Sigitas Mičiulis: Tauragė – tai nuostabus su didinga praeitimi miestas

Šiandien Tauragėje prasideda savaitę trunkanti šventė „Tauro ragas 2017“, skirta 510-osioms šio miesto metinėms. „Tauragė – tai nuostabus mietas, kuriame  patogu gyventi, kuriame gyvena labai darbštūs, talentingi ir gamtai draugiški žmonės.  Tai miestas su didinga praeitimi“, – paklaustas, kas jam yra Tauragė, atsako rajono meras Sigitas Mičiulis. Su juo kalbasi žurnalistė Genovaitė Paulikaitė.

Gerbiamas mere, žinau, kad Tauragė Jums nėra gimtasis miestas. Kiek metų šiame mieste gyvenate?
Kai baigiau studijas Kauno politechnikos institute, gavau paskyrimą į Tauragę. Atvažiavau čia ir pasilikau. Šiame mieste gyvenu jau ketvirtą dešimtmetį. Čia užaugo mano vaikai. Čia auga mano anūkai. Drąsiai galiu sakyti, kad Tauragė yra mano tikrieji namai.

Puikiai žinote krašto istoriją,  kuo šis kraštas svarbus Lietuvai ir Europai?
Gegužės 29 – birželio 4 dienomis Tauragėje vyksta šventė, skirta 510-osioms šio vardo paminėjimo metinėms, būtent 1507 metais čia buvo pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia, ir 500-osioms reformacijos metinėms. Istorijos šaltiniai teigia, kad Batakių seniūnas ir Tauragės dvaro savininkas Jonas Šemeta 1567 metais pastatydino pirmą evangelikams liuteronams bažnyčią su kunigo namu, įsteigė liuteronų parapiją. Bažnyčiai jis paskyrė 2 hufas, tai yra apie 30 hektarų ariamos žemės, ir 4 kumečius, kurie, be kitų pareigų, turėjo duoti kunigui važiuoti arklius. Tais pačiais metais buvo pakviestas pirmas Tauragės liuteronų parapijos kunigas Tomas Rydanskis. Dabartinei Tauragės liuteronų evangelikų bažnyčiai 2018 m. sukaks 175 metai. Dabar Tauragė yra, galima sakyti, Lietuvos reformacijos centras.
Tauragės kašto istorija labai sena ir labai įdomi. Ją yra parašęs akademikas Eugenijus Jovaiša knygose „Aisčiai: kilmė“. Pirmoji knyga iliustruota Tauragės rajone rastais archeologijos radiniais. Tai beveik prieš 2 tūkstančius metų pagaminti dirbiniai.
Rajono teritorijoje yra daug piliakalnių. Šio krašto žemė išaugino kunigaikštį Alminą. Kai Lietuvos valdovas Mindaugas 1253  ir 1257 metais Livonijos ordinui perleido didelę dalį Žemaitijos, Alminas ėmėsi organizuoti žemaičių pasipriešinimą. Jo vadovaujami žemaičiai laimėjo Durbės mūšį. Jei šis mūšis būtų pralaimėtas, vargu, ar šiandien kalbėtume lietuvių kalba.
Ši istorinė Karšuvos žemė yra ir Gediminaičių pradžia.
Šios žemės siejasi su prieš 470 metų Martyno Mažvydo parašyta pirmąja lietuviška knyga „Katekizmas“, su Kristijonu Donelaičiu. Čia lietuviškas knygas spausdino Martynas Jankus. Su istorine Karšuvos žeme susijusi Jurgio Zauerveino veikla, o jo parašytas eilėraštis „Lietuvininkai mes esam gimę“ vos netapo Lietuvos himnu. Nors jis buvo gimęs germanų žemėje, bet lietuvių kalbą laikė savo antrąja gimtąja kalba. Tai didžiulis lietuvių kalbos puoselėtojas ir globėjas.
Lietuviško žodžio draudimo metais lietuviškos knygos, laikraščiai buvo spausdinami anapus Nemuno senosios Skalvos žemėje. Ir dabar apie 20 proc. tų vietų gyventojų turi lietuviškas šaknis. Anapus Nemuno išspausdintos knygos ir knygnešių keliai ėjo būtent per Tauragės rajoną. Jei prieš šimtą metų knygos iš Mažosios Lietuvos keliavo į didžiąją Lietuvą, mes, kartu su Jurbarko, Šilalės, Pagėgių savivaldybėmis daugiau kaip trejus metus lietuviškas knygas dovanojame gyvenantiems anapus Nemuno. Tauragės rajono tarybos nariai iš savo lėšų nupirko ir jiems padovanojome akordeoną, šiemet – armoniką. Mes norime atiduoti skolą anam Nemuno krantui, kuris gelbėjo lietuvybę.
Skalvos žemėje yra ir Vokietijos kūrimosi istorijos dalis. Būtent Tauragėje 1812 m. gruodžio 30 d. buvo pasirašyta konvencija, kuri prūsams suteikė nepriklausomybę. Čia yra gyvenę Bismarko tėvai. Ši žemė Vokietijai davė daug iškilių ir šviesių žmonių. Ir į miesto šventę iš Vokietijos atvyksta pati didžiausia delegacija – 45 žmonės.

