Skaistgiryje apdovanoti vairuotojai ir dviratininkai

Skastgirio moterų draugijos ,,Versmė" pirmininkė Vida Urbonienė ir Skaistgirio Šv. Jurgio parapijos pastoracinės tarybos narė Onutė Kalnienė nominaciją ,,Mandagiausias vairuotojas įteikia Vytautui Staškui.

Nuo rugsėjo penkioliktos Skaistgirio moterų draugija ,,Versmė" kvietė siūlyti nominacijai ,,Mandagiausias vairuotojas", o Skaistgirio miestelio bendruomenė kvietė pastebėti dviratiškiausius kaimynus, bendradarbius, šalia esančius. Nominacijos tradiciškai steigiamos jau penktus metus. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad daugiausia kartų nominacijai ,,Mandagiausias vairuotojas" pasiūlyti buvo Vytautas Staškus, Vilma Eidukienė ir Vaclovas Leščinskas. Visi nominantai sutartinai sakė, kad jie niekuo neišsiskiriantys iš visų vairuotojų. Laikosi kelių eismo taisyklių, stengiasi aplenkti telkšančias balas, kai tenka važiuoti po smarkaus lietaus, pastebėti laukiančius pagalbos.

Nominacijos ,,Dviratiškiausia šeima" apdovanojimą šiemet pelnė skaistgiriečiai Irena ir Jonas Stupurai. Jonas Stupuras, rankose laikydamas apdovanojimą, buvo atviras – dviračiai mums su žmona ir susisiekimo priemonė ir ekologiška priemonė poilsiui. Keliolika kilometrų nuo Skaistgirio iki Tyrelio, ar Daunoravos jiems ne atstumas. Pasigrožint gamta, paklausant paukščių balsų žiūrėk atstumas ir įveiktas. Laisvą dieną žiūrėk abu sutuoktiniai jau ir išmina dviračiais pakvėpuoti miškais, aplankyti artimųjų, draugų. Žvelgiant į juos, blogo oro ar ilgo atstumo jiems nėra. Matyt, tik reikia nusiteikti pasigalinėti su vėjo gūsiais, kartais užklumpančiu lietumi ir tikslą pasieki žvalus ir be nuovargio.

Nominacija ,,Dviratiškiausias Skaistgirio krašto žmogus" Astos Doviltienės rankose.

Nominacijos ,,Dviratiškiausias Skaistgirio krašto žmogus" apdovanojimą pelnė Skaistgirio žemės ūkio bendrovės fermos darbuotojos Aurelija Šimkūnienė ir Asta Doviltienė. Aurelija Šimkūnienė nebeskaičiuoja kiek metų mina dviračiu į darbą. Buvo laikas, kai mindavo trumpesnę kelio atkarpą, kai karvių fermos buvo Reibiniuose, dabar jau antras dešimtmetis įpusėjo, kai ji dviračiu važiuoja į Skaistgirio kompleksą. Dviratis Aurelijai susisiekimo priemonė. Visais metų laikais ji šia transporto priemone vyksta į darbą ir džiaugiasi galėdama kvėpuoti grynu oru. Baimės irgi yra tamsiu paros metu, kai reikia prasilenkti su atvažiuojančia mašina. Bėgant metams, sąlygos gerėja. Štai jau yra dviračių takas nuo Skaistgirio iki Reibinių. Dalyvaujant projekte ,,Eismo saugumas bendruomenėse", organizatoriai dovanoja šviesą atspindinčių priemonių, – atvirauja moteris skubanti į popietinę pamainą.

Asta Doviltienė penkiolika metų dviračiu važinėja į tą patį kompleksą iš Lankaičių kaimo. Priėmusi apdovanojimą, moteris nustebo, kad ji buvo pastebėta. Kaip nepastebėsi, kai rytas ar vakaras ją sutinki minant dviračio pėdalus tai į darbą, tai jau iš darbo. Dviratis Astai irgi pagrindinė susisiekimo priemonė. „Geriau dviračiu važiuot ir už darbą atlygį gaut, nei namuose sėdėt ir dejuot, kad nėra kaip pasiekt darbo vietos. Išlepome per daug. Močiutė ne tokius atstumus pėstute įveikdavo ir niekad negirdėjome skundžiantis, kad pavargo. Mes patys į mokyklą pėstute ir šlapi pareidavom ir pilnais batais sniego, bet užaugome, nesirgome. Ir dabar būna dienų parvažiuoji šlapia, išsigręži drabužius, velkiesi kitus ir vėl važiuoji. Ryte pirmyn atgal, vakare pakartoji atstumą. Neskaičiuoju kiek esu nuvažiavusi kilometrų per visą gyvenimą, o įdomu būtų?- jau su šypsena atsisveikinant, – sako Asta.

Skaistgirio moterų draugija ,,Versmė" vadovaujama Vidos Urbonienės respublikiniame projekte ,,Eismo saugumas bendruomenėse" dalyvauja devinti metai. Prieš septynerius metus  moterų draugija subūrė Skaistgirio susivienijimą iš keturių organizacijų, kurios sėkmingai kasmet pasiekia finišą. Šiemet susivienijimo sudėtyje dalyvauja Skaistgirio moterų draugija ,,Versmė", Skaistgirio miestelio bendruomenė, Skaistgirio Šv. Jurgio parapija ir Joniškio kultūros centro Skaistgirio skyrius. Renginių ciklą susivienijimas baigė, lieka laukti rezultatų. Pasak susivienijimo koordinatorės Vidos Urbonienės, baigiant projektinius metus norisi padėkoti visų organizacijų vadovams, aktyvui už kantrybę, norą dalyvauti projekte ir rengti renginius, bendruomenės pareigūnams Dainai Kaminskienei ir Sigitui Petraičiui už bendradarbiavimą, mokymų pravedimą ir visiems projekte dalyvavusiems. Tikiu, kad projektas davė naudos pasitikrinant savo žinias eismo saugumo klausimais, gaunat dovanų šviesą atspindinčių priemonių, bei atmintinių.

Aistė Bielinė