Rimantas Klipčius: „Jauni žmonės gali ir turi keisti Lietuvą“

Švenčionys pelnytai gali vadintis vaistažolių sostine. Čia jau 1883 metais buvo įkurtas vaistažolių fabrikas, 1928 metais – atsirado antras. Vasitažolininkystės tradicijos paskatino rugsėjo 25-26 dienomis per rudens kermošių „Švenčionys – Lietuvos vaistažolių sostinė“ surengti unikalų čempionatą.
 Pirmąją šventės dieną Sirvėtos regioniniame parke, Šventos kaime, vyko pirmasis Lietuvoje vaistažolių rinkimo čempionatas, kiti dalyvavo edukacinėje ekskursijoje, vaišinosi vaistažolių arbata.
Kitą dieną Švenčionių miesto parke šurmuliavo šventinis kermošius. Jo metu veikė vaistažolių kiemeliai, buvo demonstruojami tradiciniai amatai ir pristatomas kulinarinis paveldas, kuriami vaistažolių ir rudens gėrybių „kilimai“, prekiaujama žemės ūkio produkcija bei meno dirbiniais vyko sporto varžytuvės,  skambėjo muzika ir dainos.
„Švenčionių vaistažolių arbatas pažįsta, jomis gardžiuojasi ar gydosi visos Lietuvos gyventojai, tad ir sumanėme visus arbatos mylėtojus pakviesti iš arčiau susipažinti tiek su vaistažolininkystės amatu, tiek su pačia Lietuvos vaistažolių sostine – Švenčionimis“, – sako Švenčionių rajono  meras Rimantas Klipčius – jauniausias meras Lietuvoje..
Apie pirmuosius vadovavimo rajonui patyrimus, nuveiktus darbus „Savivaldybių žinios“ kalbina Švenčionių rajono merą Rimantą Klipčių.
Gerbiamas mere, esate jauniausias meras Lietuvoje. Prieš rinkimus atšventėte savo 30-metį. Tai mero pareigos – dovana  šio nedidelio jubiliejaus proga ar naujas gyvenimo iššūkis?
Dar vaikystėje pradėjau domėtis politinėmis ideologijomis, žymiausiomis Lietuvos ir pasaulio politinėmis asmenybėmis. Kadangi mano tėtis yra ilgametis Švenčionių rajono tarybos narys, turėjau galimybę nuo pat ankstyvo amžiaus su didžiuliu susidomėjimu skaityti jo atsineštus tarybos sprendimų projektus. Augau su mintimi, kad kažkada ir aš norėčiau dalyvauti priimant sprendimus, kurie būtų naudingi mano mylimam Švenčionių rajonui. Todėl šis mūsų rajono gyventojų patikėtas mandatas yra didžiulis įpareigojimas, o kartu ir galimybė įrodyti, kad jauni žmonės gali ir turi keisti Lietuvą.
Tačiau, manau, jau vaikystėje spėjote pajusti, kad ne pati saldžiausia politiko duona. Labai lengvai gali būti apkaltintas nebūtais dalykais ir ilgam laikui likti be kaltės kaltu.
Taip jau būna. Be abejo, kad skaudu, kai matai, kad kažkas sako ir rašo netiesą. Tačiau viešumas turi savo kainą ir pasirinkęs politiko kelią, žinai, su kuo turėsi susitaikyti, žinai, ką turėsi paaukoti. Žinai, kad nukentės šeima, nes jai turėsi mažiau dėmesio skirti. Žinai, kad teks atsisakyti ir savo pomėgių, nes pareigos reikalauja atsiduoti darbui.   
Nors politika ir domėjotės nuo vaikystės, bet studijavote toki gražu ne politikos mokslus.
Vilniaus universitete baigiau verslo vadybos studijas. Politiko kelią rinkausi nuo paauglystės. Buvau jaunimo organizacijų narys, mokyklos tarybų narys. Praėjusioje kadencijoje buvau jauniausias Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys.
Dirbdamas taryboje aš labai daug išmokau iš patyrusių politikų. Švenčionyse turime daug politikos mokytojų, iš kurių galima pasimokyti. Tai ir buvę Seimo nariai, teismų pirmininkai, ilgamečiai rajono tarybos nariai. Taigi ketverius metus mokinausi politikos subtilybių.
Ir taip, paaiškėja: tiesioginiai merų rinkimai įteisinti. Kokių tikslų vedamas apsisprendėte kandidatuoti?
Kadangi esu jaunas žmogus, viską matau šiek tiek kitaip negu politikos senbuviai. Norėjosi įnešti šviežumo ir jaunatviškumo, pristatyti savo idėjas, kaip matau savivaldą ir jos perspektyvas ketveriems metams, kaip turėtų pasikeisti rajonas. Apie tai ir kalbėjausi su rajono gyventojais per rinkimų kampaniją. Jos pagrindą sudarė bendravimas su žmonėmis. Visada stengiuosi susitikti su kiekvienu rajono žmogumi ir jį išklausyti.
