Priešmokyklinis ugdymas: pasirinkimas tarp darbo su vaikais ir vertinimo aprašų surašymo?

„Rugpjūčio 24 d. buvo patvirtinta priešmokyklinio ugdymo programa, kuri sukėlė daug nerimo ir, sakyčiau, didelę sumaištį, nes pagal švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės įsakymą ji turi būti realizuojama nuo rugsėjo 1 dienos“, – teigia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.

Siekta gero

Kaip teigia priešmokyklinio ugdymo programos atnaujintojas Sergejus Neifachas, atnaujinant programą siekta paskatinti gerus priešmokyklinio ugdymo pokyčius, labiau orientuojantis į kiekvieną vaiką, suteikiant jam galimybę anksčiau pradėti ugdymosi procesą, nes  priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas nuo penkerių metų amžiaus. „Jei pastebima, kad vaiko raidai, jo gebėjimų plėtrai  papildomai reikėtų dar vienerių metų,  įvertinus jo kompetencijas vaikas galės tęsti priešmokyklinį ugdymąsi antrus metus. Tačiau tai nereiškia, kad vaikas ugdosi dvejus metus.  Nustatyta priešmokyklinio ugdymo trukmė – vieneri metai, bet esant poreikiui gali būti pratęsta iki dvejų“, – atnaujintą priešmokyklinio ugdymo programą apibūdina Sergejus Neifachas.

Kaip teigiama programoje, ja siekiama atliepti 5–6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis Programoje numatytas kompetencijas.

Atnaujinta priešmokyklinio ugdymo programa orientuota į septynias kompetencijas: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, socialinė emocija ir  sveikos gyvensenos.

Programa turi būti įgyvendinama vadovaujantis žaismės, sąveikos, įtraukties, socialinio kultūrinio kryptingumo,  integralumo, kontekstualumo  principais.

Pedagogams sukėlė sumaištį

Tačiau, kaip sakome, neretai gerais norais ir kelias į pragarą grįstas. Tad atnaujinta priešmokyklinio ugdymo programa buvo toli gražu sutikta ne pačiomis geriausiomis emocijomis, išsiliejančiomis socialiniuose tinkluose. „Nėra tęstinumo. Didelis atotrūkis nuo to, ką siūloma veikti su priešmokyklinukais ir ko reikalaujama pirmoje klasėje. Tėveliai paskui samdo korepetitorius, vaikai stresuoja, nes atėjus į pirmą klasę vaikui iškart tenka labai didelis krūvis. O jei dar ranka nelavinta, ar sėdėti suole nepratęs“, – svarsto viena pedagogė.

„Vaikai labai judrūs, nesukaupia dėmesio. Darbe aš remiuosi kai kuriomis „Opa pa“ temomis ir siūlymais, bet jas sunkiai sekasi susieti su nauja programa, – dalijasi kita pedagogė. – Projektines veiklas su priešmokyklinukais ir pagal seną programą darydavome. Tačiau dabar toks jausmas, kad kas savaitę reikalingas vis naujas projektas. Nežinau, labai labai sunku. Laisvo laiko pačiai ir šeimai  visiškai nelieka“

„Su tokia programa grupėje ne vienam mokytojui dirbti. Pavyzdžiui, jei užduotis statyti statinį, jį išmatuoti, suskaičiuoti, kiek detalių reikėjo, tik nusisuki minutei ir vieni vaikai jau nebedaro. Po truputį judam į priekį, bet programa pateikta skubotai, programos siūlomo priemonių paketo daugelis neturime ir turbūt ilgai gal dar neturėsime. Ar neatrodo, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti programą, reikėjo ne tik ją atnaujinti, bet prieš pradedant įgyvendinti reikėjo pedagogus jai parengti, padėti ugdymo įstaigoms apsirūpinti priemonėmis“, – tai dar vienas pedagogės pamąstymas, pasidalintas socialiniuose tinkluose, nes keliant aukštesnius reikalavimus pedagogams, atrodo visiškai nepagalvota, kad grupėje ne keli, o 18–20 vaikų, su kuriais dirba vienas pedagogas.

