Servisai ir DGASA: ar galima dėti lygybės ženklą dėl padangų atliekų surinkimo?

Jau kuris laikas viešojoje erdvėje teigiama, kad Lietuvoje yra gerai organizuota ir ES reikalavimus atitinkanti padangų atliekų surinkimo sistema. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis per metus surenkama apie 90 proc. rinkai patiekto padangų kiekio atliekų. Atliekų tvarkymo įstatymas yra numatęs tris naudojimui nebetinkamų padangų atsikratymo galimybes. Jas nemokamai turi priimti padangas pardavusi, padangas keitusi įmonė ir atitinkamo regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (DGASA). DGASA iš gyventojų kasmet nemokamai priimama po 4–5 senas padangas. DGASA svarba sureikšminta ir parengtame Atliekų tvarkymo įstatymo keitimo projekte.

DGASA – įteisintas valstybinis reketas?

„Pagal galiojantį Atliekų tvarkymo įstatymą už padangų atliekų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir (ar) importuotojai. Ir tai teisinga, bet nemanau, kad ir toliau reikia skatinti šių atliekų surinkimą RATC-ų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Tiek pagal galiojantį įstatymą, tiek pagal parengtą įstatymo projektą gamintojai ir (ar) importuotojai turi prievolę sutvarkyti jose surinktas senas padangas. Kadangi aikštelėse surenkamų atliekų kiekis nemažėja, o dar gi didėja, norom nenorom imi abejoti atliekų surinkimo skaidrumu. Manau, per keliasdešimt metų gyventojai jau išsivalė sandėliukus nuo ten buvusių senų padangų, tad gal reikėtų atsisakyti gamintojams ir (ar) importuotojams uždėtos prievolės“, – mintimis dalijasi gamintojams ir (ar) importuotojams atstovaujančios viešosios įstaigos PATS LT atstovė Danguolė Butkienė.

Jos manymu, gamintojai ir (ar) importuotojai didžiausią dėmesį turėtų skirti servisuose susidarančių padangų atliekų tvarkymui. Servisų skatinimas sudaryti sutartis su gamintojais ir (ar) importuotojais dėl padangų atliekų tvarkymo turi nemažai privalumų. „Pirmiausia, tai skaidrina padangų atliekų surinkimo sistemą. Jei servisai bus suinteresuoti, kad jų klientai naudojimui nebetinkamas padangas palieka pas juos, o DGASA surenkamų atliekų kiekis sumažėtų nežymiai, labai greitai paaiškėtų, iš kur jos atsiranda. Dabar tik iš užuominų galima suprasti, kad į DGASA naudojimui nebetinkančias padangas veža ne tik gyventojai. Kita vertus, gal tos užuominos neturi realaus pagrindo ir RATC-ai dirba labai skaidriai.  Skatinant senų padangų palikimą servisuose būtų mažinamas ir transportavimo poveikis aplinkai – žmogui nereikėtų važiuoti kelis ar keliolika kilometrų, kad galėtų didelių gabaritų aikštelėje palikti senas padangas. Sumažėja ir grėsmė, kad senos padangos bus išmestos pakelėje ar miške, – naudojimui nebetinkamų padangų palikimo ten, kur jos keičiamos, privalumus vardija pašnekovė ir pabrėžia, kad gamintojai ir (ar) importuotojai pirmiausia savo įsipareigojimus turėtų vykdyti surinkdami padangų atliekas iš servisų ir jei to kiekio neužtenka, tartųsi su RATC-ais. –Atėjo laikas giežtai atsisakyti senų padangų vežimo į DGASA. Gyventojas padangas turi palikti ten, kur jis jas keitė, t. y. autoservisuose. Dabar susidaro įspūdis, kad legaliai dirbantys gamintojai ir (ar) importuotojai yra priversti finansuoti ir nelegaliai įvežtų padangų sutvarkymą. Kur dingsta ardymui įvežtų automobilių padangos, kur jas deda nelegaliai veikiantys servisai ir t. t. Klausimų daugiau nei atsakymų“.

Siūloma abipusė atsakomybė

„Autoservisai yra verslas, o DGASA – savivaldybių sukurta ir RATC valdoma infrastruktūra, surenkanti buityje susidarančias atliekas (tarp jų ir padangų atliekas), o padangų gamintojams ir (ar) importuotojams yra prievolė organizuoti nemokamai iš gyventojų priimtų padangų atliekų sutvarkymą ir iš dalies finansuoti DGASA eksploatavimo išlaidas proporcingai užimamai padangų rinkos daliai. Tai numatyta dabar galiojančiame įstatyme, o parengto įstatymo keitimo projekte padangų gamintojams ir (ar) importuotojams yra paliekama tik prievolė organizuoti nemokamai iš gyventojų priimtų padangų atliekų sutvarkymą“, – teigia Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. patarėjas Mindaugas Kauzonas, aiškiai pabrėždamas, kad dėti lygybės ženklo tarp autoservisų ir DGASA negalima, bet didesnis skaidrumas reikalingas, nes padangų atliekų, surenkamų DGASA, kiekiai nemažėja, kas kelia abejonių, ar nesama kažkokio piktnaudžiavimo.

