Senos ir naujos tradicijos Ramygalos Mykolinėse

Ramygaliečiams spalis prasidėjo švente – Mykolinėmis, kuriose puikiai dera senos ir naujos tradicijos. Apie arkangelą Mykolą Apreiškimų knygoje rašoma, kad jo vadovaujami angelai nubloškia žemėn šėtoną ir jo angelus. Vėlyvojoje viduramžių krikščionybėje Mykolas kartu su Šventuoju Jurgiu 1469 m. tapo pirmojo riterio ordino Prancūzijoje – Šventojo Mykolo ordino – globėju. 1818 m. įkurtas Britų riterių ordinas taip pat pavadintas šių dviejų šventųjų vardais – Šventojo Mykolo ir šventojo Jurgio ordinas. Katalikiškose šalyse arkangelas Mykolas laikomas karių globėju.

Atlaidų esmė

„Kadangi Mykolinės skirtos arkangelui Mykolui, svarbiausias šios šventės akcentas – atlaidai, todėl reikšmingiausia jos dalis vyksta bažnyčioje, – sako Ramygalos šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Alfredas Puško, ramygaliečiams tarnaujantis jau septintus metus. – Atlaidai – tai indulgencija. Kiekviena parapija nuo seno turėjo po kelias indulgencijas. Iki mūsų dienų Ramygalos parapija yra išsaugojusi tris indulgencijas. Tai tituliniai Šv. Jono Krikštytojo, kurio vardu pavadinta parapija, Mykolinių ir Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai.

 Nuo senų laikų į atlaidus žmonės susirinkdavo iš įvairių vietų. Dažnas atvykdavo iš vakaro, nes atlaidai buvo ir pabendravimo, susitikimų su artimaisiais diena, todėl atlaidų dieną buvo organizuojamas kermošius – vieni kažką parduodavo, kiti pirkdavo. Taigi po pamaldų bažnyčioje vykstanti šventė yra iš praeities išlikusi tradicija. Nuostabu, kad ramygaliečiai šventę papildė bulvinių blynų kepimu“.

Šventę kuria visi

Taigi spalio 1 dieną šventiškas šurmulys buvo apėmęs visą Ramygalos miestą. Šventorius buvo papuoštas Ramygalos gimnazijos mokinių ir mokytojų kurtais gėlių, daržovių ir kitokių rudeniškų gėrybių kilimais. Įeinančius ir išeinančius iš šventoriaus pasitiko siūlantys įsigyti atlaidų saldainių, ožkų sūrio ir kitokių lauktuvėms tinkančių dalykų.

„Mykolinės tikriausiai iš kitų išsiskiria tuo, kad joms rengiasi visos Ramygalos organizacijos ir įstaigos. Visos pasiskirsto pareigomis ir nors šventės organizatorius yra Ramygalos kultūros centras, dirbame visi“, – sako Ramygalos kultūros centro vadovė Loreta Kubiliūnienė.

Už bažnyčios esantis parkas traukė smagia melodija, rudens gėrybėmis, kepamų bulvinių blynų kvapu. Ir ne tik kvapu, bet ir buvo galima pasimėgauti jų skoniu. Tad vieni rikiavosi į eilutę prie blynų, kiti savo jėgas ir sumanumą bandė žaidimuose.

Kūrybos paslaptimis dalijosi Aušra Volkovienė, į šventę atsinešusi visą pulką spalvingų paukščiukų, iš įvairių džiovintų augalų nupintų vainikų. „Labai daug darau įvairių rankdarbių. Pamatau ir pabandau. Rankdarbiai prasidėjo nuo paukščiukų, nes paukštis – skrydžio, polėkio ir svajonės simbolis. Labai mėgstu augalus, domiuosi, kaip juos išsaugoti ilgesnį laiką. Tad šią vasarą pradėjau kurti vainikus“, – pasakoja Aušra.

Tarp šventės dalyvių sutiktas kiek daugiau nei prieš mėnesį pradėjęs dirbti Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras Rimantas Pranys prisipažįsta, kad nors jis yra rajono gyventojas, bet Ramygalos Mykolinėse dalyvauja pirmą kartą, ir pasidžiaugia ramygaliečių gražia tradicija, kurią atvykęs jau spėjo pajusti.

Artimi ir tolimi svečiai

„Ryte Ramygalos bibliotekoje buvo pristatyta knygos „Ramygalos valsčius“ antra dalis, į pristatymą atvyko nemažai kraštiečių, prisidėjusių rengiant leidinį. Tačiau nėra nė vienos šventės, kad nesulauktume svečių. Jų sulaukėme ir šiais metais“, – sako kultūros centro vadovė Loreta Kubiliūnienė.

Ne pirmus metus į šventę atvyksta Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė – tiksliau ji bent trumpam sugrįžta į savo vaikystės miestą. Tad daug kas ją čia pažįsta, daug kas bent trumpam nori su ja pabendrauti.

Tik į šią šventę Seimo narė atvyko ne viena, kartu su ja atvyko Sakartvelo ambasados Lietuvoje ambasadorė Salome Shapakidze. Ir sutapk šitaip, kai ambasadorė atvyko į Panevėžio rajoną, rajono savivaldybės meras Antanas Pocius su delegacija buvo išvykęs į Sakartvelą. Beje, Panevėžio rajoną su Sakartvelu, Achmetos rajonu, partneriški ryšiai sieja nuo 2011 metų.

Šventės pradžioje svečiai buvo pakviesti į sceną, kur ne tik pasveikino susirinkusiuosius, bet ir turėjo susidoroti su užduotimi – aprengti maketus aukštaitiškais rūbais ir taip prisiminti ir kitiems priminti, kad šie metai yra Aukštaitijos metai.

Į Ramygalos Mykolines atvyko ir Panevėžio rajono tarybos narys, ilgametis šio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis. „Jokio skirtumo. Mykolinės vyko iki man tampant meru, vyko man dirbant meru, vyksta dabar ir dar ilgai vyks, – pasiteiravus, kaip jaučiasi šventėje, į kurią ilgus metus atvykdavo kaip meras, nusijuokia Povilas Žagunis. – Visos šventės yra malonios ir jas reikia švęsti, jomis džiaugtis, nepriklausomai nuo užimamų pareigų.“

Tik vėliau prisipažįsta, kad kol kas, kaip ir dirbant meru, jam viskas rūpi. „Man ne tas pats, kas vyksta rajone. Opus klausimas – sumanyta per rajoną Rail Baltica atšakos statyba, nes atsirado sumanymų tarptautinę stotį iš Gustonių prie Panevėžio priartinti. Mano manymu, stotis turi būti Gustonyse, kaip ir buvo iš pradžių numatyta. Nematau apie pusės milijardo eurų investicijos į atšaką prasmės. Yra ir kitų spręstinų problemų, į kurių sprendimą įsitraukiu“, – sako pašnekovas, kurį, vos pabaigus pokalbį apsupo būrelis žmonių.

O šventė vis labiau įsisiūbavo. Scenoje sukosi šokėjų poros, skambėjo dainos ir muzika. Koncertavo Ramygalos kultūros centro kolektyvai, Pasvalio kultūros centro Ustukių šokių kolektyvas „Šėltinis“, Vitalijus Pauliukas. Šios šventės staigmena – solinis cirko pasirodymas „Gandras“. Beje, gandras yra vaizduojamas ir Ramygalos herbe. 

Karolina Baltmiškė