Paribio miestelio gyventojai Rygą geriau už Vilnių pažįsta

Šeštą šimtmetį skaičiuojantis daugiatautis Žeimelis – tai unikalus urbanistikos paminklas, ryškus prekybos ir smuklių istorijos puslapis, elektrolizės teorijos lopšys, pirmojo Žiemgalos krašto muziejaus įsteigimo ir svarbiausio Pakruojo rajono muziejaus vieta. Tai turtingų dvarų ir komunizmo idėjų nešusių revoliucionierių kraštas. Tai miestelis, kuriame sovietmečiu buvo pastatyti didžiuliai ir anuomet itin modernūs kultūros rūmai.

Aikštė – urbanistikos šedevras

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Žeimelis paminėtas 1500 metais. Tada čia buvo vienas didesnių Lietuvos dvarų.  Miestelyje yra dvi bažnyčios. Pirmoji liuteronų evangelikų bažnyčia pastatyta 1540 m.. Dabartinė pradėta statyti 1786 m. Katalikų bažnyčia atsirado tik XIX a. pradžioje. Ją 1826 m. pastatė Žeimelio ir Glėbavo Geručių dvaro savininkas Peteris Petrauskas. Tai buvo jo dovana žmonai katalikei.

Caro laikais netoli Žeimelio Vileišiuose įsikūrė iš Rusijos ištremti sentikiai. 1888 metais klestintis miestelis smarkiai nukentėjo per gaisrą.

Žeimelis buvo tapęs ginčo objektu 1921 m. nustatant sieną tarp Lietuvos ir Latvijos. Kadangi Latvija Lietuvai paliko Palangą ir Šventąją, kaip kompensacija Latvijai buvo atiduoti devyni kaimai. Žeimelis taip pat galėjo atitekti Latvijai. Čia gyvenusių lietuvių ir latvių balsai pasiskirstė vienodai, bet žydai, pareiškė norą, kad Žeimelis liktų Lietuvos sudėtyje.  Tačiau tai nesukliudė lietuvių ir latvių tolimesnei bendrystei. Ir šventes kartu švenčia, ir projektus įgyvendina, ir vieni pas kitus į svečius važiuoja. „Mums Ryga geriau negu Vilnius pažįstamas“, – pajuokauja Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė.

„Miestelio pasididžiavimas yra Vienybės aikštė. Gotikinė aikštė miestelio centre susiformavo XVII a. viduryje. Iš jos nusidriekia keliai į Bauskę, Joniškį, Pasvalį ir Pakruojį. Aikštė suprojektuota taip, kad joje labai gera akustika. Aplink aikštę iki šiol tebestovi senieji žydų pastatai. Praktiškai aikštė ir susiformavo žydų klestėjimo laikotarpiu“, – miestelį pristato seniūnė.

 Kadangi Žeimelyje ne vieną šimtmetį vieni šalia kitų gyveno lietuviai, latviai, žydai ir rusai, 1923 m. aikštės viduryje buvo pasodintas Vienybės ąžuolas. „Minint miestelio 500-ąsias metines prie ąžuolo pastatyta stela su miestelio herbo motyvais – pasienį ženklinančiomis linijomis ir raktais“, – pasakoja Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Birutė Vanagienė. Per miestelį ėjo pirklių kelias iš Prūsijos į Livoniją. Tad miestelio aikštėje vykdavo Žiemgalos krašte didžiausi turgūs. Aikštės akcentas – išlikę dviejų – Didžiosios ir Mažosios – smuklių pastatai.  „Anuomet smuklės buvo ne vien vieta, kurioje buvo galima išgerti ir pavalgyti. Jose apsinakvodavo per miestelį keliaujantys pirkliai, prekybininkai, savo užaugintą derlių į turgų atvežę ūkininkai. Smuklėse buvo sudaromi prekybos sandoriai ir tvirtinami magaryčiomis, mokami suderėti pinigai“, – smuklių vaidmenį apžvelgia B. Vanagienė.

