Šių dienų regionų iššūkis – per mažai juose lieka jaunų žmonių

Pakruojo rajono meras Saulius Margis: „Daugiau dėmesio ir finansavimo reikėtų skirti jaunimo verslumo skatinimui, darbo vietų kūrimui, aktyviau kurti ir koordinuoti projektus, kuriuos įgyvendinant vystytųsi jaunimo mainai su užsienio šalimis.“

Statistikos departamento duomenimis 2021-aisiais Lietuvoje gyveno 486 898 asmenys nuo 14 iki 29 metų. Iš jų 311 689 gyveno mieste ir 175 209 – kaime. Palyginti su 2017 m. šios amžiaus grupės žmonių skaičius sumažėjo beveik 68 tūkstančiais. Mieste sumažėjo 48 tūkstančiais, kaime – beveik 19,7 tūkstančiais.
Kaip sekasi pritraukti ir išlaikyti jaunimą kalbamės su Pakruojo rajono meru Sauliumi Margiu.
 
Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė Jaunimo metais. Tai susietas su dviem svarbiomis sukaktimis: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos trisdešimtmečiu ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos įsteigimo penkiasdešimtmečiu. Jūsų manymu, kiek palanki Lietuvos politika, kad jaunimas mieliau liktų regionuose?
 
Šių metų paskelbimas Jaunimo metais – stiprus ženklas, kad klausimams, susijusiems su jaunimo politika, užimtumu, socialine politika, integracija ir kitomis sritimis, reikia skirti žymiai daugiau dėmesio. Iki šiol, manau, visi regionai susiduria su tais pačiais iššūkiais – per mažai jaunų žmonių lieka gimtajame krašte, dar mažiau čia grįžta gyventi iš didesnių miestų ar užsienio, vystyti verslų, dirbti viešajame sektoriuje. Nors jaunimu besirūpinančios įstaigos ir organizacijos koordinuoja jaunimo politikos įgyvendinimą, finansavimas regionams yra per mažas. Palyginti su didesniais miestais, kuriuose įsikūrę akademiniai centrai, regionai lieka nuošalyje. Daugiau dėmesio ir finansavimo reikėtų skirti jaunimo verslumo skatinimui, darbo vietų kūrimui, aktyviau kurti ir koordinuoti projektus, kuriuos įgyvendinant vystytųsi jaunimo mainai su užsienio šalimis. Didesnio finansavimo reikia ir atviriems jaunimo centrams, erdvėms, nes čia jauni žmonės susitinka, kuria, patys inicijuoja daug prasmingų projektų, tačiau reikia padėti juos įgyvendinti.
 
Kaip prie jaunimo pritraukimo į regioną prisideda švietimo reformos?

Šiaulių regionas skaudžiai pajuto Šiaulių universiteto prijungimą prie Vilniaus universiteto. Universiteto patrauklumas sumenko, sumažėjo ir mokymo programų, sumenko studentų skaičius, nes jaunuoliai, nerasdami tinkančių studijų, priversti rinktis kitus miestus. Regione situacija pablogėjo, čia ir taip trūksta ypač inžinerinius mokslus baigusių specialistų, o dabar to net nebėra kur mokytis. Rajone praėjusiais metais, ministerijos sprendimu, duris užvėrė ir vienintelė profesinė mokykla.

Šventė atnaujintoje Pakruojo Vienybės aikštėje.

Kokias problemas jaunimo praradimas sukelia regionams?

Problemų – ne viena, ir jos atliepia bendrą gyvenimą regione. Pirmiausia, jaunų žmonių praradimas lemia specialistų trūkumą visose srityse. Trūksta pedagogų, informatikų, apskritai viešojo sektoriaus darbuotojų. Nuo darbuotojų trūkumo neapsaugotas ir privatus verslas, kuriam reikalingi kompetentingi įvairių sričių darbuotojai, galintys atliepti šiuolaikinės rinkos poreikius, t. y. būtų inovatyvūs, įgudę dirbti su įvairiomis technologijomis, gebantys greitai reaguoti, prisitaikyti ir dar greičiau mokytis naujų dalykų. Jaunų žmonių išvykimas lemia jaunų šeimų mažėjimą, apskritai rajono mažėjimą ir senėjimą. Jei žiūrėsime šiek tiek „iš aukščiau“, išvykdami iš regionų jauni žmonės „išsiveža“ ir idėjas, patrauklius sumanymus, veržlumą, o šių dalykų dažniausiai ir pasigendama regionuose. Trumpiau tariant, mažas jaunų žmonių įsitraukimas į regiono gyvenimą generuoja tarsi uždarą problemų ratą, nėra kuo pakeisti specialistų, kam perduoti žinių, nėra kam „vesti į priekį“.

