Norvegijoje – mokytis šimtmečių patirties

Spalio 5–11 d. Lietuvos kultūros specialistų ir tarptautinio projekto „Kultūra visiems“ dalyvių grupė viešėjo Norvegijos Trondheimo mieste ir dalyvavo mokymuose, skirtuose perimti gerąją Norvegijos Karalystės darbo su kultūra patirtį. 

Projekto dalyviai susipažino su organizacijos „Trondheim Vikinglag“ puoselėjamomis vikingų tradicijomis ir gyvensena, taip pat su Trondheimo istoriniu ir kultūriniu paveldu: klausė paskaitas apie atkurtų drabužių, amatų ir kitų aspektų autentiškumą, domėjosi edukaciniais projektais, aplankė įspūdingą Nidaros katedrą, kurioje iki šiol karūnuojami Norvegijos karaliai ir kur buvo įkurta pirmoji šalies mokykla, lankėsi po atviru dangumi įsikūrusiame Sverresborg liaudies buities muziejuje, kuriam vardas suteiktas karaliaus Sverės pilies garbei. Nuo kalvos, kur vis dar yra išlikę tvirtovės griuvėsiai, buvo galima pamatyti nuostabios gamtos apsuptyje įsikūrusį, viduramžių dvasia dvelkiantį norvegų kaimą, apsilankyti XVIII a. amatininkų miestelyje ir pajusti, kad senoji kultūra yra svarbi ir moderniais laikais.„Sverresborg Trøndelag“ liaudies buities muziejus – viena iš komunikacijos su bendruomene formų: jame organizuojamos edukacinės programos vaikams ir suaugusiems, pristatomos senųjų norvegų tradicijos ir gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, muziejuje įkurtas autentiškas kaimas atspindi XIX a. norvegų buitį, darbus ir tradicijas. Vasaromis vienoje iš šio kaimo sodybų savaitei apgyvendinami vaikai, kurie dėvi senovinius drabužius, prižiūri avis, augina triušius, tvarko aplinką ir dirba kitus ūkio darbus, ruošia maistą, lanko mokyklą ir tiesiog gyvena tokį gyvenimą, koks vyko prieš 150 metų. Svarbia mokymų programos dalimi tapo paskaita apie nacionalinį norvegų kostiumą, jo atkūrimo metodologiją, rekonstrukciją ir spalvų parinkimą. Norvegai jau XVI a. suprato, kad svarbu išsaugoti savo tautiškumą, tad vienas pagrindinių būdų pabrėžti tautos tapatybę jiems ir yra tautinio kostiumo, kuriuo ypač didžiuojamasi, dėvėjimas – būtinai bent kartą per metus – Norvegijos nepriklausomybės dieną – juo pasipuošiama. Kaip teigė pranešimą skaitęs Randi Lium, kostiumai yra siuvami rankomis pagal griežtas tradicijas – žiūrima, kad jie būtų tik tam tikrų spalvų, ilgio, o apavas atkartotų atitinkamo meto madas. Drabužiai būna kruopščiai ir ilgai siuvinėjami, prie jų derinami rankų darbo papuošalai. Lietuvos specialistams buvo ypač įdomu ir naudinga susipažinti su tautinio kostiumo populiarinimo bei viešinimo visuomenei patirtimi.

Diskusijos „Norvegijos nematerialiojo kultūros paveldo taikymas, tikslai ir praktika“ metu organizacijos „Trondheim Vikinglag“ vadovė Ingrid G. Aune Nilsen pasakojo, kad Norvegijoje valstybė skiria didelį dėmesį paveldo išsaugojimui, remia su tuo susijusius darbus bei pabrėžė, kad labai svarbu, jog kultūriniai projektai būtų matomi ir stebimi – to ji skatino siekti ir mūsų specialistus.

Paskaitos „Nykstantys amatai“ metu Norvegijos liaudies meno ir amatų asociacijos atstovė Ragnhild Dahl pasakojo, kad Norvegijoje rengiamos ir itin populiarios tradicinių amatų studijos – atkuriami gamybos procesai yra vienas iš būdų, leidžiančių išsaugoti etninės kultūros vertybes, be to, tradicinių amatininkų mokymas ir meistriškumo kėlimas yra būtinybė, kurią reikia nuolat skatinti. Pranešėja džiaugėsi, kad į studijas susirenka daug jaunimo.

