Padangų restauravimas: ar tik verslas?

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyr. patarėjo Mindaugo Kauzono, šiuo metu Lietuvoje veikia penkios senas padangas restauruojančios įmonės. „2022 m. paprašiau iš šių įmonių informacijos, kiek jos per metus restauruoja senų padangų. Atsakymų sulaukiau tik iš trijų. Šios įmonės per metus restauravo 1233 tonas senų padangų. Tai sudaro 4 procentus visų Lietuvos rinkai patiektų padangų kiekio“, – sako Mindaugas Kauzonas.

Padangų restauravimas – kelias į tvarumą

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, tais metais Lietuvos rinkai buvo patiekta beveik 38 191 tona padangų. Surinkta daugiau kaip 33 286 tonos naudojimui nebetinkamų padangų. Panaudota, paruošta naudoti pakartotinai, apdorota beveik 6 068 tonos senų padangų.

Į raštu pateiktus klausimus apie restauruotų padangų kiekius Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro Atliekų apskaitos ir vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Banelienė, kad pagal šiuo metu veikiančio įstatymo nuostatos iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo skirstomos į naujas, naudotas ir restauruotas.  Nuo 2021 sausio 1 d – į dvi rūšis „Motociklų ir lengvųjų automobilių padangos“ bei „Autobusų, krovininių automobilių, žemės ūkio, miško ūkio, orlaivių, statybos ir pramonės paskirties transporto priemonių padangos ir kitos padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg“.  „Nuo 2021 m. sausio 1 d. padangų gamintojai ir importuotojai į Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (GPAIS) jokių duomenų apie restauruotas padangas nebeteikia“ , – teigia Aplinkos apsaugos agentūros specialistė.

Taigi kiek senų padangų Lietuvoje restauruojama nėra.

 Išties padangų restauravimas turi nemažai privalumų. Vartotojui padangų restauravimas kainuoja pigiau nei naujų padangų pirkimas. Tuo pačiu sumažinamas padangų atliekų kiekis. Restauravimas saugo resursus, nes naujos padangos gamybai reikalingos ir natūralios, ir sintetinės medžiagos, reikalingas didesnis energijos kiekis. Palyginti su naujų padangų gamyba, restauravimas sunaudoja mažiau išteklių, tuo pačiu mažina ir CO2 emisijas.

Aptikta informacija teigia, kad apie 10–15 proc. rinkai tiekiamų padangų gali būti restauruotos,  bet tai tik prielaida, nes, matyt, su restauruotų padangų apskaita problemų esama ne tik Lietuvoje, nors Žaliasis kursas ir su juo susijusios sąvokos jau įsiskverbusios į visas sritis. Į klausimą, gal Lietuva turi duomenis, kokie padangų restauravimo privalumai, Aplinkos ministerijos atstovas pasidalijo mintimi, kad galbūt reikėtų atlikti mokslinius tyrimus.

Restauratoriai – gamintojai

„Pagal galiojantį Atliekų tvarkymo įstatymą padangas restauruojančios įmonės, į rinką išleidžiančios restauruotas padangas, prilygintos padangų gamintojams ir (ar) importuotojams ir turinčios sutvarkyti ne mažiau kaip 80 proc., o nuo 2025 m. 85 proc. į rinką patiekto restauruotų padangų kiekio. Jei šios įmonės nenori užsiimti padangų atliekų tvarkymu, jos gali sumokėti vadinamąjį taršos mokestį.

Kaip teigia padangų restauratoriai, didelę jų veiklos dalį sudaro paslauga: žmogus ar įmonė į juos kreipiasi, jie restauruoja jų padangas ir klientas apmoka tik už paslaugą.  Tačiau, kaip teigė padangų restauravimo įmonių atstovai, dalį senų padangų karkasų jie įsiveža iš užsienio ir į užsienį išveža restauruotas padangas ir jos į Lietuvos rinką nepatenka.

Taigi kol kas padangų restauratorių ir valstybės santykiai gan migloti.

