Rima Norvilienė: galiu patikinti, kad Šilalėje veiklos, o ypač galimybių saviraiškai, tikrai netrūksta

Neretai tenka išgirsti, kad gyvenantiems toliau nuo didelių miestų nėra kuo užsiimti. Ypač jauniems žmonėms. Apie gyvenimą Šilalės rajone ir veiklą kalbamės su Šilalės rajono tarybos nare Rima Norviliene.
 
Greitai bus vieneri metai, kai esate Šilalės rajono tarybos narė. Nors politika Jums ne naujas dalykas, dirbote mero patarėja, bet pasikeitęs statusas, pakeitė ir veiklą. Tad kokias patirtis įgijote dirbdama tarybos nare?
 
Šilalės rajono savivaldybės tarybos nare dirbu nuo praėjusiųjų metų balandžio 25 dienos. Tai mano pirmoji kadencija, todėl, natūralu, pradžioje buvo jaudulio ir nerimo – vis tik mane čia delegavo ir savo pasitikėjimo balsą atidavė per 900 žmonių, o tai yra daugiau nei vienas didžiausių Šilalės rajone esantis Laukuvos miestelis. Tai tikrai įpareigoja atsakingai dalyvauti priimant sprendimus, būti aktyvia, o svarbiausia – nenuvilti žmonių ir būti jų balsu.
Pasirinkau dirbti Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komitete. Galiu pasakyti, kad ši sritis – labai sudėtinga, nes yra viena svarbiausių. Juk kalbame apie rajono mokyklas, darželius, neformalųjį švietimą, mūsų rajono kultūros ir sporto gyvenimą. Tačiau tenka gilintis ir į kitas sritis, pradedant žemės ūkiu, sveikatos apsaugos ir socialiniais reikalais, baigiant investicijomis ir finansais. Baigiantis metams suskaičiavau, kad per 10 įvykusių tarybos posėdžių teko išnagrinėti per 150 sprendimų projektų.
 
Tarybos narės statusas suteikia realią galią prisidėti prie kokybiškesnio Šilalės rajono gyvenimo kūrimo. Į savivaldybės tarybą ėjau ne spaudyti mygtukus „už“ arba „prieš“, o tikrai norėdama nuveikti kažką gero, prasmingo ir reikšmingo dėl mano gimtojo krašto, kuriame gimiau, užaugau ir kuriame kuriu savo šeimos ateitį. Todėl savo darbą suprantu kaip galimybę padėti mano rajono žmonėms.
 
Vietos savivaldos politikoje nesu visiška naujokė – dirbau tuometinio mero Jono Gudausko komandoje, buvau jo patarėja jaunimo politikos, kultūros ir sporto renginių, ryšių su užsienio partneriais, projektų įgyvendinimo ir komunikacijos klausimais. Įgyta patirtis labai praverčia dirbant savivaldybės taryboje, ypač analizuojant teisinę medžiagą, įvairiais klausimais bendraujant su gyventojais.
 
Man labai svarbi komunikacija su žmonėmis. Labai svarbus atgalinis ryšys, kad gyventojai žinotų, kaip ir ką aš dirbu būdama tarybos nare. Todėl stengiuosi aktyviai dalyvauti renginiuose, būti arčiau žmonių, gyvai pasikalbėti apie problemas ir rūpesčius. Taip pat bendravimui pasitelkiu ir socialinius tinklus. Sulaukiu užklausų dėl gatvių remonto, atliekų rūšiavimo, švietimo reikalų, įvairių paraiškų užpildymo klausimais ir pan. Reaguoju į kiekvieną žinutę, stengiuosi padėti arba bent jau nukreipti, kur gauti reikiamos informacijos.
 
Kas dirbant taryboje pačiai kelia didžiausią nerimą? Kodėl?
 
