Reikalinga galimybė civilinius ginčus spręsti ir be teismų

Sakoma, kad prasta taika – geriau už gerą karą. Todėl siekdami paskatinti kuo daugiau civilinių ginčų spręsti susitarimo, o ne teismų keliu, kartu su kolegomis Juliumi Sabatausku ir Irena Šiauliene parengiau Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektą.
Įstatymo projektu siūloma keisti šiuo metu praktiškai negaliojančią valstybės užtikrinamo neteisminio taikinamojo tarpininkavimo inicijavimo ir teikimo tvarką. Siūlome šio įstatymo 26 straipsnį papildyti nauja dalimi, kurioje būtų numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą gaunantis pilietis gali prašyti pats, be advokato tarpininkavimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimti sprendimą dėl taikinamojo tarpininkavimo vykdymo. Tam būtina gauti abiejų ginčo šalių sutikimą. Esamas teisinis reguliavimas nenumato galimybės pačiam pareiškėjui, kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir kuriame Tarnybos sprendimu numatyta teikti antrinę teisinę pagalbą, norinčiam ginčą spręsti taikiai, pateikti Tarnybai prašymą ir kitos ginčo šalies sutikimą dėl taikinamojo tarpininkavimo vykdymo.
Nežiūrint to, kad teisingumo ministras 2016 m. kovo 2 d. įsakymu patvirtino Valstybės užtikrinamo neteisminio taikinamojo tarpininkavimo taisykles, kad yra patvirtintas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos viešai skelbiamas Neteisminio taikinimo tarpininkavimo (mediatorių) sąrašas, duomenų apie jų suteiktas paslaugas nėra.
Augantis teisminės mediacijos atvejų skaičius rodo ginčo šalių norą spręsti ginčus taikiai. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog esamas reguliavimas ne tik stabdo mediacijos plėtrą, bet ir varžo asmens, siekiančio ginčą spręsti taikiai, teises pačiam kreiptis dėl valstybės užtikrinamo neteisminio taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos).
Priėmus Įstatymo projektą, būtų skatinama mediacijos plėtra, taikus ginčų sprendimas, tikėtina, daugiau ginčų būtų išsprendžiama mediacijos būdu ir būtų mažinamas teismų darbo krūvis, taupomos privačių asmenų bei valstybės biudžeto lėšos, skiriamos ginčų sprendimui teisme, taip pat ginčo šalims pavykus susitarti taikiai mažės nevykdomų ar priverstinai vykdomų teismo sprendimų. Skatinant taikų ginčo sprendimą šeimos ginčuose, ypač ginčuose dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos, bus geriau užtikrinti ir apsaugoti vaiko interesai, užkirstas kelias galimiems vaiko teisių pažeidimams, manipuliavimams vaiku ir piktnaudžiavimas tėvų teisėmis.
Taip pat būtų sudarytos geresnės sąlygos Lietuvoje įgyvendinti 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kurioje nurodyta, kad valstybės narės turi skatinti mediacijos paslaugų kokybės užtikrinimo mechanizmų įdiegimą, nuostatas.
 
 
Rimantė Šalaševičiūtė
Seimo narė