Žinoma, nemažos įtakos turėjo ketverių metų darbas rajono taryboje. Žmonės mane jau žinojo. Matyt, mano idėjas žmonės palaikė. Rinkimų kampanijos šūkis buvo „Už permainas!“ Tikriausiai žmonėms tų permainų reikėjo, todėl jie ir balsavo už mane.
Ir kokias permainas rajone norite matyti?
Pati didžiausia ir pirmučiausia permaina – turi truputėlį keistis vietos politikų mąstymas. Gyvename ES, tad ir mąstymas turėtų būti vakarietiškas. Gal ir idealistiškai mąstau, bet, manau, kad pirmiausia turime išmokti sąžiningai atlikti savo darbą, nepriklausomai nuo užimamų pareigų. Darbo laiką skirti tik darbui. Užduotis atlikti nuo pradžios iki pabaigos, o ne kažkurią dalį. Didžiausi pokyčiai reikalingi mūsų mąstyme.
Taip jau buvo susiklostę, kad Švenčionyse valdžia nesikeitė apie 18 metų. Puikiausiai suprantu, kad po tiek laiko ir administracijai, visam kolektyvui yra šiek tiek sudėtinga, kai pasikeičia vadovas. Tikiu, kad palaipsniui vieni kitus suprasime ir, manau, kad daug pasieksime.
Esate gimęs ir augęs Švenčionių rajone. Kokias jo vystymosi perspektyvas matote?
Esu kilęs iš Švenčionėlių. Be abejo, daugelį metų vykdyta regioninė politika, emigracija labai skaudžiai paveikė tokius rajonus, kaip mūsų. Gyventojų skaičius nuo 38 tūkstančių sumažėjo iki 25 tūkstančių. Tas labai jaučiasi. Mūsų išskirtinumas – rajone yra trys vienodo dydžio miestai: Švenčionys, Pabradė ir Švenčionėliai. Visuose gyvena po 6 tūkst. gyventojų. Visi tie miestai labai skaudžiai pajuto emigraciją.
Šalyje vykdant regioninę politiką šiek tiek buvo pamiršti mažesni kampeliai. Mano manymu, šiandien reikia sukurti tokią aplinką, kad čia, Švenčionių rajone gyvenantys žmonės jaustųsi patogiai ir žinotų,  kad jų patogumui veikia darželis, mokykla, sveikatos apsaugos įstaiga, kurioje jie gali gauti kokybiškas paslaugas. Kiek įmanoma reikia sutvarkyti kelių tinklą, vandentiekį, kad žmonės toje aplinkoje gyventų ir komfortiškai, ir kokybiškai.
Ar daug vietų rajone, kur nesutvarkyta vandentvarka?
Kadangi mūsų rajone trys vienodo dydžio miestai, visą ES paramą reikia dalinti į tris dalis. Tad vandentiekis ne visus miestų gyventojus pasiekia. Lėšų, kurios numatytos, gyventojų poreikiams neužtenka.
Jūsų manymu, kuria kryptimi turėtų vystytis Švenčionių rajonas?
Mes turime 297 ežerus, apie 54 proc. rajono teritorijos plyti miškai. Tad gana sėkmingai vystosi turizmas. Mes turime Labanorą, kuris žinomas visoje Lietuvoje. Vieną švariausių upių Žeimeną. Tik norėtųsi sulaukti daugiau investuotojų. Vietos labai gražios, netoli Vilnius. Tad galvoju, kad investuotojai dar nėra atradę Švenčionių.
Nors pastaruoju metu matome kaip verslas plečiasi ir stambėja. Turime stambiausią gamybinę įmonių Lietuvoje. Tai Pabradėje įsikūrusi pasaulinė britų kompanija „Intersurgical“, gaminanti medicininę įrangą. Prieš porą dešimtmečių pradėjusi nuo kelių darbuotojų, dabar ji yra įdarbinusi apie 2 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad Švenčionių rajone įmanoma sėkmingai investuoti ir kurti verslus.
Be patogios geografinės padėties ir gražios aplinkos, kuo dar rajonas gali pritraukti investuotojus?
Prieš kelis mėnesius rajono taryba pasitvirtinome bendradarbiavimui su investuotojus dokumentus, kuriuose aiškiai nurodyta, kuo savivaldybė gali prisidėti, investuojant rajone. Turime geležinkelį ir plotų turime, nes tiek Švenčionys, tiek Švenčionėliai, tiek Pabradė anksčiau buvo pramonės miestai. Taigi yra investicijoms tinkama vieta – buvusių įmonių teritorijos. Turime plotų ir plyno lauko investicijoms. Esame pasirašę sutartį su investuotoju dėl siuvimo įmonės, kuriose bus sukurta apie 200 darbo vietų, steigimo. Taryboje pasitvirtinome, kokius įsipareigojimus gali prisiimti savivaldybė kuriantis verslui, ką verslas, kuriam savivaldybė teikia pagalbą, įsipareigoja padaryti. 