Visada sakiau, kad man patinka gyventi Šilalėje. Tačiau turiu pripažinti, kad ne viskas patinka, kas pastaruoju metu vyksta su mano gimtuoju kraštu. Norėtųsi ambicingesnio požiūrio į rajoną, ambicingesnių investicijų, projektų, renginių ir visa tai, kas išsklaidytų tą jausmą, kad kol kas stovime vietoje. Tai, matyt, susiję su rajono vadovo lyderystės trūkumu. Tokią pat nuomonę girdžiu iš aplinkos. Tai man kelia susirūpinimą ne tik kaip tarybos narei, bet ir kaip Šilalės gyventojai.
 
Kuo vadovaujatės balsuodama už vieną ar kitą sprendimą?
 
Visada galvoju, kaip vienas arba kitas sprendimas paveiks mūsų rajoną ir žmonių gyvenimą. Žinoma, svarbu, kad sprendimas būtų apgalvotas, logiškai ir/ar ekonomiškai pagrįstas, teisingas ir teisėtas. Tačiau mano, kaip žmogaus, indikatorius yra sąžinės ramybė ir ramus miegas. O aš miegu ramiai.
 
Sakoma, kad vienas tarybos narys yra bejėgis, jei jo nepalaikys kolegos. Tačiau toks kolegiškumas turi ir kitą medalio pusę. Kartais tenka nusižengti saviems įsitikinimams ir balsuoti taip, kaip reikia kolegoms. Galbūt pavyksta pačiai išvengti tokių susitarimų?
 
Tarybos darbo principas yra kolegialiai priimti rajonui aktualius ir svarbus klausimus. Kiekvienas tarybos narys turi skirtingą nuomonę, argumentus, įsitikinimus ir vertybes, pagaliau kiekvienas yra asmenybė. Todėl, žinoma, norint priimti sprendimą svarbus bendras ar bent jau daugumos sutarimas. Su dar aštuoniais kolegomis dirbu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje, kuri šiuo metu yra opozicijoje. Turint mažumos balsus, sunku „prasimušti“ su savo pasiūlymais, tačiau įmanoma. Sakoma, kad jei esi visiškai įsitikinęs savo žodžių tiesa – bus sunku paneigti. Šiuo principu vadovaujuosi teikdama savo pasiūlymus ir, turiu pasakyti, kad daliai jų buvo pritarta. Manau, tai geras ženklas, kad einu teisingu keliu.
 
Kokiais priimtais sprendimais labiausiai džiaugiatės ir ar daug pastangų reikėjo, kad jie būtų priimti?
 
Visada su nekantrumu laukiu, kaip už mano vieną ar kitą pasiūlymą balsuos tarybos nariai. Džiaugiuosi, kad kolegos palaikė ir pritarė pasiūlymui, kuris užtikrins naujai priimtoms penkioms Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ grupėms gauti reikalingą fizinio aktyvumo ir meninio ugdymo pamokų skaičių. Darželiui skirta 0,25 etato kūno kultūros mokytojai ir 0,25 etato meninio ugdymo mokytojai.
 
Taip pat džiaugiuosi, kad kolegos pasisakė „už“ mano pasiūlymą į Kelių priežiūros ir plėtros programą įtraukti Lakštingalų gatvę Šilalės mieste. Skirta 15 tūkst. eurų parengti šios beveik 800 metrų gatvės techninį projektą.
 
Pritarta ir dar vienam siūlymui – nuo šiol fotografai ir filmavimo paslaugą teikiantys atstovai už verslo liudijimus mokės vienodai, nors prieš tai norintieji fotografuoti mokėjo kur kas daugiau.
 
Tačiau nesuprantu, kodėl nebuvo pritarta kitam mano pasiūlymui – jauniems žmonės iki 29 metų suteikti 30 proc. lengvatą, įsigyjant verslo liudijimus bent vieneriems metams. Taip galėtume nors iš dalies padėti jauniems mūsų rajono gyventojams pradėti savo verslą.
 
