Šiandien Užgavėnės: varome iš kiemo žiemą, buriame ateitį, kepame ir valgome blynus

Europos Sąjungoje yra 24 oficialios kalbos – Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kviečia susipažinti, kaip žodis „blynas“ skamba kitomis kalbomis ES šalyse ir pasidalinti mėgstamiausių blynų receptais. #EuropeanUnion #EULanguages

Žiema, tarsi išsigandusi artėjančių Užgavėnių, atrodo pati nusprendė pasitraukti. Tad temperatūra kilstelėjusi aukščiau nulio leidžia pajusti pavasario dvelksmą ir puikią nuotaiką tiek persirengėlių, tiek ir juos stebinčiųjų. Užgavėnės yra įtrauktos į UNESCO Žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Užgavėnių kilmė

Tikslus Užgavėnių atsiradimo laikas nėra žinomas. Manoma, kad šios šventės ištakos slypi senovės lietuvių protėvių apeigose, skirtose pavasario pradžiai paminėti ir žiemai išvaryti. Šios apeigos greičiausiai egzistavo jau gerokai prieš krikščionybės atėjimą į Lietuvą.

XIV a. įvedus krikščionybę, Užgavėnės buvo susietos su gavėnios pradžia. Gavėnia – tai iki Velykų trunkantis laikotarpis, kurio metu tikintieji susilaiko nuo tam tikrų maisto produktų, ypač mėsos. Todėl Užgavėnės tapo paskutine diena prieš gavėnią, kai žmonės galėjo valgyti sočiai ir linksmintis.

Pirmieji rašytiniai šaltiniai, kuriuose minimos Užgavėnės, randami XVII a. Šiuose šaltiniuose aprašomos ne kaimo Užgavėnės, o studentų pasilinksminimai per Užgavėnes miestuose.

Šventės pavadinimas

Lietuviškas Užgavėnių pavadinimas kilęs nuo žodžio Gavėnia, kuris reiškia pasninką. Taigi pavadinimas Užgavėnės reiškia „laiką prieš gavėnią“.

Aleksandras Žarskus knygoje „Baltų pasaulėjauta ir lietuviška savimonė“ teigia, kad Užgavėnių pavadinimas kilęs nuo žodžių „gautis“ ir „gavėti“. Žodis „gautis“ reiškia „atsigauti“, o „gavėti“ – „silpnėti“. Pasak Žarskaus, Užgavėnės simbolizuoja žiemos pabaigą ir gamtos atgimimą.

Kalbininkai teigia, kad žodis „gavėnia“ kilęs iš slavų kalbų. Slavų kalbose žodis „gavėti“ reiškia „nevalgyti“.

Be pavadinimo Užgavėnės, ši šventė senovėje buvo vadinama ir Ragučio švente. Šis pavadinimas kilęs nuo žodžio ragas, kuris simbolizuoja gausą ir derlingumą. Tad senovėje per Užgavėnes žmonės rengdavo įvairius ritualus, skirtus prisišaukti gerą derlių ateinančiais metais.

Užgavėnės švenčiamos ne tik Lietuvoje

Užgavėnės švenčiamos ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos šalių. Šventės pavadinimas, papročiai ir tradicijos skiriasi priklausomai nuo šalies, tačiau persirengėlių eitynės arba karnavalas būdingi daugumai.

Pavyzdžiui, Vokietijoje Užgavėnės vadinamos „Fasching“. Tradiciškai šventė prasideda lapkričio 11 d. ir tęsiasi iki Pelenų dienos. Vokietijoje vyksta karnavalai, kuriuose žmonės persirengia įvairiais kostiumais, dainuoja ir šoka.

Italijoje žymiausias Užgavėnių karnavalas vyksta Venecijoje. Jame dalyvauja tūkstančiai žmonių, pasipuošusių prabangiais kostiumais ir kaukėmis.

Prancūzijoje Užgavėnės vadinamos „Mardi Gras“. Šventė prasideda sausio 6 d. ir tęsiasi iki pat Užgavėnių. Prancūzijoje vyksta karnavalai, kuriuose žmonės persirengia įvairiais kostiumais, valgo blynus ir kitus patiekalus.

Taip pat sausio 6 d. prasideda Užgavėnės, vadinamos „Carnaval“, Ispanijoje. Iki pat Pelenų dienos vyksta karnavalai, kuriuose žmonės persirengia įvairiais kostiumais, dainuoja ir šoka.

Užgavėnės švenčiamos ir JAV. Ten jos vadinamos „Fat Tuesday“. Šventė minima daugiausia Naujajame Orleane, kur vyksta garsus Mardi Gras karnavalas.

Lietuviškų Užgavėnių papročiai

Užgavėnių šventė pasižymi senomis apeigomis ir žaidimais, siekiančiais dar ikikrikščioniškąją Lietuvą. Užgavėnėse galima įžvelgti ryšį su protėvių vėlėmis ir gamtos dievybėmis.