Galbūt savivaldybė savo iniciatyva tai bando spręsti?

Pirmiausia galvojame apie reikalingų specialistų pritraukimą. Turime pasitvirtinę finansavimo programą, kurios pagalba į rajoną dirbti atvyko jaunas šeimos gydytojas, laukiame ir mokslus baigiančios rezidentės. Jau rengiamos ir šių metų pradžioje turėtų būti parengtos panašios programos ir kitų reikalingų specialistų pritraukimui – jauni žmonės galės pasinaudoti gautu finansavimu ir įsipareigos dirbti mūsų rajone. Taip pat turime studijų rėmimo bei smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondus. Fondų lėšos skatina jaunus žmones siekti tikslų, kurtis. 2021 metais savivaldybė pirmąkart įgyvendino jaunimo vasaros užimtumo programą – atsiliepė 11 darbdavių, 24 jaunuoliai buvo įdarbinti, pasisėmė įvairių darbinių įgūdžių, užmezgė ryšius, gavo patirties. Darbdavių šis projektas taip pat nenuvylė. Metų eigoje įgyvendiname Šeimų stiprinimo programą, čia numatyta daug priemonių jaunimui ir jaunoms šeimoms – Kūdikio kraitelis, įvairūs mokymai, stovyklos, susitikimai. Stengiamės stiprinti Pakruojyje įkurtą atvirą jaunimo centrą, 2021 metais įkurtos ir dvi atviros jaunimo erdvės toliau nuo rajono centro, įdarbinta papildomų specialistų, dirbančių su jaunimu.

 Meras Saulius Margis ir rajono tarybos narys Edikas Drupas susitiko su rankų darbo šokolado „Komplimentai“ komanda.

Kaip minėjote, naujovės greičiau ateina per jaunimą. Kokiomis jaunimo verslo, savanorystės, kultūros ir kitomis iniciatyvomis gali pasidžiaugti Pakruojo rajonas?

Jaunimo klausimu mūsų rajonas šiek tiek specifinis. Kadangi rajone neturime nė vienos įstaigos, kurioje būtų galima studijuoti po 10 ar 12 klasių, baigę mokyklą jaunuoliai išvyksta. Turime daug „mokyklinio jaunimo“, bet jaučiame didžiulę stoką „akademinio jaunimo“, kuris į rajoną grįžta nebent savaitgaliais ar per atostogas. Ir vėl pradedame jaunus žmones „skaičiuoti“, kai jie grįžta jau pabaigę mokslus.

Jaunimo festivalio Žeimelyje akimirka.

Daugiausia naujovių į rajono gyvenimą įneša „mokyklinis jaunimas“, aktyviai veikiantis atvirame jaunimo centre Pakruojyje, Vaikų ir jaunimo užimtumo centre Linkuvoje, neseniai įkurtose atvirose jaunimo erdvėse jau minėtoje Linkuvoje ir Žeimelyje. Susibūrę jaunuoliai, padedami koordinatorių, rašo projektus ir juos įgyvendina. Jų iniciatyvumo dėka praėjusiais metais pirmąkart surengtas jaunimo festivalis, nemažai saviraiškos, sporto, užimtumo stovyklų. Dėl įgyvendinamų mainų projektų į rajoną ne kartą buvo atvykę jaunuoliai iš užsienio, taip pat ir mūsų jaunimas vyksta į kitas šalis, mokosi kalbų, parsiveža prasmingų idėjų, susipažįsta su kitomis kultūromis.

Jaunimas aktyviai savanoriauja, todėl puikiai veikia Jaunimo savanoriškos veiklos tarnyba. Iš viso rajone akredituota jau 21 įstaiga, kurioje jaunimas gali savanoriauti. Savivaldybė praėjusiais metais finansavo 13 jaunimo organizacijų pateiktų projektų – kasmet vyksta jaunimo organizacijų projektų finansavimo konkursas. Stengiamasi, kad sugalvotas idėjas jaunuoliai galėtų įgyvendinti. Ypač, kai matome rezultatus – iš finansuojamų projektų jau turime ilgalaikių tradicijų.

