Seminare žurnalistams – apie kalbos gyvybingumą, normas ir skaitmeninius išteklius

Gegužės 13–14 dienomis Valstybinė lietuvių kalbos komisija pirmą kartą organizavo seminarą Lietuvos žiniasklaidos darbuotojams. Kaišiadorių rajono Bačkonių kaime viloje Nonna vykusiame mokomajame renginyje su žurnalistais iš įvairių spaudos leidinių, radijo, informacinių portalų kalbėta apie kalbos raidą ir poveikį žmonėms, dažniausias kalbėjimo ir rašytinio teksto klaidas, skaitmeninius kalbos išteklius, kalbos technologijas ir kt. Šia galimybe pasinaudojo per trisdešimt žiniasklaidos atstovų iš Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Palangos, Raseinių, Kelmės, Šilutės, Telšių, Plungės, Kaišiadorių, Trakų, Utenos, Ignalinos, Prienų rajonų ir, žinoma, Vilniaus. Rajono svečius pasveikinti atvyko Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus.

Seminaro iniciatorius Kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, turintis ilgametę radijo žurnalisto patirtį, kaskart pabrėžia, kaip svarbu mažinti vis dar esantį atstumą tarp kalbininkų ir žurnalistų, kalbėti apie kalbą ir su ja susijusius procesus aiškiai ir suprantamai. Jis įsitikinęs, kad bendradarbiavimas gali būti naudingas. Juk pagrindinis žurnalisto darbo įrankis – kalba, o Kalbos komisijai svarbu skleisti kalbos naujienas visuomenei.

VLKK pirmininkas skaitė pranešimą „Kalba kaip informacijos suvokimo įrankis“, kuriuo akcentavo, kad kalba yra gyvas kintantis dalykas ir kad tuos pačius žodžius kiekvienas suvokiame ir priimame skirtingai, priklausomai nuo savo patirties, tikslų ir norų. Klaipėdos universiteto profesorius dr. Albinas Drukteinis, neseniai sugrįžęs į Kalbos komisijos narių gretą, savo pranešime „Raštingumas – paveikaus teksto laidas“ atkreipė dėmesį į lietuviškuose tekstuose dažniausiai pasitaikančias rašybos ir skyrybos klaidas, remdamasis konkrečiais pavyzdžiais paaiškino svarbiausius atnaujintų skyrybos taisyklių punktus. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė dr. Anželika Gaidienė pranešimu „Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema „E. kalba“ ir kiti skaitmeniniai kalbos ištekliai“ supažindino su naujausiais visiems nemokamai prieinamais elektroniniais kalbos ištekliais ir pademonstravo, kaip lengva jais naudojantis susirasti reikiamą žodį, jo sinonimą, terminą, kaip pasitikrinti, ar žodis, žodžių junginys vartotinas. UAB „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė parengė pranešimą apie tai, kaip einasi diegti lietuvių kalbą į kalbos technologijas. Klausytojai išgirdo, kaip organizacijoms padeda taupyti laiką ir lėšas pagal jų poreikius sukurti robotai – tokį įmonės „Tilde IT“ sukurtą jau naudoja Lietuvos mokesčių inspekcija. Pristatyta, kokios naudos suteikia planuojant veiklą virtualusis susitikimų asistentas, kaip garso ir vaizdo įrašą paversti tekstu ir pan.

Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė profesorė dr. Genovaitė Kačiuškienė skaitydama pranešimą „Psicholingvistika: proto ir kalbos studijavimas“ palietė kalbos procesus iš psichologinės pusės. Vienas iš šios lingvistikos srities tyrimo aspektų yra masinių informacijos priemonių kalba, kalbos perdavimo įvairiomis techninėmis priemonėmis būdai, asmens identifikavimas iš balso ar anoniminio laiško ir pan. Taip pat kalbos kūrybos procesas, kurį žiniasklaida atspindi arba tiesiogiai prie to prisideda.

Iš seminaro dalyvių atsiliepimų galima spręsti, kad toks kalbininkų ir žurnalistų susitikimas buvo naudingas ir galėtų virsti tradicija.

Aurelija Baniulaitienė