Vienas svarbiausių Užgavėnių elementas – kaukės ir persirengėliai. Ypač ryškios kaukėtų persirengėlių tradicijos išsaugotos Žemaitijoje. Įvairūs personažai, tokie kaip ožys, gervė, arklys, giltinė, velnias ir kiti simbolizuoja žiemos blogio jėgas.

Kitas elementas – Lašininio ir Kanapinio kova. Ši teatralizuota kova vaizduoja žiemos ir pavasario kovą, kurią visada laimi Kanapinis, simbolizuojantis pavasario atgimimą.

Užgavėnės nebūtų Užgavėnėmis, jei nebūtų sudeginama Morė. Tai šventės kulminacija, simbolizuojantis žiemos išvarymą ir pavasario sutikimą.

Be abejo, per Užgavėnes netrūko liaudiško humoro, kuriuo siekiama nuvyti blogį ir prišaukti sėkmę, būrimų ir gausių vaišių.

Užgavėnių burtai

Per Užgavėnes merginos dažnai būdavo linkusios burti, kokį vyrą sutiks savo gyvenime ir apskritai ar tais metais ištekės. Keletas populiarių burtų, kuriuos šiandien galima išbandyti.

Bandymas sugauti blyną. Merginos užrištomis akimis bando sugauti blyną. Jei blynas nukris ant grindų, vadinasi, šiemet ištekėsite .

Klausymasis šuns lojimo. Merginos išeina į lauką ir klausosi, kol išgirsta šuns lojimą. Jei šuo los už nugaros, tai reiškia, kad mergina ištekės už svetimos šalies vyro.

Bandymas ištraukti siūlą. Merginos iš krepšelio traukia siūlus. Jei siūlas ilgas ir baltas, tai reiškė, kad mergina ištekės už turtingo vyro.

Bandymas rasti žiedą. Merginos į dubenį su vandeniu įmeta žiedą ir bando jį išgriebti be rankų. Jei pavyks ištraukti, tais metais tikrai ištekės.

Užgavėnių vaišės

Užgavėnės – ne tik linksmybės, bet ir gausios vaišės. Būtinas šventės atributas – blynai.

Per Užgavėnes blynai kepami ir valgomi ne veltui! Ši tradicija turi gilias šaknis.

Pirmiausia  blynas savo forma ir spalva primena saulę, kuri pavasarį vis labiau šildo žemę ir žadina gamtą. Blynų valgymas tarsi simbolizuoja saulės energijos pasisavinimą ir pavasario atgimimą. Be to, apskritas blyno kraštas simbolizuoja begalybę ir atgimimą, o geltona spalva – auksą, gausą ir gerovę.

Blynai kepami iš kiaušinių, pieno ir miltų – tai produktai, kurie simbolizuoja gyvybę, vaisingumą ir derlingumą.

Per Užgavėnes tradiciškai kepami įvairūs blynai, tačiau populiariausi yra šie:

Mieliniai blynai. Purūs, minkšti ir sotūs blynai, kuriems tešla ruošiama su mielėmis. Dažnai gardinami grietine, uogiene, grikių medumi ar spirgučiais.

Bemieliai blynai. Greitai ir lengvai pagaminami blynai, kuriems tešla ruošiama be mielių. Gali būti ploni arba storesni, kepami iš įvairių miltų rūšių. Patiekiami su įvairiais priedais, pavyzdžiui, grietine, uogiene, sūriu, žuvimi ar mėsa.

Bulviniai blynai. Blynai, kurių tešla gaminama iš tarkuotų bulvių. Gali būti kepami su įvairiais priedais, pavyzdžiui, svogūnais, morkomis, grybais ar sūriu. Patiekiami su grietine, grikių medumi ar spirgučiais.

Varškės blynai. Blynai, kurių tešla gaminama iš varškės. Gali būti saldūs arba sūrūs, kepami su įvairiais priedais, pavyzdžiui, razinomis, vaisiais ar žolelėmis. Patiekiami su grietine, uogiene, grikių medumi ar grietine.

Be šių tradicinių blynų, per Užgavėnes galima kepti ir įvairius kitus blynus, pavyzdžiui, cukinijų, moliūgų, avižinių dribsnių ar bananų blynus. Svarbiausia, kad blynai būtų skanūs ir sotūs, kad atgaivintų jėgas po linksmų Užgavėnių pramogų.

Blynams reikia naudoti kokybiškus produktus, tešlą reikia gerai išmaišyti, kad nebūtų gumuliukų, tešlą dėti tik į gerai keptuvėje įkaitintą aliejų ar sviestą. Blynus reikia kepti ant vidutinės ugnies, kad gražiai apskrustų ir nesudegtų. Iškepusius blynus rekomenduojama uždengti folija ar rankšluosčiu, kad blynai ilgiau išliktų šilti ir minkšti.