Mindaugas Kauzonas pabrėžia, kad parengto įstatymo keitimo projekte ir RATC-ams numatyta prievolė sudaryti sutartis su padangų gamintojais ir (ar) importuotojais dėl DGASA surinktų padangų atliekų tvarkymo organizavimo. Pagal galiojantį įstatymą tokia prievolė numatyta tik padangų gamintojams ir (ar) importuotojams.

Pašnekovas akcentuoja, kad parengtame Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo keitimo projekte siūloma išplėsti padangų gamintojo ir importuotojo atsakomybės principo taikymą, nustatant, kad Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas padangų gamintojams ir importuotojams pareigas vykdytų transporto priemonių, kurioms netaikomas gamintojo atsakomybės principas (šiuo metu gamintojo atsakomybės principas taikomas tik lengvųjų ir lengvųjų krovininių automobilių atžvilgiu), gamintojai ir importuotojai bei komplektinių ratų gamintojai ir importuotojai. Taigi siūloma į padangų atliekų tvarkymą įtraukti ir kitų transporto priemonių gamintojus ir importuotojus.

„Atliekų tvarkymo įstatymo keitimo projekte siūloma atsisakyti ir individualios gamintojo ir (ar) importuotojo atsakomybės. Padangų atliekų tvarkymą siūloma organizuoti per padangų gamintojų ir (ar) importuotojų organizacijas, – įstatymo projekte pateiktas naujoves apžvelgia Aplinkos ministerijos atstovas. – Pagal galiojantį įstatymą padangų atliekas žmogus gali palikti tik keitimo momentu. Projekte siūloma leisti nenaudojamas padangas platintojui nemokamai perduoti per vienerius metus nuo padangų pirkimo“.

Vietoj reziumė

Kaip skelbiama Kauno regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainėje, nuo 2022 m. spalio iki 2023 m. vasario pabaigos centras atliko gyventojų, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse paliekančių padangas, anoniminę apklausą. Buvo surinktos 586 anketos, iš kurių matyti, kad tuomet net pusė gyventojų nežinojo, jog padangas galima palikti jų pirkimo arba montavimo vietoje.

„Pirkdami naujas padangas gyventojai sumoka ir už jų sutvarkymą, šios išlaidos įskaičiuotos į galutinę padangų kainą. Tad atveždami senas padangas į didelių gabaritų atliekų aikšteles žmonės dar kartą netiesiogiai sumoka už jų utilizavimą, nes aikštelių veikla iš dalies finansuojama savivaldybių iš atliekų tvarkymo mokesčio rinkliavos, – teigiama prieš porą metų paskelbtoje informacijoje. – Padangos nepaliekamos pas pardavėjus ir automobilių techninės priežiūros ir remonto vietose, kai yra gaunamos su nauju automobiliu, randamos pakelėse ar įsigytame nekilnojamame turto objekte – senuose namuose, garažuose. Yra nedidelė dalis užsienyje pirktų padangų, taip pat pirktų jau naudotų iš fizinių asmenų. Nedidelė dalis gyventojų padangas montuoja patys ar tiesiog pamiršta senas padangas garažo kampe, o po kelerių metų, kai susiruošia tvarkytis, prisimena ir atveža. Kai kurie padangų atliekas į aikšteles atvežę gyventojai įvardijo jas pirkę turguje, internetu, žinomose padangų parduotuvėse, taip pat buvo naudotasi autoservisų paslaugomis ir kitomis padangų montavimo galimybėmis, t. y. padangos permontuotos individualių arba net šešėlinių verslų atstovams priklausančiuose garažuose.

Pora metų problemų nei pakeitė, nei sumažino. „Nors Atliekų tvarkymo įstatymo projekte siekiama įteisinti detalesnę DGASA nemokamai priimamų padangų atliekų apskaitą, bet ar ta nuostata išliks, o jei ir išliks, ar bus pasiektas reikalingas skaidrumas? – svarsto viešosios įstaigos PATS LT atstovė Danguolė Butkienė ir priduria, kad jos manymu, gyventojus reikėtų skatinti palikti naudojimui nebetinkančias padangas ten, kur jos keičiamos, o gamintojai importuotojai pirmiausia turėtų sudaryti sutartis dėl šių atliekų sutvarkymo, kad žmogus nebūtų verčiamas jas vežti keliolika ar net daugiau kilometrų, kad galėtų palikti DGASA. Tai, Danguolės Butkienės manymu, padėtų padangų atliekų tvarkymą padaryti skaidresniu.

Karolina Baltmiškė