Prieš dvejus metus iš emigracijos sugrįžę Karolina Sipavičiūtė ir broliai Ernestas ir Šarūnas Leimontai nedideliame Pakruojo rajono Triškonių miestelyje įkūrė rankų darbo šokolado gamybos verslą ir dabar jų  šokoladas „Komplimentai“ jau tampa malonia dovana sau ir artimiesiems.
 
Praėjusiais metais itin ryškiai visoje šalyje sužibėjo jaunieji rajono verslininkai – iš užsienio grįžę ir rankų darbo šokoladą „Komplimentai“ pradėję gaminti jaunuoliai. Jie yra tikras pavyzdys, kad regione galima kurti, būti matomu, tik reikia tam ryžtis ir neturėti išankstinių nusistatymų. Be jų, iš anksčiau veikia ir plečiasi maitinimo įstaigos, baldų gamybos įmonės, kurias įkūrė jaunieji verslininkai. Labiausiai norime, kad tokių jaunų, verslių, iniciatyvių žmonių rajone būtų kuo daugiau.

Tačiau rajono gyvenimui svarbus kiekvienas žmogus, tad kokie savivaldybės veiklos rezultatai pagerino pakruojiečių gyvenimą 2021-aisiais ir ko jie gali tikėtis 2022-aisiais?

Naujojo turgelio Pakruojyje atidarymas.

2021-aisiais visuomenei atverti ir įveiklinti trys labai svarbūs objektai. Baigtas projektas „Pakruojo m. turgavietės sutvarkymas ir pritaikymas verslo poreikiams“,  tad miesto centre turime pilnai atnaujintą turgavietę, kuri tarnauja ne tik kaip prekyvietė, bet ir yra populiari žmonių bendravimo, renginių vieta. Įgyvendinant projektą sutvarkyta turgavietės teritorija ir jos prieigos: pastatyti atviro ir pusiau atviro tipo prekybos paviljonai, įrengti pėsčiųjų takai, vaizdo stebėjimo sistema, automobilių stovėjimo aikštelė, apšvietimas, komunikaciniai tinklai, tvora, mažosios architektūros elementai, pakeista ir naujai įrengta aikštės danga.

Atnaujinta Pakruojo ugniagesių draugijos stoginė

Praėjusiais metais įvyko ir Pakruojo ugniagesių draugijos stoginės atidarymas. Įgyvendinant projektą „Pakruojo gaisrinės pastato tvarkyba ir pritaikymas viešosioms ir kultūros reikmėms“, naujam gyvenimui prikeltas senosios Pakruojo gaisrinės pastatas, kuris yra ir svarbus paveldo objektas, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Siekiant išsaugoti senosios gaisrinės pastatą, atlikti vidaus ir išorės tvarkybos darbai, įsigyti baldai ir įranga. Pastatas dedikuotas kultūrai – parodoms, pristatymas, susitikimams su menininkais, įvairioms edukacijoms. Svarbiausia, kad čia pagaliau perkelta vitražo pradininko Lietuvoje, marionečių kūrėjo, scenografo, dailininko kraštiečio Stasio Ušinsko ekspozicija, o miesto centrą pagyvino ir pastato bokšte įrengta apžvalgos aikštelė.

J. Pakalnio muzikos mokyklos atidarymas.

Trečiasis objektas – Pakruojo Juozo Pakalnio muzikos mokyklos įkūrimas naujai rekonstruotame pastate. Projektas „Viešosios paskirties pastato Pakruojyje, esančio L. Giros g. 4,  modernizavimas pritaikant muzikos mokyklos veiklai“ sulaukė 872 917 eurų investicijų. Išorėje ir viduje sutvarkytos patalpos, įrengti šiuolaikiški kabinetai, koncertų salė. Naujos erdvės atvirajam jaunimo centrui ir muzikos mokyklos bendruomenei atvertė tarsi naują veiklos lapą. Visų šių trijų objektų atidarymus šventėme kartu su rajono bendruomene. Tikiu, kad gyventojai jau spėjo įvertinti visus atnaujinimus, apsilankyti šiuose objektuose.