„Programa gal ir gera, bet ji labai skubotai pateikta, nei ugdymo įstaigos, nei pedagogai jai neparuošti“, – dar vienos priešmokyklinio ugdymo pedagogės nuomonė.

„Kodėl kilo pedagogų sumaištis? Pirma, vietoj penkių kompetencijų, kurios dera, kad ugdytųsi ugdytiniai, numatytos septynios kompetencijos. Viena jų susijusi su skaitmeninimu, o tam reikalingos priemonės, kurių dažna ugdymo įstaiga, užsiimanti priešmokykliniu ugdymu, neturi. Taigi net šiuo atžvilgiu programai nesiruošta. Mokytojai – ne kūlverstukai, kurie verstųsi kūliais., kad tą programą įgyvendintų, nes ji pateikta ne laiku. Turėtų būti pereinamais laikotarpis. Todėl, manau, programą reikėtų atidėti vėlesniam laikotarpiui, duodant laiko mokytojams ir ugdymo įstaigoms pasirengti, o nevarant streso, kurio šiandien ir taip daugiau nei paprastai“, – pedagogų nuomonę palaiko Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė.

Baugina vertinimas

Ir dar pedagogų vienas baubas – ant popieriaus išguldomas vaikų vertinimas, kuris, kaip teigiama, „svarbi ugdymo proceso dalis, leidžianti vaikui teikti savalaikę veiksmingą pagalbą, tikslingai skatinanti vaiko raidą, padedanti efektyviai modeliuoti kasdienę ugdymo(si) praktiką, visais ugdymo(si) etapais. Priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi rezultatai – asmens savybių, vertybinių nuostatų ir kompetencijų ugdymo(si) pasiekimai.“

„Turime pildyti romanus, bet kodėl? Su tėvais matausi kasdien ryte ir vakare. Ir kasdien bendraujame. Aptariame, kas vaikui sekasi, o kas ne“, –  dar vienos pedagogės atsiliepimas apie programą ir joje numatytą vaiko vertinimo aprašą, nes, kaip rašoma programoje, „pereinama nuo visiems vaikams taikomos prie personalizuotos (suasmenintos) vertinimo kultūros. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais“.

Kaip teigia pedagogai, tokiam vertinimui surašyti per mėnesį pridedamos vienos nekontaktinės valandos, nes anksčiau buvo skiriamos trys, o dabar keturios  nekontaktinės valandos, neužtenka. Juo labiau, kad programa reikalauja, jog vertinimas būtų atliekamas 2–3 kartus per mokslo metus. Tad ne vienas pedagogas liūdnai užsimena, kad aprašai bus pildomi „copy-paste“ būdu. Tik kam toks vertinimo aprašas naudingas? Vaikui ar tikrintojams?.. O jei tik tikrintojams, gal vis tik galų gale aukščiau stovintiems reikia išmokti pasitikėti su vaikais dirbančiais pedagogais, o ne tuo, kas surašyta popieriuje? Ir jei jau raginama vertinti kiekvieno vaiko kompetencijas, gal vis tik vertėtų pamąstyti ir apie grupių dydį ar su ja dirbančių specialistų skaičių?

„Vertinimo aprašams surašyti laiko praktiškai kaip ir nėra skiriama. Vadinasi, priešmokyklinio ugdymo pedagogai tai turės daryti savo laisvu laiku, – teigia  Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė. – Neturėtų būti apsunkinamas darbas  mokytojams, kad jiems nereikėtų dirbti daugiau nei numatyta darbo sutartyje. Tačiau atnaujinta programa, kuri, mano manymu, yra visiškai neprisijaukinta,  nes pirma patvirtinta, o tik paskui rengiami mokymai, verčia pedagogus darbui naudoti  savo laisvą laiką. Ir sunku pasakyti, ar vaikai iš to turės naudos, nors, kaip teigiama programoje, jos tikslas– atsižvelgiant į kiekvieno vaiko patirtį, galias, ugdymo poreikius, vadovaujantis humanistinėmis, demokratinėmis vertybėmis, užtikrinti palankias asmenybės raidos ir ugdymo sąlygas, padėti pasirengti sėkmingai pradėti mokytis mokykloje.“

Karolina Baltmiškė

ŠMSM nuotr.