Pasveikintas 90-ąjį jubiliejų minintis Panevėžio garbės pilietis Vladas Kensgaila

Rugsėjo 23 dieną 90-ąjį jubiliejų švenčia Panevėžio miesto garbės pilietis, aviakonstruktorius, lakūnas Vladas Kensgaila. Šis išskirtinio talento žmogus tapo šalies aviacijos istorijos legenda sukūręs tris  lėktuvo „Lituanica“, kuriuo Atlanto vandenyną perskrido Steponas Darius ir Stasys Girėnas, kopijas, suprojektavęs ne vieną aukštesnės klasės savadarbį lėktuvą. Panevėžio miesto garbės piliečio, ilgamečio miesto Tarybos nario V. Kensgailos vardas neatsiejamas ir nuo istorinio „Baltijos kelio“ skrydžio.

„Esate išskirtinis talentas savo gyvenimą paskyręs aviacijai. Galbūt tai tik simbolinis, tačiau prasmingas sutapimas – šiemet Stepono Dariaus ir Stasio Girėno istoriniam skrydžiui per Atlantą – 90 metų. Jūsų vardas asocijuojasi ne tik su istoriniu „Lituanicos“ skrydžiu, jis mums primena ir 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją, kuomet nepabūgęs draudimų, pavojingų situacijų kilote į dangų, kad ateities kartoms įamžintos liktų Baltijos kelio vienybės akimirkos. Tąkart  skridau su Jumis ir mačiau už rankų susikibusios tautos vienybę, laisvės vėjo blaškomus gėlių žiedus, o šalia – drąsų ir išdidų žmogų. Esate pavyzdys mums ir ateities kartoms – didžiuojamės Jumis. Visų panevėžiečių vardu dėkoju už Jūsų nuveiktus darbus, už meilę ir dėmesį miestui, už reikšmingą indėlį į mūsų šalies aviacijos istoriją. Minint tokią gražią sukaktį linkiu Jums kuo stipriausios sveikatos bei kasdienio džiaugsmo“, – V. Kensgailą sveikino Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

V. Kensgaila gimė 1933 m. rugsėjo 23 d. Bikavėnų kaime, Šilutės rajone. 1952 m. pradėjo mokytis Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje. Tais pačiais metais su bendraminčiais įkūrė pogrindinę antikomunistinę organizaciją. Po poros metų ji buvo išaiškinta, teko slapstytis. 1954 m. suimtas, kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, bet po Stalino mirties slopstant represijoms amnestuotas, suklastojus biografijos faktus pavyko baigti vidurinę mokyklą.

Dirbo Šilutės moksleivių namuose, bibliotekoje, kultūros namuose. 1956 m. įkūrė Šilutės aviacijos sporto klubą, kuris vėliau tapo pavyzdinis. 1960-1973 m. klubui vadovavo. 1963 m. baigęs aviacijos kursus gavo lakūno-instruktoriaus teises, 1969 m. baigė Kalugos (Rusija) aviacijos mokyklą, įgijo lakūno-inžinieriaus specialybę. 1974 m. įsidarbino Prienų aviacijos gamykloje lakūnu-bandytoju ir konstruktoriumi.

Nuo 1981 m. V. Kensgaila įsikūrė Panevėžyje, pradėjo dirbti miesto aeroklubo inžinieriumi-lakūnu, nuo 1991 m. – V. Kensgailos aviacijos įmonės lakūnu-konstruktoriumi. 2001-2011 m. buvo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys.

Nuo vaikystės jautė didžiulį potraukį aviacijai ir ypač lėktuvų konstravimui. Iš viso suprojektavo ir pastatė 9 skraidančius aparatus, pirmąjį – dar būdamas dešimtmetis vaikas.

1958 ir 1959 m. sukonstravo vienvietį ir dvivietį mokomuosius sklandytuvus VK-2 ir VK-3, 1961 m. – lėktuvą „Žuvėdra“ VK-4, 1975 m. – monoplaną VK-5, 1982-1983 m. Panevėžyje atkūrė istorinį S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvą „Lituanica“ VK-6, 1986 m. – skraidančią laboratoriją VK-7 eksperimentiniams lėktuvų mazgams bandyti, 1989 m. – žemės ūkio paskirties lėktuvą „Aušra“ VK-8, 2010 m. – dvimotorį aštuonvietį keleivinį lėktuvą VK-9. Visi gerai įvertinti specialistų, o „Aušra“ už unikalius techninius duomenis pripažinta geriausiu naujos technikos pavyzdžiu Sovietų Sąjungoje, pakliuvo į Gineso rekordų knygą kaip efektyviausias ir ekonomiškiausias tokio tipo lėktuvas.

Visą gyvenimą V. Kensgaila skyrė ne tik aviacijos technikai, bet ir aviacijos istorijai populiarinti. Jis sukūrė 3 „Lituanicos“ kopijas. Pirmoji panaudota filmuojant populiarų režisieriaus Raimondo Vabalo vaidybinį filmą „Skrydis per Atlantą“. 1993 m., švenčiant S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 60-metį, V. Kensgaila savo „Lituanica“ skrido maršrutu Kaunas-Soldinas-Kaunas, taip simboliškai užbaigdamas mūsų lakūnų žygį. 2003 m., švenčiant „Lituanicos“ skrydžio 70-metį, ja apskrista Lietuva.

Karštas Lietuvos patriotas V. Kensgaila, norėdamas pademonstruoti Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. su sūnumi Dariumi lėktuvu „Aušra“ išskrido į naujų aviacijos kūrinių parodą Stokholme. Grįžtant sovietinių naikintuvų buvo nutupdyti karinėje bazėje, tardyti, lėktuvą pavyko atgauti tik po rugpjūčio pučo.

Pirmos klasės lakūnas, aviacijos sporto meistras, už nuopelnus aviacijai 1993 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas S. Dariaus ir S. Girėno medaliu.

Komunikacijos skyrius