„Šiemet yra parengtas teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, pakeitimų paketas, Keičiamas ir Atliekų tvarkymo įstatymas. Pagal parengtą projektą įmonėms, restauruojančioms padangas, siūloma nebetaikyti gamintojo atsakomybės principo. Jei tai ketinama taikyti tik Lietuvoje rinkoje jau realizuotų padangų restauravimui, manau tai būtų geras sprendimas, paskatinantis padangų restauravimą. Neramu dėl tų, kurios gali pasklisti Lietuvos rinkoje, restauravus iš užsienio įvežtus padangų karkasus“, – nerimu pasidalija padangų gamintojams importuotojams atstovaujančios viešosios įstaigos „PATS LT“ atstovė Danguolė Butkienė, jau kuris laikas kelianti nelegaliai įvežamų padangų problemą. Jų atliekų sutvarkymas gula ant Lietuvos mokesčių mokėtojų pečių, nes gamintojų skiriami pinigai jų atliekoms sutvarkyti pasilieka kitoje šalyje. – Ar neatsitiks taip, kad tas srautas dar padidės?“

Aplinkos ministerijos atstovas tikina, kad įstatymo projekte nenumatyta netaikyti gamintojo atsakomybės principo tiems restauratoriams, kurie padangų karkasus įsiveža iš užsienio. Kadangi kol kas tėra tik įstatymo projektas ir nežinia, bus ar nebus jis priimtas, o jei priimtas, kokios jo nuostatos bus paliktos, kurios pakoreguotos, lieka viltis, kad Seimas įvertins visas galimas grėsmes?.

Restauravimo įmonių atstovai pritaria siūlymui atleisti juos nuo gamintojo statuso.

Skatinti ar ne padangų restauravimą?

Padangas restauruojančių įmonių atstovai siūlė, kad vertėtų numatyti, koks Lietuvoje susidarančių padangų atliekų kiekis turėtų būti restauruotas. Tokiai nuomonei pritaria ir Danguolė Butkienė. Kol kas teisės  aktų projektuose tokios galimybės nenumatyta.

„Skaitydama parengtus teisės aktų projektus pasigedau padangų restauravimo skatinimo, nors, mano manymu, tai labai svarbu aplinkos apsaugai. Restauravimas pailgina padangos tarnavimo laiką. Tad gal ir vartotojus reikėtų skatinti neskubėti pirkti naujų, o restauruoti turimas, jei jos tam dar tinkamos“, – mintimis dalijasi Danguolė Butkienė.

Aplinkos ministerijos atstovas Mindaugas Kauzonas mano, kad toks skatinimas iškreiptų padangų rinką. Tikriausiai taip ir būtų, jei į padangų restauravimą yra žiūrima vien tik kaip į verslą, tik ar toks požiūris būtų teisingas, vertinant iš Žaliojo kurso pozicijų?…

Vertinant tai, kad Lietuvoje dirbančios padangų restauravimo įmonės didelę restauruotinų padangų dalį įsiveža iš užsienio, matyt, padangų restauravimas, palyginti su naujų padangų pirkimu, užsienio šalių verslui yra patrauklesnis.

„Jei Lietuvoje atsirastų politinė valia skatinti padangų restauravimą, manau, būtų pasinaudota kitų šalių patirtimi. Galbūt būtų apsispręsta taikyti  mokestines lengvatas ar subsidijas restauruotas padangas pasirinkusiems vartotojams. Manau, kaip skatinimo priemonė būtų viešinimo kampanijų, per kurias būtų paaiškinami padangų restauravimo privalumai tiek aplinkosauginių, tiek ekonominiu požiūriu, organizavimas šalies mastu. Visuomenės supratimą apie padangų restauravimą ir paskatintų vartotojus rinktis šią alternatyvą. Labai tikiuosi, kad naujos kadencijos Seimas, Seimo aplinkos komitetas visapusiškiau pasižiūrės į padangų atliekų tvarkymą, didesnį dėmesį skiriant padangų restauravimui“, – lūkesčiais dalijasi PATS LT atstovė Danguolė Butkienė.

Karolina Baltmiškė

Iliustracija iš alarm3.lv