svetainės www.ekgt.lt. Jei norėtumėte daugiau ženklo variantų, parašykite: etnodainava@ekgt.lt

Dzūkijos (Dainavos) atmintini metai (2023) paskelbti pažymint Dainavos vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 770 metų jubiliejų. Paskelbus Dzūkijos (Dainavos) atmintinus metus, siekiama atkreipti dėmesį į savitas Dzūkijos (Dainavos) tradicijas (patarmes, sakytinį ir muzikinį folklorą, kulinarinį paveldą, tradicinius amatus ir verslus, kalendorinius ir kitus papročius), aktualizuoti jų išsaugojimą, pasidžiaugti stipria šio krašto žmonių etnoregionine savimone.

Etninės kultūros globos tarybos inf