Suartinti meną ir visuomenę: Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus naujoji strategija

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus metus pradeda su nauja muziejaus veiklos strategija. Ji numato svarbiausias LNDM veiklos kryptis 2024–2026 m. Strategija parengta iš naujo apgalvojus įprastines muziejaus veiklas ir ieškant būdų stiprinti LNDM kaip lyderiaujančio, dinamiško muziejaus ir edukacinės erdvės, įtraukiančios skirtingas bendruomenes ir skatinančios prasmingą socializaciją, vaidmenį.

Muziejaus misija – saugoti meno paveldą ir atskleisti jo svarbą

LNDM strateginiame plane suformuluota nauja muziejaus misija – saugoti meno paveldą ir atskleisti jo svarbą, kuriant teigiamą pokytį kasdieniame žmonių gyvenime.

Muziejus teigia, kad menas yra vertybė, turinti milžinišką ugdomąjį potencialą, teikianti pažinimo džiaugsmą ir gyvenimo prasmės pojūtį. Tuo vadovaujantis yra išgryninta ir muziejaus vizija – tapti įkvėpimo šaltiniu, kuriančiu vienijančią bendravimo, emocinės gerovės, savęs ir pasaulio pažinimo aplinką.

LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas pasakoja, kad dar prieš penkerius metus, dalyvaudamas konkurse į muziejaus vadovo pareigas, jau buvo sukūręs strategiją. Ji buvo grįsta įžvalgomis, kurios kilo vaikštant po muziejų kaip lankytojui.

„Berašydamas strategiją supratau, kokia didelė ir sudėtinga organizacija yra LNDM – sudaryta  iš vienuolikos padalinių, iš kurių net devyni yra parodiniai. Per pirmuosius dvejus vadovavimo metus turėjau laiko pergalvoti muziejaus struktūrą, apsvarstyti, su kokia komanda valdyti tokį milžinišką muziejaus laivą, kas jis plauktų iškėlęs bures, – prisimena A. Gelūnas. – Nuo pirmosios naivokos strategijos, sukurtos remiantis tik išoriniu žvilgsniu, iki pandemijos laikotarpio, kai susidėliojau strategines mintis ir komandinio darbo jas gryninti iki geriausio varianto – nueitas ilgas kelias. Tai didelis kolektyvinis darbas, grįstas patirtimi, analize, statistika, pasitikrinimu su muziejaus bendruomene ir visuomene.“

Ištikimi muziejaus bičiuliai gali išlikti ramūs – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus vadovausis nauja strategija, kuri leis kryptingiau tęsti ir tobulinti ligšiolinę savo veiklą. „Kažkada teko girdėti, kad jeigu rokenrolo muzika ieško visiškai naujų raiškos būdų, tai yra blogas rokenrolas, nes gerbėjai pakitusios muzikos nebeatpažįsta. Struktūra visada turėtų išlikti. Muziejaus atveju meno paveldo išsaugojimo, pristatymo, populiarinimo konstanta niekur nedingsta, tik į strategiją įtraukiame naujus jos raiškos būdus“, – kalba muziejaus vadovas.

Žengti dar daugiau žingsnių link lankytojų

LNDM šerdis – meno kūrinių rinkinys. Jį muziejus saugo, nuosekliai ir sistemingai pildo Lietuvos ir pasaulio kultūrai svarbiomis vertybėmis. Tai valstybės ir jos žmonių turtas, kurio meninę ir kultūrinę svarbą muziejus siekia atskleisti kuo platesniam visuomenės ratui ir patraukti juo naudotis.

„Kultūra ir menas visose civilizacijos vaidino ir vadina labai svarbų vaidmenį, todėl į muziejaus misijos formuluotę yra įtrauktas meno paveldo svarbos atskleidimo visuomenei aspektas. Norime muziejų priartinti prie visuomenės, atskleisti, ką saugome, kaip restauruojame, ką eksponuojame ir kodėl ši veikla yra svarbi. Visų pirma, tai yra edukacijos ir komunikacijos uždaviniai – skatinantis pergalvoti menininkų vaidmenį visuomenėje, jų kūrybinio palikimo svarbą, apsvarstyti, ką visuomenės ir menininko santykis pasako apie mus pačius, ar menas yra mūsų tapatybės dėmuo?“ – sako LNDM generalinis direktorius.

A. Gelūnas akcentuoja, kad muziejui žengiant vieną žingsnį lankytojo link, šisai žengia du, o lankytojų grįžtamasis ryšys ir poreikių atliepimas yra raktas į sėkmę: „Puikiai matau, kad viską, ką padarėme gero lankytojams, jie įvertina. Ir šis įvertinimas – kasmet didėjantys lankytojui skaičiai, pozityvūs atsiliepimai – mus skatina toliau augti ir dar labiau stengtis.“

Naujos strateginės kryptys

LNDM nusibrėžė keturias strategines kryptis: muziejaus rinkinio plėtra, kultūrinė edukacija, įsitraukusi komanda, finansinis augimas.