Pirmasis Žiemgalos muziejus

Mažojoje smuklėje yra įsikūręs  Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“. Tai svarbiausias Pakruojo rajono muziejus. Pastato restauravimas ir pritaikymas muziejinei veiklai kainavo daugiau kaip 1,6 mln. litų. Plečiasi muziejaus veikla, didėja fondai, auga naujų erdvių poreikis. Bet tikimės, kad pasinaudojant 2014-2020 m. ES parama pavyks sutvarkyti ir antrą pastato aukštą“, – planais pasidalija Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas.

Žeimelio muziejus neatsiejamas nuo žymaus krašto pedagogo Juozo Šliavo veiklos. „Pirmiausia jo surinkti daiktai ir buvo eksponuojami mokykloje. Prisimenu, už atneštą eksponatą jis mums net pažymį parašydavo, – mokytojo paskatinimą prisimena seniūnė. – Neseniai muziejuje pradėjo dirbti J. Šliavo mokinė Daiva Skrupskytė. Ji pradėjo rengti edukacines programas, profesionalių dailininkų ir tautodailininkų kūrybos parodas.“

„Mūsų mokiniai jau dalyvavo muziejaus surengtame edukaciniame užsiėmime. Prieš Kalėdas mokėsi lieti žvakes. Mokiniams užsiėmimas labai patiko“, – pirmuosius muziejaus edukacinės veiklos žingsnius įvertina Žeimelio gimnazijos direktorė Vilma Kaminskienė.

Jaunatviškumą skleidžia mokyklos

Žeimelyje yra dvi mokyklos. Tai gimnazija ir Žemės ūkio mokykla. Motiejus Valančius „Žemaičių vyskupystėje“ užsimena, kad mokykla Žeimelyje buvo įsteigta 1592 metais. Kaip teigia įvairūs istorijos šaltiniai, bėgant šimtmečiams mokykla miestelyje išsilaikė. 2014 m. pradžioje Žeimelio mokyklai buvo suteiktas gimnazijos statusas. Šiuo metu joje mokosi 247 mokiniai. Vaikus mokykla atsiveža iš vietovių, nuo Žeimelio nutolusių iki 15 km. Keletą vaikų atsiveža ir iš kaimyninio Joniškio rajono. „Kadangi gimnazija aktyviai dalyvaujame bendruomenės gyvenime, turime ir rėmėjų. Tai Žeimelio žemės ūkio bendrovė ir UAB „Žemagra“. Dar mus remia JAV gyvenanti mūsų mokyklos buvusi mokinė Vida Varanauskas. Ji paremia politinio-patriotinio ugdymo priemones“, – kalba gimnazijos direktorė. Jos manymu, moksleivių ugdymą labai paįvairino ir nuo spalio 1 dienos įvestas neformalaus švietimo krepšelis – atsirado įvairesnių veiklų ne tik po pamokų, bet ir savaitgaliais, švenčių dienomis.

Žeimelio gimnazija iki šiol puoselėja ir  buvusio mokinio, o vėliau ir mokytojo Juozo Šliavo pasėtą sėklą – po kruopelę rinkti krašto istoriją. Kraštotyrininką domino šių baltų tautų archeologija, istorija, etnografija, kalbotyra, mitologija, tautosaka. J. Šliavas bene pirmasis iš lietuvių kraštotyrininkų taip plačiai tyrinėjo žiemgalių etninę kultūrą. „Mūsų gimnazijos kraštotyros būrelis palaiko glaudžius ryšius su Žeimelio latvių bendruomene. Užrašinėjame žmonių pasakojimus, ruošiame kraštotyros darbus, dalyvaujame religinėse ir valstybinėse šventėse. O lapkričio 19 d. turėjome smagią popietę  „Lietuvos ir Latvijos Žiemgalos gyventojų bendradarbiavimo ypatumai“, skirta Latvijos nepriklausomybės dienai paminėti. Renginyje dalyvavo ir jaunieji fotografai, lankantys daugiafunkcio centro neformaliojo švietimo būrelį „Blykstė“, vadovaujamą Larisos Kazakevičienės, Žeimelio senjorių klubo narės, latvių bendruomenės atstovės. Pagrindinį pranešimą „Gyvenimas parubežy“ skaitė kraštietė, Kauno VDU kultūrų studijų ir etnologijos katedros doktorantė Auksė Noreikaitė. Gimnazijos kraštotyrininkai į renginį atsinešė septynis savo paruoštus darbus, susijusius su latvių kultūra ir religija“, – kalbėdama apie gimnazijos veiklą metų pabaigoje įvykusį renginį pristato direktorė ir pasidžiaugia, kad jaunųjų žeimeliečių pasiekimais: neblogi egzaminų rezultatai, geras pasirodymas rajono ir respublikos olimpiadose, sporto varžybose. Mokyklos bendruomenė sėkmingai įgyvendina įvairius projektus.

