Rasa Vitkauskienė: „Nelikime abejingi vieni kitiems“

Spalio 10 d., minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, Alytaus rajono savivaldybės darbuotojai prisijungė prie „Jaunimo linijos“ inicijuotos akcijos „Žalia šviesa gyvenimui“ – į darbą atėjo vilkėdami palaikymo – žalios – spalvos drabužiais. Tai svarbi žinia, kad kalbėti apie emocinę sveikatą būtina, kad reikia padėti sau ir kitiems, o pagalbos ranka – visuomet yra šalia. Daugų Vlado Mirono gimnazijos psichologė Jolanta Dimšienė tvirtina, kad nors apie emocinę sveikatą kalbama vis drąsiau, o pagalbos prieinamumas – didesnis, tačiau psichikos sveikatai dėmesio niekada nebus per daug.

„Kai žmogus laimingas, šypsosi, su juo bendrauti ir būti gera, tačiau, kai psichologinė sveikata susvyruoja, kažkodėl daugelis jo šalinasi, vengia. Tai turėtų būti ženklas mums visiems, kad kaip niekad svarbu dabar prieiti, pakalbinti, išgirsti, išklausyti ir padėti arba nukreipti tinkama linkme. Kaip tik todėl šiandien žalia spalva pasipuošusi mūsų savivaldybės bendruomenė siekia skleisti žinią, kad nebūtume abejingi vieni kitiems. Ypač mes esame reikalingi mūsų jaunajai kartai, kuri dar gyvenimo neužgrūdinta, kuri dar mokosi būti atspari psichologinę sveikatą veikiančioms aplinkybėms. Pastebėkime, išgirkime, supraskime ir padėkime. O ši „Jaunimo linijos“ akcija tegul įkvepia mus visus prisidėti prie geros emocinės sveikatos“, – sako Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė.

„Žalia šviesa gyvenimui“ – tai „Jaunimo linijos“, kuri jau 33-ejus metus 24 val. per parą 365 dienas per metus teikia emocinę paramą jaunimui ir padeda jiems susidoroti su gyvenimo iššūkiais, inicijuota akcija, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į psichinę sveikatą.

Socialinė akcija, kviečianti vilkėti žaliai, neša itinsvarbią žinutę: „uždek žalią šviesą gyvenimui – rūpinkis savo ir kitų emocine sveikata“.

Nuo emocinės sveikatos priklauso ir mokymosi rezultatai

Psichologė J. Dimšienė turi ilgametę patirtį dirbant su jaunimu mokykloje. Pasak jos, emocinė sveikata gali daryti didelę reikšmę ir mokymosi rezultatams.

„Jeigu vaikas mokykloje jaučiasi gerai, jis labiau savimi pasitiki, save realizuoja, ir jo mokymosi rezultatai yra geresni. Tačiau, jeigu į mokyklą eis su baime, nepasitikėjimu, patirs stresą, tai gali turėti įtakos jo mokymosi kokybei. Yra nemažai pavyzdžių, kai, pasitelkus psichologinę pagalbą, dirbant su sunkumų patiriančiu mokiniu – vaikas atsiskleidžia“, – sako psichologė J. Dimšienė.

Ji pabrėžia, kad tėvų vaidmuo, gerinant vaiko emocinę savijautą, yra neatsiejamas, todėl labai svarbu, kad jie norėtų bendradarbiauti su pagalbą vaikui teikiančiu specialistu.

„Tėvai yra artimiausia aplinka, tad labai svarbu, kad, sprendžiant problemas, vaikas gautų palaikymą ir pagalbą. Kuo vaikas mažesnis, tuo svarbesnis darbas su jo tėvais. Su vyresniais, kurie ateina dėl asmeninių problemų, santykių su klasės draugais, šeimoje, dėl meilės reikalų, galima dirbti ir individualiai“, – sakė psichologė.

Gimnazijoje dirbanti specialistė atkreipė dėmesį į dažniausiai pasitaikančias tendencijas – vaikus ir jaunuolius neramina santykiai su bendraamžiais, tėvais, o mokytojams rūpi, kaip suteikti pagalbą emocinių sunkumų patiriantiems ugdytiniams, kaip juos sustiprinti, paskatinti, kas jiems padėtų geriau jaustis.

Prašyti rajono gimnazijose dirbančių psichologų pagalbos, sprendžiant emocinės sveikatos problemas, gali ne tik mokiniai ir mokytojai, bet ir vaikų tėvai dėl vaikams ir su vaikais kylančių sunkumų.

Padeda atrasti kryptį

Pasak psichologės, šiuolaikinis gyvenimo tempas nešykšti situacijų jaunuoliams, kai jie gali pajausti nestabilų pagrindą po kojomis. Vieni tokių atvejų – kai tampa per sunku mokytis pagal bendrąją mokymo programą arba reikia pasirinkti profesiją.

Būtent todėl, pasak psichologės J. Dimšienės, ypač svarbu nebijoti tėvams kreiptis pagalbos į specialistus, kad būtų įvertinti vaiko gebėjimai.

