Prioritetas – žemaičių kalbos ir žemaičių savimonės ugdymas

Metų sandūra – įprastas laikas ne tik apžvelgti nueitą kelią, nuveiktus darbus, bet ir surikiuoti idėjas, pasverti jėgas, įvertinti sumanymus ir nubrėžti gaires naujam etapui. Seimo laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė dalijasi mintimis, kokia kryptimi savo darbą šiais metais suks jos vadovaujama Seimo narių žemaičių grupė.

„Kaip ir anksčiau, taip ir šiais metais, manau, tęsime glaudų bendradarbiavimą su Žemaičių kultūros draugija (ŽKD), padėsime ir talkinsime sprendžiant įvairius klausimus, susijusius su žemaičių kalbos, žemaičių regiono, žemaičių kultūros statusu ir įtvirtinimu. Taip pat aktyviai skatinsime jau puikiai startavusį Žemaitijos regiono savivaldybių vadovų bendravimą ir bendradarbiavimą, sprendžiant būtent šio krašto problemas“, – kalbėjo Seimo narė.

Tarpušvenčiu R. Šalaševičiūtė susitiko su praėjusiais metais Žemaičių kultūros draugijos pirmininku tapusiu prof. Algirdu Žebrausku ir aptarė veiklos planus. Susitikime pasidalinta mintimis, kaip organizuoti Seimo laikinosios žemaičių grupės, kurios veikloje šiuo metu dalyvauja 25 nariai, ir ŽKD bendradarbiavimą. Sutarta, kad ir toliau intensyviai bus dirbama, įgyvendinant 2020 m. Žemaičių kongreso rezoliuciją dėl žemaičių kalbos, Žemaitijos regiono įteisinimo, išsaugojimo ir integravimo.

ŽKD pirmininko nuomone, labai svarbu, bendradarbiaujant su parlamentine žemaičių grupe, dėti pastangas, kad būtų įteisinti Telšiai kaip Žemaitijos istorinio etnografinio regiono sostinė, ir siūlė surengti konferenciją, kurioje būtų aptariama regionų Lietuvoje svarba ir reikšmė. Jis informavo apie ŽKD ketinimus parengti ir išleisti Žemaitijos istorijos vadovėlį mokykloms, žemaičių kalbos ir rašybos mokomosios medžiagos, metodinių priemonių švietimo įstaigoms leidybą, Žemaitijos simbolių naudojimą, etninės žemaičių kultūros saugojimą, puoselėjimą ir sklaidą.

Susitikime sutarta, kad, paremiant parlamentinei žemaičių grupei, bus organizuojamas Žemaitijos istorinio etnografinio regiono heraldikos (herbų, vėliavų, antspaudų) atnaujinimas, atsižvelgiant į naujus Lietuvos heraldikos komisijos reikalavimus.

Rimantė Šalaševičiūtė išreiškė pritarimą ŽKD veiklos programai bei informavo apie tęsiamus bei planuojamus parlamentinės žemaičių grupės darbus. Ir toliau nenuleidžiant rankų, nors būta ilgų ir sudėtingų diskusijų, bus sprendžiami Žemaitijos regiono, žemaičių kalbos įteisinimo klausimai, viliamasi, kad išjudės Žemaičių greitkelio pavadinimo įteisinimo procesas, dėmesio pareikalaus ir Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 90-mečio paminėjimas.

Numatoma daug įdomių ir Žemaitiją, jos įžymius žmones garsinančių iniciatyvų: kasmetiniai geriausios Žemaitijos švietimo įstaigos rinkimai, žemaičių kalbos ugdytojų pagerbimas, Žemaitijos turizmo klasterių forumas, atviras Žemaitijos žvejų čempionatas, skirtas žuvininkystės pradininko – Mykolo Kazimiero Girdvainio artėjančio (2024 m.) mirties 100-mečiui paminėti, Bočių dienos Žemaitijoje įteisinimas ir paminėjimas, naujų gatvių pavadinimų, skirtų iškiliems žemaičiams, Žemaitijos mietuose ir gyvenvietėse inicijavimas.

„Svarbu ne tik numatyti daug reikšmingų darbų, bet ir suburti žmones jiems įgyvendinti. Smagu matyti, kaip pastaraisiais metais kyla žemaičių savimonė, noras kalbėti protėvių kalba, domėtis savo krašto istorija, puoselėti kultūrą. Tai mūsų, žemaičių, stiprybė, iš čia turime semtis jėgų ir išminties“, – pažymėjo Seimo laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.

Lina Dijokienė

Straipsnis paskelbtas laikraštyje „Telšių žinios“