„Gimnazija labai praturtina miestelio gyvenimą. Nemažiau svarbų vaidmenį atlieka ir Žeimelio žemės ūkio mokykla. Ar šventė, ar renginys, labai didelio palaikymo sulaukiame iš abiejų mokyklų“, – pasidžiaugia seniūnė.

Žeimelio žemės ūkio mokyklos direktorius Antanas Indriulis neslepia: pastaruoju metu su žemės ūkiu juos sieja tik pavadinimas. Mokykla rengia aptarnavimo srities specialistus: virėjus, padavėjus, barmenus, pardavėjus, viešbučio darbuotojus, automechanikus, suvirintojus, statybininkus-apdailininkus. „Kadangi jau daug metų įgyvendiname įvairius projektus, mums nelabai naudingas vardo pakeitimas, – pabrėžia direktorius. – Daugeliui kaimo vaikų, kurių tėvai negali išleisti į mokslus, esame tarsi starto aikštelė. Nemažai mūsų moksleivių tęsia studijas kolegijose, universitetuose ir užima aukštas pareigas. Ir baigusieji aukštąsias mokyklas neretai ateina į mūsų mokyklą. Kad ir statybininkai. Jie aukštojoje mokykloje gauna tik teorines žinias. Pas mus jie gali įgyti praktinių įgūdžių. Mūsų mokykloje mokosi 362 mokiniai iš Pakruojo ir aplinkinių Šiaurės Lietuvos rajonų. Žinoma, turime moksleivių ir iš vietovių.“

Direktorius pasidžiaugia, kad šiais metais mokykla pasistatė biokuro katilinę, artimiausiais metais planuoja atnaujinti bendrabučio pastatą.

Veikia daugiafunkcinis centras

Įgyvendinant projektą „Universalių daugiafunkcių centrų steigimas Pakruojo rajono Žeimelio miestelyje ir Stačiūnų kaime“, buvo modernizuotas Žeimelio vaikų darželis ir jame  įsteigtas daugiafunkcinis centras „Ąžuoliukas“. „Po vienu stogu įsikūrė vaikų darželis, kultūros centras ir biblioteka, – sako daugiafunkcinio centro direktorė Laima Karpavičiūtė. – Centre veikia trys ikimokyklinio ir viena priešmokyklinio ugdymo grupė. Įvairių renginių miestelio gyventojams siūlo kultūros darbuotojai. Vykdome nemažai projektų, kuriuose dalyvauja miestelio bendruomenė. Paauglių dėmesio sulaukė edukaciniai lipdymo iš molio užsiėmimai. Kartu su biblioteka organizuojame susitikimus su rašytojais. Kartu su bendruomene švenčiame įvairias kalendorines šventes. Labai aktyviai į daugiafunkcinio centro gyvenimą įsiliejo miestelio senjorai. Jų pageidavimu centre buvo pradėti sportiniai užsiėmimai garbaus amžiaus žmonėms. Miestelio senjorės ėmė siūlytis savanoriškai vesti edukacinius, meninius ir net sportinius užsiėmimus vaikams, jaunimui ir savo bendraamžiams. Į centrą susirinkusios moterys mėgsta dalintis maisto gaminimo patirtimi, keistis receptais. Manau, kad daugiafunkcinio centro įsteigimas – pavykęs projektas. Matome, kad po vienu stogu susitelkus kelioms įstaigoms, sutelkus kūrybingus žmones padarome kur kas daugiau darbų, gimsta daugiau sumanymų.“