„Tauro rago“ šventės yra tradicinis renginys, tad kuo ši bus ypatinga?
Savivaldybės darbuotojai, kultūros specialistai, kurdami jubiliejinės šventės scenarijų pirmiausia galvojo apie darbščius Tauragės žmones, kad visiems, tiek jaunimui, tiek vaikams, tiek vyresniems, būtų įdomu ir kad kiekvienas programoje surastų jam artimą renginį, kurių išties per tą savaitę vyks keliasdešimt. Gegužės 29 d. bus pristatytas labai įdomus edukacinis projektas „WOW“. Tris dienas apie 400 Tauragės krašto vaikų nuo 8 iki 18 metų, padedami  jaunimo grupės „Jaunieji amerikiečiai“, per muziką, šokį, vaidybą, stiprino pasitikėjimą savimi, mokėsi darbo komandoje, atsikratyti kompleksų. Šį vakarą „Jaunieji amerikiečiai“ ne tik parodys savo  valandos trukmės šou, bet ir po dviejų dienų intensyvaus darbo sukurtą valandos pasirodymą, kuriame dalyvaus visi projekto dalyviai.
Antradienį Tauragės kultūros centre bus atidaroma turtinga rajono tautodailininkų darbų paroda. Trečiadienį Pilies kiemelyje tauragiškiai bus supažindinami su projektu „Iš Tauragės – Lietuvai“. Šis, 2016 m. vasario 16 d. startavęs projektas yra skirtas Lietuvos šimtmečiui. Projekto tikslas siekti rekordinių fotografijų ir palinkėjimų Lietuvai skaičiaus. Kultūros centre, prie valstybės simbolių sienos, popieriaus lapeliuose jau parašyta daugiau kaip tūkstantis minčių Lietuvai, o Facebook‘o paskyroje patalpinta apie 500 šimtai nuotraukų. Kadangi projektas baigiasi 2018 m. vasario 16 dieną, tikimės, kad ir palinkėjimų, ir nuotraukų Lietuvai, siunčiamų iš Tauragės, bus dar ne vienas šimtas.

Gegužės 31-osios vakarą tauragiškiai, miesto svečiai, šiomis dienomis mieste viešintys užsienio šalių delegacijų atstovai  mūsų miesto širdyje – Pilies kiemelyje,galės pasikalbėti su Lietuva, parašyti jai mintis iš švenčiančios Tauragės. Tą padaryti jie galės ir visos šventės dienomis.Mes tikime, kad dar daug tauragiškių ir svečių prisidės prie šios  idėjos ir  Tauragėje parašys ne vieną prasmingą mintį Lietuvai. Nuo rudensvisa surinkta medžiaga bus ruošiama knygos leidybai. Mes tikime, kad kitų metų vasario 16 d. vartysime spaustuvės dažais kvepiančią knygą „ Iš Tauragės – Lietuvai“.