Keli blynų receptai ne tik Užgavėnėms

Tradiciniai lietuviški blynai

Ingredientai:

2 kiaušiniai

2 stiklinės pieno

2 stiklinės miltų

Žiupsnelis druskos

Aliejus kepimui

Gaminimas:

Kiaušinius išplakti su pienu.

Suberti miltus ir druską, gerai išmaišyti, kad neliktų gumuliukų.

Keptuvę įkaitinti, patepti aliejumi.

Pilti tešlą į keptuvę ir kepti blynus iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus.

Patiekti su grietine, uogiene, grikių medumi ar spirgučiais.

Mieliniai blynai

Ingredientai:

250 ml pieno

50 g sviesto

2 šaukštai cukraus

1/2 šaukštelio druskos

1 pakelis sausų mielių

2 kiaušiniai

400 g miltų

Aliejus kepimui

Gaminimas:

Pieną pašildyti, jame ištirpinti sviestą, cukrų ir druską.

Mieles sumaišyti su 2 šaukštais miltų ir šiltu pienu, palikti 10 minučių, kol pakils.

Kiaušinius išplakti ir supilti į pakilusią mielinę tešlą.

Suberti likusius miltus ir gerai išmaišyti.

Tešlą uždengti ir palikti šiltoje vietoje 1 valandai, kol pakils.

Keptuvę įkaitinti, patepti aliejumi.

Šaukštu semti tešlą ir kepti blynus iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus.

Patiekti su grietine, uogiene, grikių medumi ar spirgučiais.

Varškės blynai

Ingredientai:

250 g varškės

2 kiaušiniai

2 šaukštai cukraus

Žiupsnelis druskos

3 šaukštai miltų

Aliejus kepimui

Gaminimas:

Varškę pertrinti per sietelį.

Kiaušinius išplakti su cukrumi ir druska.

Suberti miltus ir gerai išmaišyti.

Tešlą sumaišyti su varške.

Keptuvę įkaitinti, patepti aliejumi.

Šaukštu semti tešlą ir kepti blynus iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus.

Patiekti su grietine, uogiene, grikių medumi ar spirgučiais.

Cukinijų blynai

Ingredientai:

1 maža cukinija

1 kiaušinis

2 šaukštai miltų

Žiupsnelis druskos

Aliejus kepimui

Gaminimas:

Cukiniją sutarkuoti.

Kiaušinius išplakti su miltais ir druska.

Suberti tarkuotą cukiniją ir gerai išmaišyti.

Keptuvę įkaitinti, patepti aliejumi.

Šaukštu semti tešlą ir kepti blynus iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus.

Patiekti su grietine, grikių medumi ar jogurtu.

Bananų blynai:

Ingredientai:

2 prinokę bananai

2 kiaušiniai

3 šaukštai avižinių dribsnių

1/2 šaukštelio kepimo miltelių

Žiupsnelis druskos

Aliejus kepimui

Paruoškite tešlą:

Sutrinkite bananus šakute iki vientisos masės.

Įmuškite kiaušinius ir gerai išmaišykite.

Suberkite avižinius dribsnius, kepimo miltelius ir druską. Viską gerai išmaišykite, kol tešla taps vientisa.

Jei norite, galite į tešlą įdėti cinamono, vanilės ekstrakto ar kitų mėgstamų prieskonių.

Kepkite blynus:

Keptuvę įkaitinkite ant vidutinės ugnies ir patepkite aliejumi.

Šaukštu semkite tešlą ir kepkite blynus iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus.

Blynus kepkite maždaug po 2-3 minutes iš kiekvienos pusės.

Patiekite:

Patiekite bananų blynus su mėgstamais priedais, pavyzdžiui, grietine, jogurtu, uogiene, medumi, riešutais ar sirupu.

Patarimai:

Jei tešla per tiršta, galite įpilti šiek tiek pieno ar vandens.

Jei tešla per skysta, galite įberti daugiau avižinių dribsnių.

Blynus galite kepti ir be aliejaus, tačiau tada jie gali būti ne tokie purūs.

Kepdami blynus, neapverskite jų per dažnai, nes jie gali subyrėti.

Iškeptus blynus galite uždengti folija arba rankšluosčiu, kad jie išliktų šilti.

Bananų blynų variacijos:

Į tešlą galite įdėti smulkintų riešutų, šokolado gabalėlių ar džiovintų vaisių.

Vietoj avižinių dribsnių galite naudoti kvietinius miltus.

Blynams galite suteikti įvairių formų, pavyzdžiui, širdelių ar žvaigždučių.

Bananus galite pakeisti kitais vaisiais, pavyzdžiui, obuoliais, kriaušėmis ar persikais.

Bananų blynai yra puikus pusryčių, užkandžių ar desertų pasirinkimas. Jie yra greitai ir lengvai pagaminami, o taip pat sveiki ir skanūs. Skanaus!

Straipsnis parengtas pagal dirbtinio intelekto surinktą informaciją. Susipažinti su DI jums gali padėti mokymai24.lt