L. Karpavičiūtės teigimu, didžiulio bendruomenės susidomėjimo sulaukia edukaciniai seminarai. Į juos noriai susirenka tiek vaikų tėveliai, tiek senjorai. Seminarų metų yra organizuojamos paskaitos apie kūrybinį vaikų ugdymą, sveikatą, rengiamos muzikos ir šokio judesio terapijos. „Turime tris sales ir jas pilnai išnaudojame. Iki pietų jose vyksta ikimokyklinio ugdymo užsiėmimai, o po pietų čia atvyksta sportuoti senjorai“, – apie daugiafunkcio centro veiklą pasakoja Laima.

„Miestelyje turime nemažai salių. Ir daugiafunkciniame centre, ir gimnazijoje, ir abiejose mokyklose, ir seniūnijoje. Kai norime rengti didesnį renginį, pasinaudoti sale leidžia Žeimelio žemės ūkio bendrovė, kuri yra įsigijusi buvusius miestelio kultūros namus. Ten yra 500 vietų salė“, – galimybes vardina seniūnė.

„Tikimės, kad pasinaudojant ES parama, pavyks sutvarkyti ir daugiafunkcinio centro pastato palėpę. Ten dar galima įrengti 100 kv. m. erdvę, – planais pasidalija rajono meras S. Gegieckas. – Investavus 273,7 tūkst eurų sutvarkyta ilgamečio, daugiau kaip 20 m. Žeimelyje dirbusio pastoriaus Eriko Lejerio vardu pavadinta alėja, turgelis. Tikimės, kad pavyks sutvarkyti miestelio centrą, atnaujinti ir trūkstamose vietose pakloti vandentiekį ir nuotekų surinkimo tinklus, apšviesti iki šiol neapšviestas gatves, atnaujinti gatvių dangą.“

Elektrolizės teorija gimė Žiemgaloje

Sušnekus apie planus, Žeimelio seniūnė V. Dobrovolskienė skuba pasidalinti dar viena svajone. Žeimeliečiai nori miesto aikštėje pastatyti paminklą XIX a. pradžios pasaulinio garso mokslininkui, atradėjui, fizikinės chemijos tyrimų pradininkui Teodorui Grotusui. Jis atlikdamas sudėtingus vandens elektrolizės tyrimus, parašė šį procesą pagrindžiančią teoriją. Pirmoji pasaulyje elektrolizės teorija buvo išspausdinta to meto mokslinėje spaudoje prancūzų, vokiečių, anglų kalbomis. Jis pirmasis tyrė grandinines reakcijas, suformulavo fosforescencijos dėsnį, teigiantį, kad šviesos išspinduliavimas priklauso nuo temperatūros. T. Grotusas tyrinėjo Likėnų, Smardonės mineralinius šaltinius, nustatė jų vandens sudėtį.

T. Grotusas gimė 1785 sausio 20 dieną Leipcige (Vokietija). Jo tėvai – Gedučių, esančių šalia Žeimelio, dvaro savininkai. Tad mirus tėvui, T. Grotuso motina su sūnumi persikelia į Gedučius. Dar ankstyvoje vaikystėje išryškėjo Teodoro gabumai muzikai, dailei, kalboms. Manoma, kad jo pomėgis tapybai sužadino norą geriau pažinti gamtą, nes, kaip liudija išlikę šaltiniai, tapybai jis pats iš įvairių augalų daręsis dažus. 1803 metais T. Grotusas įstojo į Leipcigo universitetą. Vėliau studijavo  į Paryžiaus politechnikos mokykloje, kur klausėsi garsių to meto mokslininkų K. Bertoleto, A. Furkrua ir kitų paskaitų. Vis labiau jį viliojo bioliuminescencijos reiškiniais.