Džiugu ir dėl kelių naujai sukurtų programų, kurių naudomis pasinaudojo rajono gyventojai. Tai ir individualių nuotekų valymo įrenginių arba nuotekų kaupimo rezervuarų įsigijimo ir įrengimo kompensacijoms gauti programa, ir daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų dangų remonto parengta tvarka. O įgyvendinus rajono savivaldybės tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų veiklos finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų tvarką, jau baigiamas dengti Klovainių bažnyčios stogas – pirmąkart po daugelio metų prisidedame prie religinių pastatų atnaujinimo.

Didelį dėmesį skiriame socialiniai sričiai. Šiemet įkurti dar du vaikų dienos centrai, rajone jų turime jau 11, daugiausiai Šiaulių regione. Įgyvendinus Pakruojo miesto vietos veiklos grupės projektą Pakruojo miesto gyventojams paslaugas pradėjo teikti socialinis taksi, daug lėšų skirta būsto pritaikymo neįgaliesiems programai.

2021-aisiais baigtas asfaltuoti kelias Pakruojis–Lygumai. Šios atkarpos sutvarkymo gyventojai laukė dešimtmečiais, dėjome visas pastangas, kad pagaliau gyventojai turėtų patogų susisiekimą su rajono centru, nebereikėtų kęsti dulkių. Toliau dalį surenkamo žemės mokesčio skiriame nedidelių kelių atkarpų, kuriomis daugiausia naudojasi ūkininkai, tvarkymui. Ūkininkai patys atrenka ir siūlo tas atkarpas, kurias reikia tvarkyti greičiausiai.

Praėjusieji metai išskirtiniai melioracijos darbams skirta suma – investuota 937,3 tūkst. eurų, sutvarkyta apie 52,4 km griovių, rekonstruotos 57 pralaidos ir 568 žiotys.

J. Pakalnio muzikos mokykla.

Stengiamės, kad visose srityse būtų pokyčių, gyventojai matytų atsinaujinimus, galėtų pasinaudoti įvairiomis finansavimo programomis.

Šiemet planų ir darbų – ne mažiau. Remonto darbai prasidėjo Pakruojo kultūros ir rajono sporto centruose. Tikimės sklandžiai pabaigti šiuos projektus. Turėtume užbaigti ir Pakruojo salos bei prieigų tvarkymo darbus.

Remontuojami ir toliau nuo rajono centro esantys Pamūšio kultūros namai, parengtas ir bus pradėtas įgyvendinti Lygumų ambulatorijos pastato tvarkymo projektas. Pavasarį planuojame pradėti istorinio Pakruojo spaustuvės pastato konversijos darbus – centre turėsime dar vieną turistams patrauklų objektą, kurio atnaujinimo laukia ir rajono gyventojai. Intensyviai vyksta ir Linkuvos Karmelitų vienuolyno tvarkymas. Tai išskirtinis paveldo objektas visame regione, saugantis istoriją.

2021 metais įsitraukėme į žurnalo „STRUCTUM“ organizuojamą nacionalinį architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkursą „Išmanusis miestas VIII“. Konkursui pateiktos keturios zonos – Nepriklausomybės skveras, erdvės prie J. Pakalnio muzikos mokyklos, Pakruojo ligoninės ir Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro, Pakruojo miesto sporto bazė ir kelis šimtus hektarų apimantys dolomito karjerai, kuriuose nebevyksta kasybos darbai. Iš konkurso organizatorių tikimės gauti įdomių, šiuolaikiškų projektinių pasiūlymų, kurie atitiktų rajono gyventojų lūkesčius ir būtų įgyvendinti.
Tęsime visas pradėtas programas, planuose – daug įdomių festivalių, tradicinių švenčių ir įvairių naujovių. Dar viena jų – jau kovo mėnesį suplanuota paminklo Teodorui Grotusui, fizikui, pasaulinio garso mokslininkui, XVIII–XIX amžių sandūroje gyvenusio Gedučių dvare, statyba. Paminklas iškils Žeimelio centre, o jį sukūrė ir išliejo kraštietis skulptorius Kęstutis Balčiūnas.

Tikimės, kad visų darbų ir planų netrikdys koronavirusas, kurio valdymui iki šiol skiriame daug jėgų.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Simona Lipskytė
Nuotr. iš Pakruojo rajono archyvo
Straipsnis paskelbtas "Savivaldybių žinios", 2022 Nr.1