Savivaldybė ėmėsi savižudybių prevencijos

Ukmergės rajono socialiniai darbuotojai, psichologai, seniūnijų darbuotojai, pedagogai, medikai, policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai – viso apie 200 žmonių lapkričio-gruodžio mėnesiais dalyvavo Ukmergės rajono savivaldybės organizuotuose savižudybių prevencijos mokymuose.
Mokymų metu,skirtingų sričių specialistai, vadinami „vartininkai“ (pirmieji susiduriantys su savižudybės grėsme ir mėginimu nusižudyti)per 8 akademines valandas buvo parengti padėti žmonėms, ketinantiems nusižudyti bei suteikti jiems žinių, kaip ir kur gali rasti reikiamą pagalbą.
Kaip spręsti skaudžią savižudybių problemą, ukmergiškius mokė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Sveikatos psichologijos katedros vedėja Nida Žemaitienė ir psichologė, Kupiškio rajono Reagavimo į savižudybių riziką įgyvendinimo darbo grupės veiklos koordinatorė ValijaŠap.
Lektorės kartu su mokymų dalyviais parengė du pagalbos balansuojantiems ties savižudybių riba įgyvendinimo veiksmų planus – algoritmus, kuriuos praėjusią savaitę pristatė savivaldybės vadovams bei mero potvarkiu sudarytai darbo grupei, atsakingai už Ukmergės rajono savižudybių prevencijos programos ir algoritmo parengimą. Vienas algoritmas skirtas reaguoti į suaugusiųjų asmenų, o antras – į vaikų/mokinių savižudybių riziką.
„Šie algoritmai – ne siaubas, ne baubas, o pagalba. Mokymų metu Ukmergėje visos grupės dalyvavo algoritmų rengime, jie keletą kartų buvo koreguoti.  Jau dabar žmonės nori kažką daryti ir juos būtina įtraukti, pradžiai nors į savanorišką veiklą. Taip užsiauginsite lyderį ir tik nuo jo priklausys, kaip realiai rajone veiks mūsų parengti veiksmų planai“, – sakė N. Žemaitienė.
V. Šap pastebėjimu, rajone veikiančios institucijos, kurios teikia pagalbą žmonėms, neturi aiškaus veiksmų plano, kaip reikėtų reaguoti gavus žinią, kad žmogus ketina ar mėgino žudytis. Taip pat nėra aiškios sistemos, kas turėtų pagelbėti jau nusižudžiusio žmogaus artimiesiems ir bendruomenei, kuriai jis priklausė.
„Mokymuose dalyvavę ukmergiškiai paliko labai gerą įspūdį, net pertraukų metu domėjosi ir klausinėjo. Prieš tvirtinant mūsų parengtą gana platų veiksmų planą, reikėtų atidžiai apsvarstyti klinikinių psichologų paslaugų prieinamumo klausimą, kuris yra aktualus ne tik Ukmergės rajone, bet ir visoje Lietuvoje.
Švietimo įstaigose dirbantys psichologai yra labiau orientuoti į darbą su vaikais ir kolektyvu, kur nėra ypatingų sutrikimo atvejų, tad jiems yra per daug sudėtina dirbti su emocinį sutrikimą turinčiais vaikais. Reikia turėti klinikinį psichologą, kuris galėtų teikti rekomendacijas tiek pedagogams, tiek tėvams“, – kalbėjo V. Šap.
Profesionalų parengti reagavimo į savižudybių riziką Ukmergės rajone algoritmai bus pateikti tvirtinimui rajono savivaldybės tarybai.
Pasitarime dalyvavusiKupiškio emocinės paramos linijos senjorams administratorė Violeta Šabrinskienė pasidalino savo veiklos gerąja patirtimi.Pasak jos, nedidelis Kupiškio rajonas dar visai neseniai garsėjo kaip savižudžių kraštas. Statistikos duomenimis 2006-2010 metais savižudybių skaičius Kupiškio rajone buvo 2 kartus didesnis negu šalies vidurkis.
 
Tačiau pastaruosius dvejus metus situacija ėmė gerėti, besikreipiančiųjų į psichologą padaugėjo 3-4 kartus. Sutelkus vietos bendruomenės, psichikos sveikatos specialistų, policijos pareigūnų, socialinių darbuotojų pastangas, pavyko sukurti sistemą, padedančią atpažinti galinčius pakelti prieš save ranką ir suteikti jiems kvalifikuotą pagalbą. Ir visa tai be valstybės paramos. Kankinamas psichologinių problemų žmogus nepaliekamas vienas. Net ir po gydymo grįžusį į namus, jį stebi socialiniai darbuotojai. Rajone dar trūksta, psichologų, psichiatrų, todėl ir pagalbą suteikti greitai yra sunku. Atsiradus finansavimui, viską būtų galima daryti dar efektyviau.
 
 
Daiva Zimblienė