Savanorystė pirmiausia reikalinga vaikams, nes jie sužino, kuo gali būti naudingi

Malonu, kad yra vykdomi tokie projektai, kaip Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamo projekto TAPK programa „Tu ir aš – kartu mes galia“. Per šią programą, vaikai išsiaiškino, ką reiškia žodis savanorystė, išsiaiškino, kad galima nueiti pas senelius, kad yra Rusnėje yra specialioji mokykla, kurios moksleiviams reikalingas jų pabendravimas, suvokė, kad susitelkę, jie gali padaryti labai didelius darbus. Juk labai svarbu, kas programos dalyviai aktyviai dalyvavo Šaktarpio šventėje, kad išdrįso miestelyje su žmonėmis pasikalbėti. Pagaliau, labai svarbu ir miestelio istoriją susirinkti. Smagu, kad programoje dalyvavo vaikai iš skirtingų klasių. Paprastai jie tarpusavyje nebendrauja, o dalyvaudami programoje, jie pasijuto vienu kolektyvu, tarp jų užsimezgė bendravimas.

Tikiuosi, kad ateityje vaikai tęs tą darbą. Juk ir anksčiau jie prieš Kalėdas lankydavo senelius, dalyvaudavo miestelio gražinimo talkose, o po programos jų dalyvavimas, manau, bus dar aktyvesnis. Būtų šaunu, kad jaunimas aktyviau įsijungtų, kuriant ir puoselėjant Rusnę. Galbūt galėtų pradėti senųjų Rusnės gėlių sugrąžinimo akciją. Tikiu, kad yra močiučių, kurios gerai prisimena, kokios gėlės anksčiau puošė rusniškių sodybas. Ir toms močiutėms būtų labai malonu prisidėti. Iš pradžių gal kiek ir pasyviau žmonės įsijungtų, bet po kurio laiko tradicinių gėlių auginimas neabejotinai taptų rusniškių gyvenimo dalis. Mes tokių patyrimų turime. Kai pradėjome užsižiebiančių angelų akciją prieš Kalėdas, į ją įsijungė vos vienas kitas. Ilgai laukti nereikėjo. Angelai tapo beveik visų rusniškių kalėdiniu simboliu.

Man ir dabar labai malonu kalbėti apie rusniškius. Jie nuostabūs ir išskirtiniai, nes mes kitokie. Tokius mus padaro aplinkui tyvuliuojantis vanduo. Tikiu, kad ateityje kiekvienas rusniškis bus suinteresuotas, kad jo sodyboje žydėtų gėlės, kad būtų švaru ir tvarkinga, o prieš Kalėdas jo kiemą aplankytų angelas. Ir nesvarbu, kad mūsų miestelyje labai nemažai senų namukų. Gražiai ir tvarkingai gyventi galima ir be didesnių pinigų. Aš neabejoju, kad mūsų miestelis ateityje bus dar gražesnis ir patrauklesnis. Tradicijos formuojasi pamažu. Ne baudomis, ne prievarta, bet geru pavyzdžiu, geru žodžiu paskatinant. Žinoma, labai noriu, kad kuo mažiau žmonių išvažiuotų iš salos. Pastačius estakadą, manau, sala suklestės. Dabar  daug kas bijo saloje pradėti verslą dėl sezoniškumo, dėl potvynių. Kai žmonės pasijus saugūs, jie mieliau kursis Rusnėje. Taigi mes kantriai laukiame estakados ir tikime, kad ji tikrai bus pastatyta, nors jos jau laukiame ne vienerius metus.

Dalia Drobnienė

Rusnės seniūnė