Raukšlėtalapis erškėtis – nors ir gražus, bet invazinis

Kuršių nerijos nacionaliniame parke dažnai išvysi rožiniais žiedais žydinčius raukšlėtalapius erškėčius. Nedaugelis žino, kad Kuršių nerijoje – tai invazinis augalas, kuris buvo sodinamas  kaip puikus kopų sutvirtintojas. Tačiau augalas išaugina ilgus šakniastiebius ir suformuoja didelius plotus apimančius sąžalynus, taip išstumdamas smėlynų buveinėms būdingus augalus ir su jomis susijusias gyvūnų rūšis.

Svetimžemėmis vadiname tokias organizmų rūšis, kurios į tam tikrą teritoriją pateko dėl tikslingos ar atsitiktinės žmonių veiklos ir kurios toje teritorijoje niekada neaugo. Jei svetimžemė rūšis natūralizuojasi naujoje gamtinėje aplinkoje ir sparčiai plinta į kitas teritorijas bei daro žalą vietinėms ekosistemoms – ji laikoma invazine rūšimi. 

Po tiesioginio gamtinių buveinių naikinimo, invazinių rūšių plitimas yra antra pagal svarbą šių laikų grėsmė biologinei įvairovei. Pavyzdžiui raukšlėtalapis erškėtis, plisdamas pajūrio kopų buveinėse, gana sparčiai suformuoja tankius sąžalynus, užimdamas vietinių augalų augavietes. Vietinės augalų rūšys nyksta, o kartu nyksta ir su jomis susijusios gyvūnų rūšys, nelieka smėlio kopų buveinių – naikinama biologinė įvairovė.

Raukšlėtalapis erškėtis (lot. Rosa rugosa) – krūmas, galintis užaugti iki 2 m aukščio, savaime paplitęs Rytų Azijoje. Vidurio Europoje pradėtas auginti XIX a. viduryje, o Lietuvoje XX a. pirmojoje pusėje – kaip dekoratyvus, maistinis bei vaistinis augalas. Pirmą kartą sulaukėjęs raukšlėtalapis erškėtis Lietuvoje aptiktas 1937 metais. 

Dabartiniu metu „Rosa rugosa“ randama visoje šalyje atvirose, sausų dirvožemių buveinėse, labai dažnas pajūrio kopų buveinėse. Didžiausią įtaką rūšies išplitimui turėjo tai, kad buvo sodinamas gamtoje bei plačiai auginamas želdynuose.

Kokią grėsmę krelia aukšlėtalapis erškėtis? Pajūrio kopose augantys ir smėliu užpustyti raukšlėtalapiai erškėčiai lengvai atželia, nustelbia visą kitą augmeniją. Erškėčio vaisius noriai ėda šernai, lesa paukščiai, todėl  sėklos paskleidžiamos dideliais atstumais. Dabartiniu metu įvairaus ploto erškėčių sąžalynai yra išsibarstę po visą Kuršių neriją. 

Europos šalyse, kuriose raukšlėtalapis erškėtis labai išplitęs ir kenkia pajūrio buveinėms, buvo išbandyti įvairūs naikinimo metodai: antžeminės dalies pjovimas, kasimas, ganymas, cheminių priemonių naudojimas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ragina vietos gyventojus ir poilsiautojus prisiskinti erškėčio žiedlapių, kurie naudingi sveikatai, grožio procedūroms, skanioms arbatoms pasiruošti ir taip prisidėti prie erškėčio gausos reguliavimo. 

VSTT inf.