Panevėžyje vyksta IQ forumas „Panevėžys 2023: kaip valdyti regiono plėtros traukinį?“

Šiandien Dailės galerijoje vyksta tradicinis, kiekvieną rugsėjį Aukštaitijos sostinės verslo, politikos ir visuomenės lyderius sukviečiantis IQ forumas „Panevėžys 2023: kaip valdyti regiono plėtros traukinį?“. Renginio metu vyksta diskusijos, kokias galimybes „Rail Baltica“ geležinkelis suteiks Aukštaitijos sostinei, visos regiono gyventojams bei verslui.

„Šiandien čia kalbėsime apie didžiausią šio laikmečio infrastruktūros projektą Lietuvoje. Tiksliau, apie „Rail Baltica“ naudas ne tik Lietuvai, bet ir išskirtinai Panevėžio regionui. Suprasdami unikalią galimybę regiono proveržiui, jau dabar imamės iniciatyvos dėl naujosios laisvosios ekonominės zonos įkūrimo. Tai bus dar vienas verslo plėtrai regione svarbus projektas. Apie ją taip pat girdėsime šiandien. Dėkoju pranešėjams, paruošusiems mums įdomius ir informatyvius pranešimus. Džiaugiuosi, kad šiandien turime galimybę ne tik išgirsti svarbią informaciją, bet ir pasidalinti įžvalgomis, kokių veiksmų dar galime imtis, kad kuo optimaliau išnaudotume „Rail Baltica“ teikiamas naudas.”, – sako Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

Iš trijų parengtų „Rail Baltica“ vėžės geležinkelio plėtros alternatyvų ekspertai prioritetine įvertino numačiusią tarptautinę keleivinę stotį Panevėžio mieste, greta aplinkkelio. Bendrovės „LTG Infra“ „Rail Balticos“ valdymo projektų parengimo vadovo Manto Kaušylo teigimu, pagrindiniai kriterijai, nusvėrę tokį ekspertų vertinimą, yra darni regiono plėtra, trumpesnis kelionės laikas ir sukuriama didžiausia pridėtinė vertė. „Keleivių stoties atsiradimas Panevėžyje leistų užtikrinti darnią regiono plėtrą. Be to, labai svarbu, kad keleiviai kelionės tikslą pasiektų per kuo trumpesnį laiką. Kuo keleivinė stotis arčiau pagrindinių miestų, keleivių traukos centrų, tuo geresnės perspektyvos“, – pabrėžė M. Kaušylas.

Lietuvoje numatytos trys tarptautinės keleivinės stotys – Vilniaus, Kauno bei Panevėžio. Tarptautinės keleivinės stoties atsiradimas Panevėžyje, anot M. Kaušylo, užtikrins geresnį susisiekimą su Vilniumi, Kaunu, Ryga, atvers didesnes galimybes gyventojų mobilumui, prasiplėstų ir darbo paieškų laukas. Tai tapo ypač aktualu sparčiai populiarėjant hibridiniam darbui, kai dalį laiko dirbama darbovietėje ir dalį – nuotoliniu būdu. Be to, kelionės į darbą traukiniu privalumas ne tik trumpesnis kelyje sugaištas laikas – jį  galima išnaudoti produktyviam darbui. „Jei būtų geras susisiekimas tiek su Vilniumi, tiek Kaunu, dalis vilniečių, kauniečių ar panevėžiečių galėtų neapsiriboti savo gyvenamąja vietove ir turėtų platesnes galimybes dirbti kituose miestuose. Tai į regionus padėtų pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų. O kuo daugiau reikiamų specialistų, tuo daugiau ir investicijų. Tokia praktika pastebima kituose Vakarų Europos miestuose”, – teigė M. Kaušylas. 

Forumo metu pranešimus taip pat skaitė Susisiekimo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovas Gytis Mažeika,  Europos Komisijos Atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė, „Investuok Lietuvoje“ Infrastruktūros sprendimų komandos vadovė Virginija Gelžinytė, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiojo architekto pavaduotojas Augustas Makrickas.  

Komunikacijos skyrius