Itin sudominusios paskaitos apie tradicinį vikingų maistą metu lektorė Sunniva Saksvik pasakojo, kad senieji patiekalai dažniausiai atkuriami remiantis istoriniais rašytiniais šaltiniais ar kapaviečių archeologiniais kasinėjimais. Ji pabrėžė, kad atitinkamų teminių mugių metu šiuolaikiniai vikingai lankytojus ne tik vaišina, bet ir papasakoja su maistu susijusių istorijų, sakmių, žaidžia įvairius žaidimus, viktorinas, kviečia pačius išbandyti virėjo amatą.

Paskaitos „Šokis muziejuje. Kaip tai panaudoti“ lektorė Tonje Eilien pasakojo, kad šokių muziejų tikslas – projektai, kurie įtraukia ir menininkus ir žiūrovus, o šūkis – menas, kuriame pats dalyvauji. „Reikia stengtis, kad muziejai taptų interaktyvūs ir demokratiškesni, kad atėjęs lankytojas galėtų daugiau veikti nei stebėti, kad tai taptų edukacine žmonių susitikimų vieta. Tikimasi, kad muziejai vieną dieną bus tarsi kultūros centrai, pritrauksiantys lankytojus ir vaizdine, ir rašytine medžiaga, visas šokių formas pagerbiančiomis fotografijų, vaizdo įrašų, kostiumų, dokumentų, biografijų ir eksponatų kolekcijomis, šokių pamokomis ar vakaronėmis: tiek tradicinių vietos, tiek ir viso pasaulio šokių“, – pasakojo lektorė.

Paskaita ir ekskursija „Kaip atkurti istoriją iš krūvos akmenų“ vyko Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto muziejuje. Jis yra vienas svarbiausių edukacinių centrų, kurio lankytojų laukia ne tik ekspozicijos atspindinčios skirtingus žmonijos kultūrinio gyvenimo tarpsnius, bet ir aktyvi pažintinė veikla – paskaitos, konferencijos ir diskusijos.Ilgam įsiminė ir įspūdinga kelionė į Hagasetrą (norv. Håggåsetra) – aukštai kalnuose, nuostabiame, žaluma alsuojančiame slėnyje, įsikūrusią gyvenvietę, kurioje daugelis medinių pastatų, statytų dar XVII a., išlaikė savo unikalumą ir autentišką išvaizdą. Gidė Heidi Carine Brimi pasakojo, kaip žmonės ir gamta darė įtaką vieni kietiems per tūkstantmečius metų, kas iš šių procesų yra išlikę skirtinguose kultūriniuose kraštovaizdžiuose ir jų istorijoje, kurie dabar dažnai naudojami kaip tradicijų pristatymo moderniai visuomenei būdai ir kontekstai.
Lietuvos liaudies kultūros centras kartu su dviem partneriais iš Norvegijos – organizacija „Trondheim Vikinglag“ ir Biuskeriudo apskrities savivaldybe – bei šešiais Lietuvos – Utenos, Tauragės, Molėtų Pasvalio, Lazdijų ir Šiaulių rajono – kultūros centrais įgyvendina unikalų projektą „Kultūra visiems“, kurio tikslas – perimti gerąją Norvegijos Karalystės patirtį ir skatinti mokymąsi bei intensyvesnę kultūros sklaidą Lietuvoje. Nuo rugsėjo iki kitų metų balandžio truksiančio projekto metu bus keliamos kultūros darbuotojų bei vadovų kompetencijos vadybos ir tradicijų savitumo išsaugojimo srityse, siekiama užtikrinti efektyvų kultūros organizacijų valdymą bei skatinti kultūros sektoriaus plėtrą – gerąja patirtimi dalinsis Norvegijos specialistai.
Laukiama, kad projekto įgyvendinimas skatins mokytis ir bendradarbiauti tautinio kultūros paveldo srityje, paskatins kultūrinį ir kūrybinį regionų vystymąsi.
Projektas yra vykdomas pagal programą „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“ ir yra finansuojamas iš Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų.
 
 Lietuvos liaudies kultūros centro informacij