Birželio 1 dieną renginiu „Visi šypsosi viena kalba“ bus paminėta Vaikų gynimo diena. Daugiau kaip tūkstantis mokyklinio amžiaus vaikų vienu metu valysis dantukus.Šventės kulminacija – smagus atlikėjos Lauros Remeikienės ir jos studijos auklėtinių koncertas. Tikimės, kad apie tūkstantis vaikų, tėvelių, senelių susirinks į šį renginį. Po to įsijungsime į Lietuvos mastu vykstančią akciją „Taikos glėbys“, kai vaikučiai apsikabindami pasauliui pasakys, kad jie Žemėje nori taikos.
Birželio 2 d. atidarome riedlenčių aikštelę, įrengtą už pačių tauragiškių Vilniuje iškovotos pergalės apdovanojimą. Praėjusių metų rugsėjo mėnesį sostinėje vykusiame didžiausiame dviračių renginyje „Velomaratonas“ beveik 500 tauragiškių komanda  tapo aktyviausia bendruomene „Velomaratone“ ir laimėjo 5 000 JAV paramą, kurią skyrė „Amway“ bendrovė riedlenčių parko statyboms. Į aikštelės atidarymą atvyksta šios idėjos autorius Benediktas Vanagas.
Vėliau vyks Baltijos galiūnų čempionato II etapas ir Tauragės stipruolių varžytuvės ,,Tauro ragas 2017“
Vakare vasaros estradoje tauragiškių ir svečių lauks kaimo kapelų varžytuvės ,,Duokim garo!“, kurias ves visiems gerai pažįstami Loreta Sungailienė ir Stanislovas Kavaliauskas   Kaimo kapelų ir galiūnų varžytuves tiesiogiai transliuos Lietuvos televizija.
Be abejo, pagrindiniai renginiai vyks birželio 3 dieną. Sulauksime labai daug svečių iš Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos, Prancūzijos, Gruzijos. Atvyksta seni bičiuliai iš Tilžės. Su jais jau bendraujame apie 15 metų. Tądien bus labai daug renginių. Vyks amatininkų, tautodailės dirbinių mugė, senų automobilių pasirodymas, lėktuvų šou – turime du aviacijos klubus. Bus galima pasigrožėti tauragiškio lakūno Europos čempiono Eltono Meleckio parodomuoju akrobatiniu skrydžiu.  Vakarą vainikuos Tauragės talentų ir Marijono Mikutavičiaus koncertas. Daug renginių vysk ir sekmadienį. Ypač daug dėmesio skiriame mūsų mažiesiems. Nuo 10 iki 17 valandos Jono Viktoro Kalvano parke kviečiame visus mažuosius ir jų tėvelius į „Vaikystės parką, kur suksis karuselės, malonumu dovanos įvairūs atrakcionai ir kitos pramogos. Sakau dovanos, nes visos pramogos „Vaikystės parke“, kaip ir kiti šventės renginiai nemokami. Tuo rajono savivaldybė nori atsidėkoti žmonėms ir Lietuvai priminti, kad Tauragė turi kuo pradžiuginti.
 Plačiau apie renginius galima sužinoti savivaldybės svetainėje www.tauragė.lt  Paspaudus svetainės kairėje pusėje  esančio kalendoriaus konkrečią dieną, atsidarys visa tos dienos renginių programa.  Taigi visa Lietuva, atvykite į Tauragę. Mes laukiame kiekvieno.

Be šventės renginių, ką keliaujantiems į Tauragę patartumėte aplankyti?
Atvykusius į Tauragę ir turinčius truputį laiko kviečiu apsilankyti Tauragės muziejuje, įsikūrusiame dešiniajame pilies bokšte. Ten saugomi akademiko Eugenijaus. Jovaišos archeologiniai radiniai ir jų kopijos. Turime unikalų pasipriešinimo kovų muziejų. Kviečiame aplankyti Tauragės konvencijos paminklą, užsukti į Taurų nuotykių parką. Yra sukurta nemažai turistinių maršrutų, pristatančių mūsų gražiąją Jūros upę, su jos atodangomis ir netoli jos esančiais piliakalniais.
Jūros upė yra viena iš maloniausių baidarių trasų Lietuvoje.  Maršrutas labai vaizdingas ir istoriškai iškiliausias. Taigi dar karta visą Lietuvą kviečiu atvykti į „Tauro rago 2017“ šventę ir pakeliauti po Tauragės rajoną.