Sigitas Mičiulis apie tauragiškių komandos darbus ir sumanymus

„Paskutinėmis gruodžio dienomis savivaldybė įsigijo elektromobilį“, – dar viena priemone, padedančia priartėti prie vizijos tapti ekologiškiausia savivaldybe šalyje, pasidžiaugia Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis ir priduria, kad savivaldybė ir Tauragės autobusų parkas planuoja įsigyti bent vieną elektrinį autobusą, Tauragėje įrengti greito elektros įkrovimo stotelių, o iki 2030 metų mieste pakeisti visus savivaldybės administracijos turimus automobilius elektromobiliais.
Dirbti ramiai ir nuosekliai
„Pirmąsias savaites jaučiausi ganėtinai keistai, supratau, kad savivaldybėje ne viską galima padaryti greitai, kaip norėtųsi, reikia įveikti daug biurokratinių kliūčių. Dirbdamas versle visada orientavausi į rezultatą, to siekdavo ir visas kolektyvas, to paties siekiu ir čia – savivaldoje, – teigia Tauragės rajono meras S. Mičiulis, pasiteiravus apie pirmąsias darbo meru dienas. – Atėjus iš privataus, paties nuo nulio sukurto verslo, buvo labai keista, kodėl čia taip viskas lėtai daroma. Paskui įsitikinau, kad yra įstatymų raizgalynė ir žmonės dirba bijodami padaryti klaidų. Politika daroma Vilniuje – Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje, ministerijose. Savivaldybė je sprendžiami kasdieniai, rajonui artimi ir svarbūs klausimai. Tai socialinės problemos, švietimas, kultūra, sportas, gatvės, infrastruktūra.“
„Atėjome dirbti į kolektyvą, kuriame didžioji dalis darbuotojų turi daugiametę patirtį savivaldoje. Mūsų nuostata – nesiimti skubotų reformų. Mano tikslas – gerai organizuoti savivaldybės administracijos darbą, skatinti darbuotojus naudotis pažangiais metodais“, – sako savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis.
„Skyrių vadovams suteiktas visiškas savarankiškumas ir į jų veiklą nesikišame. Svarbu – laiku ir gerai padarytas darbas, – pažymi meras. – Tiek savivaldybės administracijoje, tiek savivaldybės įmonėse pirmiausia vertinamas žmogaus profesionalumas, jo darbo kokybė ir rezultatai, o ne partiškumas. Noriu, kad savivaldybės administracijos ir savivaldybės įstaigų darbuotojai labiau pasitikėtų savo jėgomis, nebijotų savarankiškai priimti sprendimus, ir kartu siekiu, kad jie prisiimtų už tai atsakomybę. Žinoma, klaidų ir problemų visada atsiranda, bet tikiuosi kitokio centrinės valdžios požiūrio į regionus.“ Neseniai rajono vadovų komandą papildė mero pavaduotoja. Virginija Eičienė pakeitė į Seimą išrinktą Aušrinę Norkienę. Nors V. Eičienė savivaldybės darbe ne naujokė – yra dirbusi ir mero padėjėja, ir mero patarėja, bet pasikeitusios pareigos kelia jai naujus reikalavimus ir iššūkius.
Savivaldybės pasiekimai ir trukdžiai
Kalbamės su Tauragės rajono meru Sigitu Mičiuliu.
Gerb. mere, nors Tauragės rajono tarybos nariu esate renkamas nuo 1990 metų, pagrindinė Jūsų veikla iki tampant rajono meru buvo verslas. Ar pasikeitė savivaldybės ir verslo santykiai ir jei pasikeitė, tai kaip?
