Savivaldybė gali gerinti ir stiprinti sveikatos priežiūrą

Savivaldybėje įvyko savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir šių įstaigų stebėtojų tarybų atstovų pasitarimas, kuriame aptarta sveikatos priežiūros įstaigų veikla, stebėtojų tarybų darbo organizavimas, savivaldybės viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų fizinis pritaikymas neįgaliesiems bei prevencinių programų vykdymas. Apie tai kalbamės su meru Vaclovu Dačkausku.
 
Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos organizavimo lygiai yra du − savivaldybių ir valstybės. Už ką yra atsakinga savivaldybė?
Savivaldybė yra atsakinga už nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros politikos tikslų, gyventojų sveikatos lygio siekiamų rodiklių, nustatytų Lietuvos sveikatos programoje, įgyvendinimą savo teritorijoje. Ne tik Vietos savivaldos, bet ir Sveikatos sistemos įstatymas įpareigoja savivaldybes rūpintis sveikatos priežiūros įstaigomis ir jų teikiamų paslaugų kokybe savo teritorijoje.
Kokios mūsų Savivaldybės įsteigtos įstaigos užtikrina sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams?
Savivaldybė yra įsteigusi 4 pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir vieną antrinės asmens sveikatos priežiūros įstaigą (Gargždų ligoninę). Priekulės seniūnijos gyventojų patogumui Savivaldybė yra delegavusi dalį slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų viešajai įstaigai „Gyvenimo gija“. Be Savivaldybės įsteigtų įstaigų, rajone veikia dar 4 kitų steigėjų pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
Pažymėtina, kad prie savivaldybėje veikiančių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų yra prisirašę tik 41 596 gyventojai (79,8 proc. visų gyventojų). Dalis rajono gyventojų šeimos gydytojo paslaugas gauna kitose savivaldybėse.
Savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigose praėjusių metų gruodžio 31 d. duomenimis, dirbo 392 darbuotojai, iš kurių 65 (16,6 proc.) dirbo nepagrindiniame darbe.
Klaipėdos rajonas patenka tarp mažiausiai slaugytojų ir šeimos gydytojų turinčių savivaldybių.
 Nuo 2001 m. iki 2014 m. slaugytojų skaičius sumažėjo nuo 44,2 iki 31,04 slaugytojų 10 000 gyv. 
Šeimos gydytojų skaičius Nuo 2001 m. iki 2006 m. augo nuo 3,9 iki 5,3 šeimos gydytojų 10 000 gyv., o vėliau sumažėjo iki 3,4 (18 šeimos gydytojų), kai Lietuvoje išaugo nuo 2,8 iki 6,5.
Gydytojų odontologų rodiklis yra vienas žemiausių Klaipėdos apskrityje – 3,8 odontologai 10 000 gyventojų (Klaipėdos apskrityje – 7,8).
Kaip sprendžiamas gydytojų ir slaugytojų trūkumas rajono sveikatos priežiūros įstaigose? Ką reiktų daryti, kad į rajoną būtų pritraukta jaunų specialistų?
Tai yra sudėtinga problema, − juk daug gydytojų mieliau įsidarbina ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir užsienyje, nors sveikatos priežiūros įstaigos siūlo ir apmokėti nuomos išlaidas, ir skirti tarnybinius butus. Tačiau, kita vertus, ar galima mokėti didesnį atlyginimą jaunam specialistui nei seniai įstaigoje dirbančiam darbuotojui? Vis dėlto tikimės, kad išeitį bendromis pastangomis atrasime, kad paskatintume jaunus specialistus likti dirbti mūsų sveikatos priežiūros įstaigose.
Nuo naujos kadencijos pradžios meras yra atsakingas už stebėtojų tarybas, kurios yra sudarytos iš Savivaldybės tarybos narių ir visuomenės atstovų kiekvienai sveikatos priežiūros įstaigai stebėti rajone. Kaip planuojama aktyvinti jų veiklą?
Iki šiol stebėtojų tarybos nebuvo labai aktyvios. Tikimės, kad šioje kadencijoje patvirtintos stebėtojų tarybos aktyviau dalyvaus nustatant darbo tvarkos ir užmokesčio klausimus sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat jų vidaus ir išorės aplinkos gerinimo klausimus, atsižvelgdamos į gyventojų poreikius ir Savivaldybės galimybes gerinti sveikatos priežiūros situaciją rajone. Iš stebėtojų tarybų bus prašoma dažniau rengti posėdžius ir teikti siūlymus Savivaldybės tarybai.  
Sveikatos apsaugos reformos IV etapas kelia daug iššūkių savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigoms?
Taip, ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovai išsakė savo nuogąstavimus dėl kai kurių paslaugų perkėlimo, − kaip chirurgijos dienos centrų – į didesniuosius miestus, kur teikiamos jau antrinio lygio paslaugos, vaikų ligų skyrių naikinimo rajonų ligoninėse. Valstybė privalo taupyti, o savivaldybės, prisitaikydamos prie šių iššūkių, turi mąstyti, kaip teikti kuo daugiau kokybiškų paslaugų ambulatoriškai, taip pat aktyviai skatinti gyventojus dalyvauti prevencinėse programose, finansuojamose valstybės. Jos šiuo metu yra 7: Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos, Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos, Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos, Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos, Vaikų krūminių dantų dengimas silantais,Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir Specializuota širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės sveikatos stiprinimo programa.
Deja, mūsų rajone visgi tik mažiau nei pusė gyventojų yra tikrinęsi pagal šias programas arba nuo pasitikrinimų yra praėję daug laiko. Kviečiu gyventojus aktyviau domėtis, drąsiai klausti savo šeimos gydytojo, kuris suteiks visą informaciją, kur ir kaip galima atlikti tyrimus pagal šias valstybės finansuojamas programas.
Šios programos skirtos daugiausia suaugusiesiems, o kaip su vaikų sveikata ir jos priežiūra?
Vaikų sveikata rajone nėra labai gera, pasitarime daugiausia aptartos psichinės sveikatos priežiūros problemos. Psichologų trūkumą siūlysime spręsti steigdami etatus Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, kad reikalingi specialistai lengvai būtų pasiekiami pagal poreikį. Manau, kad teisingai išsakytos pasitarimo dalyvių mintys apie tai, kad turi būti stiprinama ne vien vaikų, bet šeimos psichinė sveikata, taip pat psichologas mokykloje neturėtų spręsti vien mokinių problemų, o gilintis ir padėti spręsti mokytojų kolektyvo, visos mokyklos bendruomenės problemas, aktyviai dalyvauti smurto prevencijos ir kitų švietimo bei socialinių programų vykdyme.
Pasitarime paliesta ir kita svarbi problema – sveikatos priežiūros įstaigų aplinkos pritaikymas neįgaliesiems. Ar aplinka pritaikyta ir neįgalūs žmonės lengvai gali patekti į įstaigas ir lengvai gauti paslaugas?
Ne visose sveikatos priežiūros įstaigose tinkamai pritaikyta aplinka. Pavyzdžiui, kai kur yra nuovažos, bet iš kiemo pusės, o nėra specialaus ženklo, kaip jas rasti, nėra  vietų automobilių stovėjimo aikštelėse ir tinkamų privažiavimo su neįgaliųjų vežimėliu takų. Akliesiems ir kurtiesiems aplinka daug kur visiškai nepritaikyta. Teks šiuos trūkumus taisyti. Artimiausiu laiku bus parengta speciali programa dėl neįgaliųjų poreikių užtikrinimo, pritaikant jiems aplinką prie sveikatos priežiūros įstaigų ir jų viduje.
 
Daiva Beliokaitė