Seime pristatyta sveikatos priežiūros sistemos pertvarka: gerės paslaugų kokybė ir gyventojų sveikata

Šiandien sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Seime pristatė sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką, kuri yra vienas svarbiausių šios Vyriausybės programoje numatytų darbų. Pertvarkos tikslas – geresnė gyventojų sveikata ir kokybiškesnės sveikatos priežiūros paslaugos. 

Planuojama, kad įgyvendinus pokyčius, žmonės gaus daugiau ir įvairesnių ambulatorinių paslaugų savo savivaldybėse, dėl sunkių ligų bus greičiau patenkama pas gydytojus specialistus, o dėl sunkesnių ligų greičiau ir patogiau pateks į regioninius centrus. Bendrą sistemą papildo ir jau prieš tai Seimui pateiktas greitosios medicinos pagalbos pertvarką reglamentuojantis įstatymų paketas – daugiau brigadų turinti greitoji medicinos pagalba (GMP), kuri  greičiau atvyks pas pacientus, bus geriau pasirengusi krizinėms situacijoms. O ilgalaikės priežiūros sistema, teiksianti slaugos ir socialines globos paslaugas namuose, dienos centruose ir stacionare, bus svarbi pagalba slaugantiesiems sunkius ligonius ir neįgaliuosius. Įstaigų tinklą pertvarkyti planuojama iki 2025 metų.

„Gyventojų apklausa tą patvirtino: net 83 proc. respondentų patvirtino, kad prireikus rinktųsi ligoninę, kurioje yra šiuolaikinė gydymo įranga ir aukščiausios kvalifikacijos medicinos personalas, net jei ji būtų toliau nuo mano gyvenamosios vietos. Apie 50 proc. vyksta į didesnius miestus dėl paprasčiausių ambulatorinių paslaugų. Todėl mūsų tikslas – sugrąžinti 80 proc. visų įmanomų atvejų gydymą savo savivaldybėje. O likę 20 proc. turėtų būti sprendžiami daugiaprofilinėse ligoninėse – tai sunkūs, nekasdieniai atvejai. Toks santykis yra daugelyje kitų šalių,“ – sakė sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Jis pabrėžė, kad gydymo įstaigos nėra uždaromos, priešingai – jos bus įgalintos racionaliai naudoti savo turimus išteklius.

„Yra keičiama paslaugų struktūra tam, kad būtų patogiau gyventojams: daugiau paslaugų žmonėms labiau patraukliomis ambulatorinėmis sąlygomis, nauja pavėžėjimo paslauga, ilgalaikės priežiūros paslaugos. Mažinama šeimos gydytojo administracinė našta, peržiūrint darbo krūvius ir daugiau atsakomybių deleguojant komandos nariams bei įvedamos kitos veiklos gerinimo priemonės. Tikiu, kad tai leis mums įgyvendinti reikalingus sprendimus, kurie kurs geresnę gyventojų sveikatą,“ – sakė ministras.

Planuojama, kad įgyvendinti sprendimai per trejus metus padės sumažinti išvengiamo mirtingumo atvejų iki 25 proc., 30 proc. išaugs dienos stacionaro paslaugų skaičius (pavyzdžiui, onkohematologijos, terapijos, vaikų ligų, alerginių ligų ir kt.), 20 proc. išaugs dienos chirurgijos paslaugų apimtys. Vienas iš uždavinių – galimybė patekti pas specialistus greičiau nei per 30 dienų, gauti skubią pagalbą – ne ilgiau kaip per 15 minučių mieste ir 25 minučių kaime. Daug dėmesio bus skiriama regionų konkurencingumui didinti ir sveikatos priežiūros specialistų pritraukimui į juos – tikimasi, kad regionuose specialistų padaugės trečdaliu.  

Atnaujinant sveikatos priežiūros  veiklą daug dėmesio skiriama paslaugų kokybei: sukurti bei atnaujinti anestezijos, skubios pagalbos, dienos chirurgijos bei kitų paslaugų teikimo kokybės standartai. Taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos įpareigojimu bus nustatytas bazinis medicinos paslaugų paketas, privalomas visoms įstaigoms. Tai leis užtikrinti, kad sveikatos paslaugų kokybė bus vienoda tiek mažose, tiek didelėse gydymo įstaigose.

Dabartinis sveikatos tinklas neužtikrina gyventojų sveikatos ir medikų tobulėjimo. Per mažai teikiama ambulatorinių paslaugų savivaldybėse, netolygus medikų pasiskirstymas regionuose, perteklinės administracinės funkcijų šeimos gydytojams, dėl kurių skiriama per mažai laiko paciento ištyrimui ir gydymui, būtina spręsti neatidėliojant. GMP ir ilgalaikė priežiūra neatitiko keliamų kokybės ir paslaugų prieinamumo reikalavimų visiems, kuriems šios paslaugos reikalingos. Sveikatos sutrikimai, kuriuos galėtų pagydyti šeimos gydytojai ar specialistai ambulatoriškai – sprendžiami didžiosiose ligoninėse taip didinant eiles sudėtingiems pacientams. Įvertinta, kad iki 15 proc. pacientų šiuo metu į ligonines yra guldomi netikslingai, o ligoninės lovų efektyvumas yra vienas mažiausių ES.

Šie veiksniai turėjo įtakos, kad gyventojų sveikata yra gerokai prastesnė negu Europos Sąjungos vidurkis. Turime daug ligoninių ir gerų medikų, bet gyventojų mirtingumas didelis, o gyvenimo trukmė trumpesnė nei kitose ES valstybėse. Sveikatos sutrikimai, kuriuos galėtų pagydyti šeimos gydytojai ar specialistai ambulatoriškai – sprendžiami didžiosiose ligoninėse taip didinant eiles sudėtingiems pacientams. Lietuvos žmonės nusipelnė turėti vakarietiško lygio sveikatos apsaugą.

SAM Spaudos tarnyba