Nuolatos lankau investuotojus ir įmones, domiuosi, kokios problemos juos kamuoja, kokios pagalbos tikisi iš savivaldybės. Nuolatos susitinku su užsienio ambasadų darbuotojais, verslo asociacijų vadovais, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, „Investuotojų forumas“, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir kitų verslo plėtra suinteresuotų įstaigų atstovais, kartu ieškome geriausių būdų ir sprendimų verslo situacijai Tauragėje pagerinti. Per pastaruosius dvejus metus rajono taryba yra priėmusi nemažai svarbių sprendimų, skatinančių investicijas ir darbo vietų kūrimą. Parengta Smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo tvarka, kuria vadovaujantis iš dalies kompensuojamos darbo vietos steigimo išlaidos, o visu etatu įdarbintam rajone registruotam asmeniui ne trumpiau kaip 36 mėnesius išlaikoma darbo vieta. Šia lengvata jau pasinaudojo 16 įmonių ir įkurta 19 darbo vietų. Padidintas subsidijavimas išlaidoms, patiriamoms steigiant mažas ir labai mažas įmones, padengti. Subsidijomis pasinaudojo 18 įmonių. Patobulintas atleidimo nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčio tvarkos aprašas. Savivaldybė, norėdama pritraukti investuotojus, deda daug pastangų sukurdama palankias sąlygas infrastruktūrai gerinti. Konkretus pavyzdys: ateinančiam į rajoną investuotojui buvo reikalingos dujos. Rajono savivaldybė skyrė 181 tūkst. eurų Tauragei dujofikuoti, o į rajoną atėjo 26 mln. eurų investicija. Ši investicija savivaldybės ir valstybės biudžetus papildys iki 7 mln. eurų. Be to, šis investuotojas, naudodamas unikalią technologiją, įdarbins apie 40 darbuotojų, kurie kurs pridedamąją vertę ir mokės mokesčius. Be to, gamindami iš išrūgų miltelius, jie teiks pagalbą ir žemdirbiams, padidės pastarųjų produkcijos realizavimas. Gerinama ir rajono pramonės infrastruktūra. Pramonės gatvėje įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, suteikta galimybė žmonėms patogiau ir saugiau atvykti į darbą.
Kaip vertinate šiuos santykius reguliuojančią teisinę bazę?
Manau, kad reikia mažinti biurokratizmą, „verstis per galvą“, kad kontroliuojančios institucijos ir mes, politikai, nekurtume dirbtinių kliūčių, o padėtume verslo įmonėms. Keistai atrodo sprendimas apmokestinti investuojamą pelną. Į valstybės ir savivaldybių biudžetus nuo investicijų patenka iki 2 kartų daugiau mokesčių, nei nuo pelno mokesčio. Investavus dažnu atveju sukuriamos naujos darbo vietos arba padidėja darbo našumas, sukuriama didesnė pridėtinė vertė ir sumokami dar didesni mokesčiai. Ar yra įstatymų, kuriuos būtų galima pavadinti rakštimi savivaldai. Jei taip, į kokius įstatymus turėtų atkreipti dėmesį naujai išrinktas Seimas? Per 2015–2016 metus į Tauragę atėjo daniško, norvegiško, švediško, vokiško ir lietuviško kapitalo investicijos, kurios sukūrė naujas, geriau apmokamas darbo vietas, o pagaminta produkcija yra eksportuojama į užsienio rinkas. Mokesčių mokėtojai sumoka didesnius mokesčius, iš kurių mes atgauname dalį gyventojų pajamų mokesčio, bet Finansų ministerija ta suma, kiek savivaldybė surinko viršplaninių pajamų, sumažina tikslinę dotaciją. 2015 metais Tauragės rajono mokesčių mokėtojai sumokėjo 17 proc. daugiau. Į Lietuvos biudžetą surinkta 2,3 proc. daugiau, bet Tauragės rajono savivaldybės biudžetas viršytas tik 0,5 proc. 2016 metais per devynis mėnesius gauta 558 tūkst. eurų papildomų pajamų, bet tokia pat suma bus sumažinta 2017 metų dotacija. Jei pagal makroekonomikos rodiklius Tauragės rajonas Lietuvoje yra labiausiai atsilikęs, gal bent dalį papildomai surinktų lėšų reikėtų palikti regiono vystymuisi. Tikimės, kad naujasis Seimas pakeis įstatymą, nes kito kelio nėra. To nepadarius bus sunku Lietuvos regionams. Neaišku, kam reikėjo priimti Fiskalinės drausmės įstatymą ir nustatyti visoms savivaldybėms vienodą 1,5 proc. skolinimosi limitą. Tuo labiau, kad įvykus tiesioginiams merų rinkimams du trečdaliai Lietuvos savivaldybių sumažino skolas. Tauragės rajono savivaldybės skola sumažėjo 35 proc. Pagal senąją tvarką, kuri skatino savivaldybes veiksmingai ir taupiai naudoti biudžeto lėšas, mes galėjome skolintis iki 8 mln. eurų, pagal naująją – iki pusės milijono eurų, o 2017 metais prie ES finansuojamų projektų mums reikės prisidėti mažiausiai 1,5 mln. eurų.
