Neringos muziejai pristato komiksą ir edukacinį portalą apie Kuršių nerijos istoriją

2021 m. rugpjūčio 6 dieną, penktadienį, 17.00 val. maloniai kviečiame į interaktyvaus komikso ir edukacinio portalo „Nerijada“ (nerijada.neringosmuziejai.lt), parengto Neringos istorijos temų pagrindu, pristatymą.
Renginyje dalyvaus projekto „Nerijada – septynios Nidos istorijos“ kūrybinė grupė. Mažiausiųjų renginio svečių lauks edukacinės užduotėlės ir dovanos.

 
„Nerijada: septynios Nidos istorijos“ – Neringos muziejų sumanytas inovatyvus kultūros sklaidos projektas, kuris bendram darbui subūrė muziejininkus, istorikus, archeologus, menininkus, komunikacijos ir technologijų specialistus. Turtinga Kuršių nerijos istorija pristatoma menininkės Ulos Šimulynaitės iliustruotuose, profesionaliai įgarsintuose komiksuose, interaktyviame žemėlapyje bei edukaciniuose žaidimuose lietuvių, anglų bei vokiečių kalbomis.

 
„Nerijada“ supažindina su labiausiai į Vakarus nutolusio Lietuvos krašto praeitimi ir linksmais personažais. Briedžio Nerijono, varnos Kranksės bei jų bičiulių kiekviename žingsnyje laukia nuotykiai ir klajonės laiku po įstabiausius Kuršių nerijos istorijos puslapius: nuo Nidos akmens amžiaus gyvenvietės, Kuršių nerijos pašto kelio, žvejų kasdienybės iki Nidos dailininkų kolonijos, tarpukario Nidos sklandytojų mokyklos, sovietmečio laikotarpio, kai kūrėsi dabartinė Neringos gyvenviečių struktūrą bei vyko ideologinė kova su istorine atmintimi, ir nepriklausomos Lietuvos laikais Nidoje šaknis įleidusio Laisvės ąžuolo.

 
„Nerijados“ veikėjais tapo ir žymiausios Kuršių nerijoje gyvenusios ar veikusios istorinės asmenybės: Prūsijos karalienė Luizė, vokiečių rašytojas Thomas Mannas, Nidos pašto stoties viršininkas ir kopų apželdinimo entuziastas Georgas Dovydas Kuvertas, tapytojas, aktyvus Nidos dailininkų kolonijos dalyvis Ernstas Mollenhaueris, archeologė Rimutė Rimantienė, menininkas Eduardas Jonušas ir kiti.
 
Projekto rengėjas – Neringos muziejai.
 
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

Projekto partneriai – „Gluk Media“, Thomo Manno kultūros centras, Eduardo Jonušo namai, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.