Plungė – žemaitiškumo, verslo ir turizmo kraštas

Apie Plungės rajoną, jo indėlį į Žemaitijos ekonominę plėtrą, turizmo puoselėjimą, žemaitiškumo įtaką krašto plėtrai kalbamės su Plungės rajon meru Audriumi Klišoniu.

Plungės rajono meras Audrius Klišonis matuojasi „Klumpės“. Šis paminklas įamžina Plungės kultūros centro kolektyvą „Suvartukas“.

Gerbiamas mere, Plungės rajonas ir Žemaitija – neatsiejami dalykai, tad, kokią įtaką regiono plėtrai turi ar gali turėti žemaitiškumas ir Žemaitijos istorija?

Iš tiesų Plungė – savivaldybė pačiame Žemaitijos centre. Tiek mieste, tiek visame rajone stiprios kalbos, elgsenos, papročių tradicijos. Esame žemaitiškumo lopšys ir visos Žemaitijos kultūros centras, tuo labai didžiuojamės ir vertiname.

Prestižiniai „Auksinio fenikso“ apdovanojimai

Manau, reikia skirti dar didesnį dėmesį žemaičių kalbos išlaikymui ir tolimesniam jos propagavimui.

Galbūt sulaukiate ir Seimo laikinosios žemaičių grupės pagalbos, sprendžiant regionui svarbius klausimus? Ir kokios pagalbos, Jūsų manymu, reikėtų?

Glaudžiai bendradarbiaujame su Seimo žemaičių grupe, už tai noriu ypatingai padėkoti šios grupės pirmininkei Rimantei Šalaševičiūtei. Praėjusiais metais Plungėje organizavome parodą „Ką gamina žemaičiai?“, sulaukėme didelio šios Seimo narių grupės palaikymo. Parodėme, koks mūsų regionas stiprus, kuo esame įdomūs ne tik sau, bet Lietuvai ir pasauliui, ką išskirtinio gaminame.

Su Seimo grupe turėjome keletą susitikimų dėl žemaitiškumo puoselėjimo. Manau, kad šioje plotmėje galima sėkmingai kartu pasidarbuoti.

Esu dėkingas Seimo žemaičių grupei dėl 2021-ųjų paskelbimo Vytauto Mačernio metais. V. Mačernio kūryba reikšminga ir įsimintina ne tik Žemaitijai, bet ir visai Lietuvai.

Temų bendravimui su Seimo žemaičių grupe išties nemažai, deja, reikia pasakyti ir tai, kad kartais kai kurie Seimo žemaičių grupės nariai užsiima ne vien tik žemaičių telkimu. Atskirais atvejais savivaldybės yra kiršinamos tarpusavyje. Pavyzdžiui, keletą metų Plungės savivaldybė kovojo su įvairiomis institucijomis, kad būtų išsaugotas Žemaitijos nacionalinis parkas. Nesinorėtų, kad tokie ar panašūs atvejai pasikartotų. Turime ieškoti, kas žemaičius telkia, o ne skiria.

Kokias plėtros kryptis renkasi Plungės rajonas ir kuo tai svarbu regiono plėtrai?

Plungės miestas ir savivaldybė turi stiprius atramos taškus daugelyje sričių. Esame puiki pramoninė savivaldybė, kurioje vystoma daug verslo šakų. Maisto perdirbimo, ypač – žuvies produktų, pramonė stipri ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Stipri ir metalo apdirbimo pramonė, baldų gamyba. Šios ir kitos veiklos generuoja pajamas ne tik savivaldybės biudžetui, bet ir valstybės biudžetui.

Su Plungės garbės piliečiu maestro Stasiu Domarku (antras iš dešinės).

Kaip jau minėjau, Plungė yra Žemaitijos kultūros centras, didžiuojamės, kad turime daug puikių kultūros specialistų, taip pat – geriausiu Lietuvoje pripažintą Plungės kultūros centrą. Džiaugiamės puikiu savivaldybės meno mokyklų darbu, taip pat Žemaičių dailės muziejumi, fantastine biblioteka. Šie židiniai taip pat telkia išlaikyti žemaitiškumą, savitumą.

Be jokios abejonės, akis ir širdį džiugina gamta. Plungės rajono savivaldybės teritorijoje yra Žemaitijos nacionalinis parkas, kuris savaime yra didelė duotybė ir didelė vertybė. Pramonė, kultūra, gamta – trys pagrindinės šakos, į kurias remiasi Plungė.

Kalbant apie regioną šiuo laikmečiu žmogui vykti į darbą 20, 30 ar net 50 kilometrų nebėra didelė kliūtis. Jeigu kaimyninių savivaldybių gyventojai Plungėje randa veiklos pagal savo išsilavinimą, kvalifikaciją ar lūkesčius, tai suteikia galimybę jiems gauti garantuotą darbo vietą ir garantuotas pajamas.

Kokius projektus savivaldybė įgyvendina pastaraisiais metais ir kaip sekasi įveikti kylančius iššūkius?

Didžiausi pasikeitimai, kurie pastaruoju metu vyksta Plungėje, susiję su tikslinės teritorijos projektais. Keičiasi miesto veidas. Šiemet baigsime įgyvendinti tikslinės teritorijos projektus, paskutinis iš šios serijos – Plungės jūros pakrantės sutvarkymas. Turėsime gražiai sutvarkytą pakrantę, plungiškiai galės labiau draugauti su vandens telkiniu, kurį švelniai vadina Plungės jūra. Miesto centrinė ašis taip pat graži, patraukli, patogi žmonėms su negalia, tėveliams, kurie vežioja vaikus vežimėliais, dviratininkams, su universalaus dizaino elementais.

Plungės Babrungo rekonstrukcija.