Tauragės rajonas šalyje buvo pristatomas kaip vienas tų, kur seniūnijoms savivaldybė yra suteikusi didžiausią savarankiškumą. Keitėsi ar ne tie santykiai?
Pastebėjome, kad seniūnijos darbus organizuoja greičiau ir pigiau nei savivaldybė, o savivaldybė – pigiau nei ministerijų departamentai. Kai viešųjų pirkimų konkursus organizuoja savivaldybės, prasiplečia galimybės dalyvauti ir smulkiesiems verslininkams. Kai viešieji pirkimai vyksta šalies mastu, dalyvių skaičius sumažėja iki minimumo, nes mažesnieji pagal iškeltas sąlygas negali net dalyvauti. Santykiai su seniūnijomis išliko tie patys, tik pradėjome reikalauti periodiškai tartis su bendruomenėmis, išgryninti ir išskirti didžiausias problemas, kurių be savivaldybės finansinės paramos seniūnijos negali išspręsti. Tai kelių asfaltavimas, duobių taisymas, apšvietimas, lauko žaidimų aikštelės ir kt. Beje, palaikau mintį, kad seniūnus tiesiogiai rinktų gyventojai.
Tauragės rajonas turi nemažai aktyvių bendruomenių. Kokiais jų darbais galite pasidžiaugti?
Tauragė yra talentingų ir darbščių žemaičių kraštas. Tai įrodo didinga istorinė praeitis ir dabartis. Šiuo metu yra užsiregistravusios 166 nevyriausybinės organizacijos, iš kurių yra 33 kaimo ir septynios miesto bendruomenės. Labai džiaugiuosi, kad bendruomenės stengiasi vietoje spręsti socialines, kultūrines ir kitas problemas. Dalis bendruomenių turi gerų idėjų ir jas įgyvendina per projektus. Vienos bendruomenės gamina originalius, ekologiškus produktus, kuriais prekiauja per įvairias šventes. Kitos organizuoja turiningas kultūros ir sporto šventes, į kurias suvažiuoja žmonės iš viso Tauragės rajono. Dalis jų prisidėjo, kad 2016 metais įvyktų pirmosios Tauragės kaimo bendruomenių sporto žaidynės.
Kokius projektus, kuriančius rajono gyventojų gerovę, pavyko įgyvendinti ir kokius įgyvendinate?
Atėjo ir ateina užsienio ir lietuviškojo kapitalo investicijos, kuriančios naujas darbo vietas. Administracijos, tarybos ir visų savivaldybės administracijos darbuotojų dėka pavyko 35 proc. sumažinti savivaldybės skolą. 2016 metais savivaldybių reitinguose pakilome į 12 vietą (2014 m. buvome 44 vietoje). Pavyko 15 proc. sumažinti šilumos kainą. 2015 metais mokykloms remontuoti skyrėme tris kartus daugiau lėšų negu 2014-aisiais. Trijose Tauragės sporto salėse pirmą kartą įrengtas parketas. Kaimiškosiose seniūnijose įrengtos septynios lauko žaidimų aikštelės. 2015 metais išasfaltuota du kartus daugiau kelių ir gatvių nei 2014, nors dar yra mieste daugiau kaip 50 proc., o kaimo seniūnijose – daugiau kaip 90 proc. neasfaltuotų gatvių. Atidaryta lazerinė šaudykla, Pasipriešinimo kovų muziejus. Kraštiečiui dailininkui grafikui Alfonsui Čepauskui padovanojus vertingą savo gyvenimo darbų kolekciją, atidaryta galerija Skaudvilės gimnazijoje. 2016 metais vaikų vasaros stovykloms skyrėme keturis kartus daugiau lėšų.