1805 metais dvidešimtmetis T. Grotusas išspausdino straipsnį „Apie vandens ir jame ištirpusių medžiagų skaidymą galvanine elektra“. Straipsnis pelnė pasaulinį pripažinimą.

1807 metais jis visam laikui sugrįžo į  Gedučių dvarą. Čia jis savo rankomis ir lėšomis įkūrė laboratoriją, kurioje ir gimė jo svarbiausi atradimai. Čia jis atrado pagrindinius fotochemijos dėsnius, paaiškino fosforescencijos reiškinį, sukūrė pirmąjį cheminį fotometrą, keletą cheminės analizės metodų.

Kadangi T. Grotuso idėjos  pranoko laiką, amžininkai jo dažnai nesuprasdavo. Nors jis laiškais palaikė ryšius su mokslo pasauliu, bet stipriai išgyveno vienišumą. 1822 metų kovo 26 dieną jis, palikęs  testamentą, kuriame savo santaupas ir turtą paskyrė mokslo reikalams ir valstiečių buičiai palengvinti, pasitraukė iš gyvenimo. Tačiau giminės testamentą užprotestavo, o jį patį apšaukė nepilnapročiu.  

T. Grotusas buvo palaidotas Gedučiuose, šeimos kapavietėje. Tačiau vėliau jo palaikai buvo perkelti kitur, bet iki šiol nežinoma, kur. Jo kapavietę bandė surasti kraštotyrininkas J. Šliavas, mokslininkai. Yra nuomonė, kad taip jo vardą iš žmonių atminties bandė ištrinti jo artimieji.

Nemažai informacijos apie šią asmenybę yra surinkęs J. Šilavas. Jo užrašyti žmonių prisiminimai liudija, kad tai buvo kilnus ir geros širdies žmogus. Jei prisireikdavo, jis kaimiečius ir jo gyvulius už savo pinigus gydydavęs, iškilus bėdai visada padėdavęs.

„Kraštietis Kęstutis Balčiūnas yra sukūręs skulptūros maketą. Jis saugomas mūsų muziejuje. Reikia jį atlieti ir pastatyti. Tam reikia apie 40 tūkst. eurų, bet tikimės, kad bendromis pastangomis surasime reikalingą sumą“, – lūkesčiais pasidalija seniūnė V. Dobrovolskienė.

Ateitis – žemės ūkis ir klestintis verslas

Pasak seniūnės – Žeimelį atgaivinti gali žemės ūkis, nes aplinkui labai derlingos žemės, ir klestintis  verslas. Žeimelyje veikia stipri žemės ūkio bendrovė. Aplinkui gyvena nemažai stiprių ūkininkų. Kuriasi verslas. Miestelio centre prieš porą mėnesių įsikūrė kavinė. Yra medienos apdirbimo įmonė, kurioje dirba apie 60 žmonių. Šiuo metu kuriasi įmonė UAB „Žeimelio trikotažas“. Jos kūrėjo kraštiečio Vido Damalako planuose – apie 50 darbo vietų. Iš užsienio sugrįžęs Rolandas. Kazakevičius  įsteigė vis labiau populiarėjanti automobilių kompiuterinės diagnostikos centrą. „Pritraukiant investuotojus labai svarbų vaidmenį atlieka aplinka, infrastruktūra. Pasinaudojant ES parama padaryta nemažai, bet dar daug ką reikia tvarkyti. Svajojame, kad būtų atnaujinta gyvenviečių pagrindinių gatvių danga, kad grįžtų emigrantai,  daugėtų vaikų. Jei to nebus – neįgyvendinsime tikslo, kad Žeimelis išliktų ir po tūkstančio metų“, – sako Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė.

Genovaitė Paulikaitė
"Valstiečių laikraštis"