Šiuo metu esame užsiėmę sprendiniais, kurie turės įtakos Plungės ateičiai – savivaldybėje patvirtinome studiją dėl pramonės parko plėtros. Studija apims 86 ha teritoriją, kurią su Seimo, Vyriausybės bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pagalba tikimės įveiklinti. Norime tas stiprybes, kurias turime, dar labiau sustiprinti dėl didesnio tvarumo ir stabilumo savivaldybei, regionui ir valstybei.

Iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybė, tai – žemės klausimai. Norėtųsi, kad savivalda dėl žemės naudojimo turėtų daug daugiau savarankiškumo, nei turi šiuo metu.

Daug kalbų ir pamąstymų sukelia švietimo sistema: tūkstantmečio mokyklos, įtraukusis ugdymas, švietimo įstaigų tinklas. Ką apie tai manote ir kokie pokyčiai laukia Plungės rajono?

Švietimo tinklo pertvarka – tęstinis veiksmas, ne vienkartinis aktas, nes tenka reaguoti į besikeičiantį moksleivių ar vaikų, lankančių darželius, skaičių. Tinklo pertvarka Plungės savivaldybėje buvo pradėta prieš kelerius metus, šiuo metu esame viena iš tų savivaldybių, kuri optimaliai naudoja esamas švietimo įstaigas. Pastebima tendencija, kad moksleivių skaičius savivaldybėje nežymiai mažėja, tačiau yra ir malonių rūpesčių, nes darželiuose vaikų skaičius auga!

Naujos darželio grupės Kuliuose atidarymas.

Pastebime, kad į Plungę grįžtama gyventi iš užsienio, jei tai jaunos šeimos – tai grįžta su mažaisiais mūsų šalies piliečiais, kuriems reikia įkurti naujas darželio grupes. Per keletą metų esame įkūrę 7 ar 8 naujas grupes darželiuose, tačiau viso vaikų, norinčių lankyti darželius, poreikio dar netenkiname. Taigi, dėl vaikų darželių grupių plėtros turime galvos skausmų, tuo klausimu intensyviai dirbame ir tikimės Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos palaikymo.
Dėl tūkstantmečio mokyklos kyla nemažai klausimų. Kaip nesukurti dviejų greičių švietimo įstaigų? Vaikas, kokioje įstaigoje besimokytų, turi gauti žinių, nes reikalavimai per egzaminus bus visiems vienodi.

Pasisakome už mokyklų bendradarbiavimą, kad būtų galima maksimaliai išnaudoti mokyklų turimus resursus, laboratorijas ir pan., taip pat – ir pedagogų potencialą.

Nuo naujų mokslo metų Plungės rajone sujungsime dvi mokyklas – Platelių gimnaziją ir Šateikių pagrindinę – į vieną – Liepijų – mokyklą. Tiesa, nepaminėjau, jog turime rūpesčių dėl vadovų atrankos konkursų. Norėtume, kad savivaldybė čia turėtų didesnę įtaką, nes dabartinis atrankos modelis nėra efektyvus.

Jūsų manymu, ar švietimo klausimai neturėtų būti sprendžiami regiono mastu?

Taip, manau, iš dalies tai turėtų būti daroma, nes švietimas – ne tik jaunimo ugdymas iki brandos atestato įteikimo, tai apima ir profesinį mokymą. Glaudžiau bendradarbiaujant regione būtų galima pasiekti geresnių rezultatų.

Savivaldybė – tai gyventojų jungtis su centrine valdžia ir jos priimamais sprendimais. Kaip pavyksta įtraukti į savivaldybės plėtrą gyventojus ir bendruomenes?

Šiuo metu savivaldybėje veikia 24 bendruomenės. Jų aktyvumas nevienodas. Kur bendruomenės aktyvios, ten matome ir gerus veiklos rezultatus. Esant tai pačiai teisinei bazei veiklos rezultatai atskirose grupėse būna labai skirtingi.
Akivaizdu, kad bendruomenių veikloje dalyvauja patys aktyviausi mūsų savivaldybės gyventojai. Savivaldybė remia bendruomenes, prisidėdama prie jų projektų įgyvendinimo, kad bendruomenių narių poreikiai būtų patenkinti.

Plungės rajono bendruomenių sąskridyje

Įsibėgėjo vasara – poilsio ir kelionių metas. Ką patartumėte aplankyti – pamatyti, patirti, paragauti Plungės rajone?

Išties turime ką parodyti Plungės rajone. Kviečiame į Šaltojo karo muziejų, antrą pagal užsienio turistų lankomumo srautus Lietuvoje, taip pat Žemaitijos nacionalinį parką, turtingą savo ekspozicijomis. Daug ką vilioja nuostabus Platelių ežeras, jo pakrantės su išpuoselėtomis kaimo turizmo sodybomis. Kviečiame į Žemaičių dailės muziejų, kuris veikia rekonstruotuose ir restauruotose kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose su autentiškais baldais, paveikslais, skulptūromis, įvairiais muziejiniais eksponatais. Prie rūmų turime fantastinį parką, jame – unikalią ir, mano subjektyvia nuomone, pačią gražiausią Lietuvoje biblioteką, veikiančią buvusio dvaro laikrodinės-oranžerijos komplekse. Turime nemažai entuziastų, kurie visais metų laikais Plungėje organizuoja daug puikių kultūros, sporto renginių. Tiesiog pasitelkę internetą atsiverskite mūsų savivaldybės, kultūros centro, muziejaus, bibliotekos svetainėse renginių kalendorius ir neabejotinai rasite daugybę pasirinkimų, kur turiningai ir maloniai praleisti laiką Plungės rajone.

Oginskio dvaras

Nacionalinė ekspedicija Plungėje

Himno giedojimas senamiesčio aikštėje.

Tradicinės teniso varžybos Mero taurei laimėti.