Teigiamai įvertintas kartu su kolegomis Erika Gargase ir Artūru Dambrausku teiktas siūlymas Žadeikiuose įkurti naują Trečiojo amžiaus universiteto filialą ir taip sudaryti žadeikiškiams sąlygas saviraiškai, galimybę mokytis šalia savo namų. Filialas bus įsteigtas buvusioje Žadeikių pagrindinėje mokykloje – pastatas nestovės tuščias, tuo labiau, jog patalpos yra pritaikytos teikti neformalaus suaugusiųjų švietimo paslaugoms.
Šilalės rajono ugdymo įstaigose trūksta psichologų, nemažai vaikų laukia logopedų pagalbos, yra specialiųjų pedagogų poreikis. Šių sričių specialistai yra labai svarbūs mokinių ugdymo procese. Todėl su kolegomis esame pateikę pasiūlymą įsteigti mobilią minėtų specialistų komandą Šilalės švietimo pagalbos tarnyboje. Tarnyba turi reikiamas sąlygas dirbti šiems specialistams: metodinę medžiagą, darbo kabinetus, transportą vykti į mokyklas ar darželius. Tiek logopedas, tiek psichologas, tiek specialusis pedagogas dirbdami mobiliai, galėtų bent iš dalies užtikrinti specialistų trūkumą.
 
Be darbo taryboje, kokia dar veikla užsiimate?
 
Šiuo metu dirbu Komunikacijos ir informacinių technologijų skyriaus vedėja Šilalės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Esu atsakinga už įstaigos komunikaciją, projektų rengimą, įvairių protmūšių organizavimą. Intelektinius žaidimus Šilalės rajone vedu jau aštuonerius metus ir labai džiaugiuosi, galėdama prisidėti prie turiningo mano krašto žmonių laisvalaikio praleidimo.
 
Esu projekto „Negirdėti faktai apie Šilalę“ įkūrėja. Prieš dvejus metus Facebook sukūriau grupę, kurioje jau pasidalinau 350 įdomių faktų apie gimtąjį kraštą. Faktus skaito per 4 tūkst. žmonių iš 37 pasaulio šalių. Beje, šis projektas įkvėpė mane baigti gido kursus ir su bendramintėmis įkurti Šilalės gidų asociaciją.
 
Pamėgau plaukiojimą – tai mano jau ketverių metų atradimas, padedantis „nuplauti“ kasdienius rūpesčius. Be to, tai puikus sportas visam kūnui.
 
Esate ne tik politikė, bet ir žmona. Ir dar kariškio žmona. Kaip pavyksta suderinti asmeninį gyvenimą ir veiklą?
 
Džiaugiuosi turėdama supratingą vyrą. Jis dažnai palaiko draugiją įvairiuose renginiuose. Pamenu vyrą sakant, kad iki pažinties su manimi jis nė nenumanė, kad Šilalės rajone vyksta tiek daug įdomių kultūros ir sporto renginių. Tad dalyvavimas renginiuose tapo viena iš bendro  laisvalaikio praleidimų formų. Taip pat mėgstame keliauti po Šilalės kraštą. Ričardas padeda man rinkti negirdėtus faktus apie Šilalę.
 
Beje, didžiuojuosi būdama kario žmona. Man ši profesija labai vyriška, garbinga ir patriotiška. Žaviuosi karių savybėmis pasirūpinti ir saugoti ne tik valstybę, bet ir šeimą.
 
Sakoma, kad kiekvienas turime tiek laiko, kiek mums reikia, tad gal jau pavyko prisijaukinti laiką, kad viską suspėtumei?
 
Teisingas Jūsų pastebėjimas, kad visi turime tiek pat laiko – 24 valandas per parą. Šiuolaikinis gyvenimo ritmas – dinamiškas ir labai greitas. Suprantu, kad kitaip nebus. Su viena drauge pajuokaujame, kad jei dar suspėji valandose – viskas gerai. Kartais keista girdėti klausimą, o ką ten toje Šilalėje tiek galima veikti? Galiu patikinti, kad čia veiklos, o ypač galimybių saviraiškai tikrai netrūksta, reikia tik vieno paprasto dalyko – noro.
 
Kalbino
Karolina Baltmiškė