Per pandemiją menininkė Vilnių iškeitė į Atėnus ir save atrado pedagogės darbe

Gintarė Stokonytė

„Nuo pat mokyklos laikų visada skyriau dalį savo laiko savanorystei. Prieš keletą metų, pandemijos metu, išvykusi iš Vilniaus į Atėnus, Graikiją, pradėjau savanoriauti kūrybinėje lituanistinėje mokykloje „Giliukai“. Ši nauja mokytojavimo patirtis apvertė mano gyvenimą“, – teigia menininkė Gintarė Stokonytė.

Šiandien menininkė gyvena tarp Vilniaus ir Graikijos. Pasak Gintarės, skrydis trunka tik tris valandas – iš Vilniaus automobiliu iki pajūrio nuvykti užtrunka ilgiau. Lituanistinėje mokykloje menininkė pasirinko vaikus mokyti kalbos per kūrybiškumo veiklas ir užduotis. Iš pradžių ji nerimavo, ar kūrybiškumas įtrauks vaikus, tačiau šiandien mokytoja džiaugiasi sunkaus savo ir kolegų darbo vaisiais – kūrybinę lituanistinę mokyklą „Giliukai“ lanko ne tik Graikijoje gyvenantys lietuvių vaikai, bet ir mokiniai iš 10 skirtingų šalių.

Kūrybiškai žiūrėti į kalbos mokymą

Lituanistinėje mokykloje Gintarė savo pamokų nevadina pamokomis, labiau susitikimu. Vaikai atlikdami kūrybines užduotis turi įvardyti priemones ir procesą lietuviškai. „Taip vaikai išmoksta naujų lietuviškų žodžių, juos prisimena ir tarpusavyje bendrauja. Kūrybiniame procese tarp vaikų lietuvių kalba liejasi laisvai. Mano tikslas yra vaikus skatinti kūrybiškai mąstyti, ne tik išmokti kalbos“, – teigia kūrybiškumą ugdančių pamokų sumanytoja ir įgyvendintoja G. Stokonytė.

Trečius metus vasarą Gintarė dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vykstančiose Lituanistinėse studijose, kuriose susitinka su užsienio lituanistinių mokyklų mokytojais bei Baltistikos centrų vadovais. „Šių studijų metu atsiranda papildomas įkvėpimas ir noras kokybiškai žiūrėti į pedagogo darbą, perteikti naujausią ir aktualiausią medžiagą vaikams, kūrybiškai ir profesionaliai mokyti lietuvių kalbos. Praėjusiais metais Lituanistinės studijos mane paskatino įstoti į antrą magistrantūrą. Prieš mėnesį baigiau dailės terapijos magistrantūros pirmą kursą“, – sako menininkė.

Svarbi misija – svetur išsaugoti kalbą

Šiuo metu pasaulyje yra 248 neformalios lituanistinės mokyklos, jų skaičius kasmet auga. Tokiose mokyklose mokosi daugiau nei 9 tūkst. mokinių, dirba daugiau kaip 1000 mokytojų. Jau šešerius metus VDU kviečia užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus į Lituanistines studijas. Pasak studijų organizatorės, VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovės Vilmos Leonavičienės, šie mokytojai yra įkvepiantys herojai. „Jie savo vasaros atostogas iškeičia į studijas Vilniuje, nuo ryto iki popietės dalyvauja paskaitose ir ekskursijose, užmezga tarpusavio kontaktus. Gimsta naujos draugystės ir projektai, o mus žavi mokytojų istorijos ir jų profesinės transformacijos. Tai meilės emigrantės, nublokštos į Braziliją, Puerto Riką ar Norvegiją, diasporos lietuviai, kelis dešimtmečius gyvenantys svetur, darbo dienomis dirbantys biuruose, laboratorijose, o sekmadieniais savanoriaujantys lituanistinėse mokyklose. Jų svarbi misija – padėti išvykusių lietuvių vaikams išsaugoti lietuvių kalbą“, – pasakoja V. Leonavičienė.

Šiuo metu V. Leonavičienė taip pat organizuoja Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus VDU Švietimo akademijoje Vilniuje. Ji pastebi, kad pastaraisiais metais europiečiai pradeda mokytis savo kaimyninių šalių kalbų. Prieš kelerius metus pati Vilma išvyko į Vroclavo universitetą Lenkijoje, kur mokėsi lenkų kalbos. „Tai buvo mano ambicija – išmokti lenkų kalbą. Neįkainojama patirtis – visą semestrą mokiausi lenkų kalbos, buvau tos šalies mokslo, meno ir kultūros aplinkoje. Pažiūrėkite, vokiečiai moka savo kaimynų kalbas, tačiau mes nemokame latvių, estų ar lenkų kalbų“, – teigia V. Leonavičienė.

Kalbos mokymasis naikina fobijas

Šiandien lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose VDU Kaune ir Vilniuje studijuoja daugiau nei 80 užsieniečių iš 22 pasaulio šalių. Pasak Vilmos, smagu, jog nemažai užsieniečių grįžta mokytis lietuvių kalbos net ir šeimomis. „Lietuviškų šaknų turintys amerikiečiai – du broliai ir sesuo – vėl tęsia kalbos mokymąsi. Jų mama lietuvė klausia: kaip sekasi vaikams? Ar jau daug išmoko? Kitas studentas, Sinanas, prieš kelerius metus stažavosi mūsų universitete, dalyvavo kursuose, taip pamilo kalbą, jog šiemet atvyko kaip savanoris mokytis kalbos. Tokios studentų istorijos įkvepia mus toliau judėti“, – teigia V. Leonavičienė.

Pasak V. Leonavičienės, užsienio kalbų mokymasis naikina fobijas. „Užsieniečiai atvyksta nedrąsūs, tačiau Lietuvoje per mūsų kalbą atranda save, pakinta net jų asmeniniai gyvenimai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmonės, mokantys daugiau nei tris užsienio kalbas, yra saugesni, lengviau išgyvena krizes, lengviau bendrauja su žmonėmis, mažiau patiria streso pakeisdami aplinką ir greičiau reaguoja į krizines situacijas“, – tikina V. Leonavičienė.

Nerijus Žeronas