„Strateginės kryptys yra vienodai svarbos ir glaudžiai tarpusavyje susijusios. Manau, kad kiekvienas rinkinio praturtinimas, kiekviena edukacinė iniciatyva, nauja paroda ir publikacija, kiekvienas išlaikytas ir pritrauktas naujas muziejaus bičiulis, rėmėjas, mecenatas ir kiekvienas komandos motyvavimo judesys – juk viskas nesiklostytų taip sėkmingai, jei ne bendražygių profesionalų būrys – yra labai svarbu. Muziejus yra ne mechanizmas ir ne fabrikas, o gyvas organizmas,“ – mintimis dalijasi A. Gelūnas, pabrėždamas, jog šiuolaikišką muziejų kuria tik įsitraukusi, kompetentinga ir nuolatos tobulėjanti komanda.

Bus kuriamas muziejaus bičiulių, rėmėjų ir mecenatų tinklas

Komentuodamas finansinio augimo strateginę kryptį LNDM generalinis direktorius akcentuoja, kad nors muziejus yra dosniai finansuojamas iš valstybės iždo, tačiau privalo ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių, padėsiančių muziejui plėsti savo veiklą: „Apie tai svajoti ir tam ruoštis yra būtina. Mano pirmosios kadencijos metu kartu su komanda atsiraitoję rankoves atlikome daug darbų – padarėme taip, kad muziejus būtų patrauklus ne tik lankytojams, bet ir rėmėjams. Reikšmingai atnaujinome padalinius, skatinome jų autonomiją, įkūrėme knygynus, elektroninę parduotuvę, gerinome paslaugas, atsivežėme kokybiškų meno projektų ir menininkų iš užsienio. Pavyzdžiui, praėjusių metų pavasarį LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje surengėme parodą „Litvakų dailininkai Paryžiuje“. Kūriniai atvyko iš itin garbingų Paryžiaus meno institucijų – Žydų meno ir istorijos muziejaus ir Pompidou nacionalinio meno ir kultūros centro. Šiais metais Nacionalinėje dailės galerijoje surengsime pasaulyje pripažinto litvakiškos kilmės Pietų Afrikos Respublikos fotografo Davido Goldblatto parodą. O taip pat pristatysime Lietuvos nacionalinį paviljoną Venecijos meno bienalėje. Visa tai siunčia žinutę, kad muziejus yra pasiruošęs įgyvendinti ambicingus projektus, yra įdomus ir patikimas partneris. Mes drąsiai žengiame į naują teritoriją, juk Lietuvoje nėra labai daug pavyzdžių, kaip valstybinės institucijos išplėtoja savo mecenatų tinklą. Tai mums įdomus ir naujas iššūkis,“ – dėkodamas ligšioliniams muziejaus rėmėjams ir į klubą kviesdamas naujus, sako A. Gelūnas.

Be naujų rėmėjų ir komercinių partnerių paieškos muziejus taip pat numato efektyvesnį esamos infrastruktūros, paslaugų panaudojimą, siekiant didinti pajamas ir savarankiškumą, šiuolaikiškų parodų, leidinių, edukacinių praktikų, muziejinių suvenyrų ir intelektualių pramogų kūrimą, steigiant aktyvų ryšį ir komunikaciją su visuomene.

Muziejus – niekada neatsibostanti erdvė susitikti su savimi

LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas, kalbėdamas apie LNDM kaip į lankytoją orientuotą muziejų, pastebi, kad kasdienybėje menas suteikia didelę naudą žmogui, mažindamas stresą, atverdamas naujus pažinimo laukus, suteikdamas sąlygas prasmingai socializacijai.

„Menas atveria naujus pažinimo laukus. Žmonės mėgaujasi istorijomis, kurias atneša meno kūriniai, teptuko virtuoziškumu, konceptualia išmone. Tai taurus, prasmingas užsiėmimas civilizuotam žmogui. Nepamirškime, kad muziejus gali tapti prasmingos socializacijos vieta, kur apsilankome su šeimos nariais ir bičiuliais, apžiūrėdami meno kūrinius, diskutuojame, ginčijamės, juokaujame, naujas kūrinių patirtis susiejame su senesnėmis, apmąstome. Tai yra nepaprastas malonumas. Kaip rašė Hansas Georgas Gadameris, susitikimas su kūriniu yra tarsi susitikimas su pačiu savimi, kuris suteikia metafizinį paklausimą apie būties prasmę, juk kai iš kūrinio į tave, kaip į lankytoją, dvelkteli talentas, pasijauti ypatingai. Neįmanoma menu persisotinti: kuo daugiau geresnių ir stipresnių kūrinių pamatai, tuo labiau jie sustiprina gyvenimo gerumo pojūtį, suteikia malonią patirtį,“ – teigia LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.

Su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus 2024–2026 m. veiklos strategija susipažinkite paspaudę šią nuorodą. [chrome-extension://efaidnbmnnnibpcajpcglclefindmkaj/https://www.lndm.lt/wp-content/uploads/2024/02/LNDM-strategija_6_sumazinta.pdf]

Emilija Blockutė

LNDM Viešųjų ryšių koordinatorė