„Deja, vis dar tenka susidurti su nemažu pasipriešinimu, kai siūlome tėvams vykti į Alytaus miesto pedagoginę psichologinę tarnybą, kad būtų įvertinti mokinių gebėjimai. Tačiau turime ir gražių pavyzdžių, kai nustačius, kad vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, pritaikius jam ugdymosi programą, jis patiria mažiau streso ir save gali realizuoti kitose veiklose (mene, sporte), kur pasiekia gražių rezultatų“, – sako ugdymo įstaigos psichologė.  

Ji atkreipė dėmesį, kad nemažą stresą patiria jaunuoliai artėjant profesijos pasirinkimo laikui. „Būtent todėl 10-oje klasėje mokiniams padedama pažinti jų stipriąsias ir silpnąsias gebėjimų puses, kad jie galėtų lengviau planuoti savo profesinę karjerą, pasirinkti mokymosi dalykus, egzaminus. Kai turi viziją, ko nori, ir sieki tikslo – patiri mažesnį stresą. Blaškantis streso bus daugiau ir negalėsi tinkamai savęs realizuoti“, – sako psichologė J. Dimšienė.

Svarbu dienotvarkė, laisvalaikis ir galimybės savirealizacijai

Pašnekovė pabrėžia, kad emocinei sveikatai didelės reikšmės turi dienos ritmas, mėgstamos veiklos, todėl svarbu turėti dienotvarkę, turiningą laisvalaikį ir galimybę save realizuoti.

„Nemažai laiko jaunuoliai praleidžia prie ekranų, o tai nėra ta priemonė, kuri prisideda prie jų geros sveikatos. Todėl mes turime pateikti jiems alternatyvų ir pasiūlyti, kur jie galėtų save geriau realizuoti. Būtent popamokinė veikla, būreliai, aktyvi veikla, sportas, menas, kiti užsiėmimai yra labai svarbu jauno žmogaus ugdymui ir jo stipriųjų pusių paieškai. Emocinei sveikatai labai svarbu patirti sėkmę ir geras emocijas“, – sako psichologė J. Dimšienė.

Dėmesys – kiekvienam vaiko išgyvenimui

J. Dimšienė pastebi, kad psichologų klientai jaunėja. Jeigu anksčiau psichologinę pagalbą teikti pradėdavo paaugliams, dabar jau ir ikimokyklinio amžiaus vaikams bei jų tėvams.

„Matome, kad jau ir mokykliniame amžiuje yra vaikų, kurie serga depresija, turi adaptacijos sutrikimų – tai raudona šviesa, į kurią mes turėtume reaguoti. Ką turėtume daryti? Visų pirma – nebūti abejingi jauno žmogaus savijautai. Turėtume pastebėti verkiantį vaiką. Privalumas – nedidelės bendruomenės, mokyklos, nes jose kiekvienas vaikas būna pastebėtas. Tenka dirbti ir su didesnių mokyklų mokiniais, labai gaila, bet jose mokinių srautai yra dideli, todėl mokytojai tiesiog nepajėgūs pastebėti visų. Taip pat turime būti dėmesingesni ir nenumoti ranka, jeigu vaikas išsako savo nuoskaudas ir kalba apie problemas namuose. Turime reaguoti į kiekvieną vaiko nusiskundimą“, – sako psichologė.

Pagalba – ne tik mokyklos psichologo kabinete

Nors požiūris į emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą keičiasi, daugėja besikreipiančių į psichologus, J. Dimšienė pastebi, kad vis dėlto ateiti pas mokyklos psichologą mokinių tėvai ir ypač didesni vaikai dažnai vengia, nes baiminasi būti pamatyti. Individualiai besikreipiančių į ją mokinių nėra daug. Pavyzdžiui, Daugų gimnazijoje, kurioje mokosi daugiau nei 200 mokinių, per metus pagalbos patys kreipiasi 7–10 vaikų, didžioji dauguma vaikų, gaunančių pagalbą yra nukreipti klasės auklėtojų, mokytojų arba pagalba rekomenduota gimnazijos Vaiko gerovės komisijoje. Pasak psichologės, taip yra būtent dėl baimės būti pamatytiems bendraamžių.

Todėl rajono mokiniams, taip pat ir suaugusiems psichologinę pagalbą bei konsultacijas galima gauti ne tik mokyklos psichologo kabinete, bet ir Alytaus miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, Pirminės sveikatos priežiūros centre, Visuomenės sveikatos biure, kaimo bendruomenėse.

Kad ir kaip dabar jautiesi, žinok, kad „Jaunimo linija“ gali tau padėti – savanoriai budi visą parą ištisus metus, kad nė vienas nebūtų paliktas vienas!

Jaunimo linija 0 800 28888

Kad nė vienas skambutis neliktų praleistas, paremti „Jaunimo liniją“ galite čia: https://jaunimolinija.lt/kasmenesine-parama/

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus inf.