Pokalbio pradžioje paminėjote, kad turite savo matymą į savivaldą, o bendradarbiaujant su verslu, ar savivaldai užtenka šiuo metu jai suteiktų teisių, ar ji turėtų būti didesnė?
Manau, savivalda realiai neturi tiek galių, kiek galėtų turėti. Jai turėtų būti suteikta daugiau laisvių, nes tai yra pirminis valdymo lygmuo ir tai yra regionai, kurie kuria pridedamąją vertę visai Lietuvai. Jei regionai turi mažai įtakos ir galių, natūralu, kad tai atsiliepia ir kitiems dalykams.
Mero pareigose dirbate jau beveik pusmetį, kokiais darbais galite pasidžiaugti?
Pirmieji mėnesiai nebuvo lengvi. Galiu pasidžiaugti, kad pavyko sumažinti administracinę naštą, atsisakyti nebūtinų išlaidų. Manau, vienas didžiausių šio laikotarpio mano laimėjimų, kad surandu kontaktą su verslu. Verslininkai mato mano norą keisti požiūrį tiek į verslą, tiek į savivaldą, tiek į darbą su gyventojais.
Pirmieji darbai – kiek leidžia galimybės, sumažinome mokesčius. Parengti sutarčių su investuotojais projektai.
Esu jaunas tėtis ir matau, kad mūsų rajone esantys vaikų darželiai nebeatitinka laikmečio. Norėtųsi, kad jie bent šiek tiek būtų europietiškesni ir tai vizijai pasiekti imuosi konkrečių darbų. Rūpinuosi, kad jų teritorijos būtų aptvertos, kad būtų įrengtos stebėjimo kameros, kad tėvai žinotų, jog jų vaikučiai darželyje yra saugūs. Kad darželiai būtų sutvarkyti tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Labai svarbu ir vaikų mityba, ir sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas, ir jų užimtumas. Darželiuose įvedėme logopedo etatus.
Sukūrėme sporto vystymo rajone strategiją, nes iki šiol tai buvo palikta savieigai.
Bendradarbiaujame su Kūno kultūros ir sporto departamentu, įrenginėjame aikšteles, kad tiek miestuose, tiek kaimuose atsirastų traukos centrai jaunimui. Kadangi biudžetas patvirtintas, daug ko negalime daryti, bet kai ką sukuriame ir su minimaliomis sąnaudomis.
Gyventojai pastebi pagerėjusią gatvių priežiūrą, žolynų tvarkymą.
Daugelyje savivaldybių vyksta savivaldybių administracijų pertvarkos. Kaip Švenčionių rajone?
Didelių permainų neplanuoju. Nuo pirmos savo darbo dienos stengiuosi administracijos darbuotojams perteikti savo viziją. Jie po truputį suprantą, ko aš siekiu ir geranoriškai bendradarbiaujame tiek su administracijos skyrių vadovais, tiek su specialistais. Visi stengiamės dirbti dėl žmonių. Savivaldybės struktūroje dirbantys tarnautojai turi suprasti, kad dabar ne metas politikuoti, mes privalome artimiausius ketverius metus pareigingai atlikti tai, kas priklauso.
Beje, kai nusprendėte kandidatuoti tiesioginiuose merų rinkimuose, ar tikėjote, kad laimėsite?
Jei netiki, nereikia ir bandyti. Žinojau vieną: jei turi tikslą, strategiją, viziją, anksčiau ar vėliau pasieksi. Mano konkurentas buvo labai stiprus, bet žinojau, kad tiesioginiai mero rinkimai yra puikus lakmuso popierėlis, parodantis, pateisinai ar ne gyventojų lūkesčius. Džiaugiuosi, kad žmonės manimi patikėjo.
Kaip sekasi sutarti su opozicija?
Kadangi esu labai savikritiškas žmogus, kiekvieną pastabą, kritiką, pirmiausia pats įvertinu, kiek ji teisinga, ką turiu savo veikloje keisti. Opozicija yra variklis, motyvuojantis siekti dar daugiau. Išties mūsų rajone opozicija yra labai stipri, nes koalicijoje turime 13, o opozicijoje yra 12 tarybos narių, bet diskomforto nejuntu, nes jaučiu rajono gyventojų palaikymą. Sau ir komandai kelių didelius reikalavimus ir daug dirbu, kad galėčiau pateisinti rajono gyventojų tiesiogiai patikėtą mandatą. Savivaldybės vadovų komanda esame nauji. Tik administracijos direktorius yra dirbęs ankstesnėje komandoje. Jis buvęs direktoriaus pavaduotojas. Esame visi jauni, norime dirbti, o patirtis ateina dirbant.
Kalbėjosi Barbora Gaudutė
"Savivaldybių žinios"