Kokias viltis teikia 2014–2020 metų ES finansinės paramos laikotarpis?
Nors visa 2014–2020 metų ES parama Lietuvai yra 4 proc. didesnė, 60 savivaldybių per 10 regioninių plėtros centrų gaus tik dalį „pyrago“ ir mažiau nei per praėjusį laikotarpį. Tauragės regionui skiriama 35 proc. mažiau nei 2007– 2014 metais, nors kraštas pagal pagrindinius makroekonomikos rodiklius labiausiai atsilikęs. Apie 84 proc. paramos yra palikta planiniams objektams, ir šiomis lėšomis disponuoja Vyriausybė. Tikiuosi, kad vėluojančią ES paramą tiek Tauragėje, tiek visoje Lietuvoje vis dėlto pavyks panaudoti. Nors daug ir teisingai buvo kalbama apie ES paramos investavimą į ekonomikos augimą, bet pagal ministerijų sudarytus lėšų panaudojimo aprašus ir taisykles to padaryti tiesiogiai savivaldybėms nepavyks. 2017 metais prie įvairių ES projektų Tauragės rajono savivaldybė turės prisidėti apie 1,5 mln. eurų, o skolintis galime tik iki 0,5 mln.
Kokie trys didžiausi besibaigiančių metų džiaugsmai ir trys didžiausios problemos, su kuriomis susidūrėte?
Pradėkime nuo džiaugsmingų momentų. Vienas jų – dujotiekio atvedimas į Tauragę. Tai paskatins viso regiono plėtrą, prisidės prie naujų darbo vietų sukūrimo, padės pritraukti į regioną aukštesnės klasės specialistus, didins Tauragės ekonominį patrauklumą. Kitas džiaugsmingas momentas – Tauragės rajono taryba pritarė baseino statybai. Planuojama buvusiame kariniame miestelyje įrengti dviejų takelių (5 m) 25 m ilgio baseiną. Jame ketinama įrengti aukštą konstrukcinę arką su vandens ar rūko užuolaida, ant kurios būtų galima žiūrėti 3D filmus ir vaizdus, sūkurinę vonią, vaikų ir šeimos baseiną, čiuožyklą ir tris pirtis. Baseino projektas bus orientuotas į šeimas su vaikais. Džiugina ir didėjantis gimstamumas. 2015 metais Tauragėje buvo didžiausias gimstamumas per 15 metų. Tikras miesto pasididžiavimas – gimę ketvertukas ir trejetukas! Visiems pavyzdys turėtų būti Genutės ir Stepono Venskaičių šeima, keturių kambarių bute užauginusi dešimt vaikų. Visi vaikai siekia mokslo ir sporto aukštumų – penki broliai tapo Lietuvos imtynių čempionais, du tapo pasaulio pirmenybių prizininkais ir olimpiečiais. Dar vienas brolis gali tapti trečiu šeimos olimpiečiu!
Didžiausios problemos – nėra regioninės politikos, kuri skatintų savivaldybes traukti investicijas, kurti naujas darbo vietas, didinti mokesčių sumokėjimą. Vis dar skaudžios atliekų tvarkymo problemos. Ir, be abejo, socialiniai reikalai – trūksta socialinių būstų, rūpesčių kelia socialinės rizikos šeimos, tarp jų ir šeima, kurioje auga 17 vaikų, ir kt. Ir pokalbio pabaigoje – Tauragės rajono vizija 2017 metais. Esame išsikėlę tikslą – tapti pačiu ekologiškiausiu miestu Lietuvoje. Kol kas sėkmingai šia kryptimi ir judame. Per 2017 metus tikimės subalansuoti biudžetą, kad pakaktų lėšų prisidėti prie ES projektų ir investicinių projektų, finansuojamų 100 proc. iš savivaldybės lėšų. 2017 metų birželio mėnesį minėsime Tauragės 510 metų ir 500 metų bažnyčios reformacijos jubiliejus.