Paroda „Vasario 16-osios šventė 1919-1940 metais: susitelkimas ateičiai“

Lietuvos nacionalinis muziejus ir Signatarų namai karantino metu parengė ir Lietuvos bendruomenėms dovanoja kilnojamąją parodą apie Vasario 16-osios šventę ir jos minėjimo tradicijas 1919–1940 metais. Specialiai šiai parodai muziejininkai sukūrė ir nuotaikingą edukaciją pagal rašytojo Antano Vienuolio tarpukariu skelbtas vizijas ir pranašystes, kaip Vasario 16-oji atrodys po šimto metų, t. y. dabar. Rengdami šią parodą kolegos iš Signatarų namų siekė, kad įdomus, bet plačiai nežinomas kultūrinis paveldas taptų prieinamas visos Lietuvos žmonėms.

Parodoje pasakojama, kaip Vasario 16-oji būdavo švenčiama tarpukario Lietuvos Respublikoje. Vasario 16-oji buvo pirmoji ir vienintelė per visą Nepriklausomybės laikotarpį išlikusi valstybinė šventė: kitos atsirasdavo ir nunykdavo, keitėsi jų datos. Oficialia švente, Nepriklausomos Lietuvos valstybės paskelbimo diena, Vasario 16-oji tapo 1920 metais. Kartais publicistiškai ji buvo vadinama Tautos švente.

Paroda primins jau dingusius Vasario 16-osios šventės ženklus, kurie anuomet būdavo įprasti, ir nukels ne tik į tuometinę sostinę Kauną, bet ir į Alytų, Vilkaviškį, Klaipėdą, Laukžemę, Luokę, Joniškį, Raguvą, Zarasus, netgi į Čikagą ir Buenos Aires. Vasario 16-osios nuotraukose – susikaupę, džiugūs ne tik valstybės kūrėjai ir vadovai, bet ir smalsiai į kamerą žvelgiantys kukliai apsirengę žmonės.

Parodą kelionėms po Lietuvą pritaikė architektė Ieva Cicėnaitė. Jos sukurtas kompaktiškas ir patogus, į stilizuotą senovinę komodą panašus kilnojamosios parodos baldas net savo forma liudija apie paveldo pritaikomumą ir aktualumą šiuolaikiniame pasaulyje.

Paroda „Vasario 16-osios šventė 1919-1940 metais: susitelkimas ateičiai“ bus eksponuojama Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejuje (1 aukšte) rugpjūčio 10 d. – spalio 27 d. Kviečiame apsilankyti